Lapkričio 7 d. Kauno kultūros centre buvo atidaryta Gito Markučio (g. 1953 m.) tapybos paroda „Minčių skrydis“. Menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės žodžiais, „Tapytojo kūryba išsiskiria jautrumu gamtai, aplinkai, istorinei architektūros detalei. Iš subjektyviai svarbių smulkmenų susideda jo meninis pasaulis, kuriame dominuoja ekspresyvi tapybos maniera, kompozicijos dinamika. 

Jau praeityje tuometinio Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos skaityklos Lituanistikos centro kūrimo akcentai.  Vizija pasiteisino. Čia alsuoja reti leidiniai, lankosi įžymūs žmonės, čia gimnazistų kasdieninė buveinė, čia gyvena leidinių su autografais kolekcijos.

Lapkričio 19 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje Vilniuje (Jono Basanavičiaus g. 6) neformalioje aplinkoje bendraujant prie puodelio kavos pristatyta muziejaus įkūrėjo, filosofijos mokslų daktaro Justino Stonio knyga „Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“. Autorius renginio dalyviams prof. Jonui Jasaičiui, prof. Libertui Klimkai, doc. dr. Jūratei Sužiedelytei-Visockienei, Algiui Petrui Mikšai, Vitaliui Stepuliui, prof. Alvydui Baleženčiui, doc. dr. Martynui Purvinui ir straipsnio autoriui įteikė savo knygą bei paskelbė asmenų, kuriems suteiktas muziejaus kūrėjo vardas, pavardes.

 Dienos šviesą  išvydo poezijos, prozos ir meno leidinys „Vingis 9“. Džiugina, kad tai, mano nuomone, brandžiausias kūrybos vaisius. Nors jame skelbiami daugiausia eilėraščiai, bet jie nuteikia labai pakiliai. 

Kaune Lietuvos švietimo istorijos muziejuje    Lietuvos fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas prof. dr. Libertas Klimka skaite paskaitą "Lietuvių liaudies kultūra ir tradicijos šiuolaikinėje visuomenėje: Kokia mūsų etninės kultūros ateitis?"  

Įvairiomis renginių formomis pažymime rašytojo, dvasininko, visuomenės veikėjo Juozo Tumo- Vaižganto 150-ąsias gimimo metines. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaitykloje lankėsi būsimieji šios gimnazijos informacijos vartotojai – Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos IV b kl. moksleiviai (mokytoja Raimonda Rumšienė).

Paskutinį spalio šeštadienį į Vilniaus mokytojų namus rinkosi aktyviausi tautotyros darbininkai Tėvynės pažinimo draugijos nariai paminėti savanorės kalbos redaktorės Leonardos Račkauskienės, pasivadinusios Linos Želvytės slapyvardžiu, gimimo 80-ąsias metines. Salėje ant stalelio greta prisiminimų knygos „Lina tarp Žemės ir Dangaus“ ir gedulą primenanti baltų chrizantemų puokštė. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją ir redaktorę negailestingas insultas vasario 12-ąją pasiuntė į amžinybę.

Stokojama dėmesio Galima tik pasidžiaugti, kad laikas nuo laiko televizijoje, spaudoje skiriama truputėliuką daugėliau laiko valstybinei kalbai, jos viešam vartojimui; pavyzdžiui, paaiškinama kokia vieno ar kito žodžio reikšmė ir kokiu žodžiu netinkamąjį reikėtų keisti ir pan., kas daro, anot lietuvių kalbos dideliausios žinovės, vienos televizijos laidos vedėjo pašnekovės, gėdą lietuvių kalbos mokovams ir kt. Net Klausimėlis neliko abejingas lietuvių kalbai ir domėjosi respondentų valstybinės kalbos supratimu, jo svarba.

Druskininkuose, naujoje ekspozicijų erdvėje „Menų kalvė“ atidaryta mūsų laikraščio redkolegijos nario dailininko K.K.Šiaulyčio akvarelių paroda „Druskininkų impresijos – Ratnyčios tėkmė“.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2019 metų premiją nusprendė skirti mitologei ir tautosakininkei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausiajai mokslo darbuotojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei. Premija jai paskirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir kultūros tyrimus, svarią visuomeninę lietuvių etninės kultūros tradicijų ir lietuvybės puoselėjimo veiklą.

            Rašytojas Romualdas Granauskas ir poetas  Jonas Strielkūnas buvo neišskiriami draugai. Dažnai susėsdavo tai prie šaškių lentos, tai prie butelio, tai... Po tokių pasisedėjimų vienam gimdavo eilėraštis, kitam – eseistikos vaizdelis. Iš anų tolimų studentiškos bohemos laikų, kai ir aš vaikštinėdavau po Vilnių, atplaukia Jono posmelis, sudėtas geriausiam draugui:

Manau, kad ne vienas mokytojas žino esant Lietuvos mokytojų „Spindulio“ draugiją, kurios būstinė Vilniaus mokytojų namuose. Ten kasmet paminima Mokytojo diena. Suvažiuoja mokytojai, rašantys grožinę poeziją ar prozą mokytojai iš artimesnių ir tolimesnių rajonų: Kėdainių, Marijampolės, Ignalinos, Klaipėdos, Ukmergės ir kitų vietovių.  Kasmet renginyje dalyvaujame ir mes, alytiškiai mokytojai poetai. Malonu susitikti plunksnos bičiulius, pasidalinti gyvenimo džiaugsmu ir skausmu, esamomis problemomis, kūrybos pasiekimais.

2019-ieji metai  Tėvynės pažinimo, „Spindulio“ literatų draugijos,  Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, rusų literatūrinio būrelio „Mir“, Vilniaus Tarptautinės literatų, rašytojų, menininkų gildijos „Vingis“ narei,  literatei, aktyviai  „Lietuvos aido“ bendradarbei  Birutei Silevičienei itin dosnūs naujomis knygomis. Vasarą išleistos dvi Birutės vertimų iš rusų kalbos poezijos knygos „Draugystės aukuro šviesa" ir „Žodžiai gydo sielą“, o neseniai sulaukėme trečiosios.Jonavos „Dobilo“ leidykla išleido 116 puslapių vertimų iš rusų kalbos eilėraščių  knygą „Kelionių vėjas“. Rinkinyje pateikiama poetės Valentinos Jekateriničevos-Fatejevos kūryba. Šie eilėraščiai buvo publikuoti ir laikraštyje „Lietuvos aidas“.

Aktyvūs užsienio lietuvių bendruomenių nariai, lituanistikos (baltistikos) centrų ir kiti užsienio aukštųjų mokyklų studentai kviečiami sausio mėnesį praleisti Lietuvoje studijuojant lietuvių kalbą ir kultūrą Klaipėdos, Vytauto Didžiojo arba Vilniaus universitetuose. Atrinktiems dalyviams bus skiriama 570 Eur parama ir apmokėtas kursų mokestis. Konkursą rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Švietimo mainų paramos fondu.

Tradiciniame Vilniaus tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos renginyje  gausiai susirinkusiems nariams ir svečiams buvo pristatytas „Vingio“ kasmetinis jau 9-asis literatūros ir meno almanachas. Salė vos talpino kūrybingus literatus, dainos ir poezijos mylėtojus.

Paskutinį spalio šeštadienį visi keliai ir takeliai vedė į Želvos miestelį. Čia mokyklos gimnazija šventė 110 metų sukaktį. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis senutėlėje bažnyčioje. Parapijos klebonas kunigas Petras Avižienis kalbėjo apie dvasines vertybes, linkėjo dvasinės šilumos ir artumo.

Yra punktyrinių linijų, ir linijų, kurios įrėžiamos su jėga ir įtampa. Mano tėčio gyvenimo ir kūrybos linija būtent tokia. Manau, kad gražiausias tėčio kūrinys ir buvo jo gyvenimas. Aistė Krasauskaitė

Tiesa, po elementoriaus. Tokios nuomonės laikėsi Lietuvoje gyvenęs lenkų istorikas, rašytojas ir publicistas J. I. Kraševskis, kurio žodžiai buvo prisiminti antradienį Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vykusiame dzūkiškame vakare „Su meili apie Dzūkijų“. Renginio metu buvo pristatytas ir asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ leidžiamas „Dzūkų kalendorus 2020“.

Ar kada pagalvojote, ką apie mus gali papasakoti… batai? Batai, kuriuos avime, saugome, dovanojame ar jais puikuojamės? „Pasaulio istorija būtų kitokia, jei žmogus nebūtų sugalvojęs avalynės“, – tuo įsitikinusi Depresijos gydymo centro kūno ir judesio terapeutė Rita Karklytė, neseniai apsilankiusi archeologinės avalynės parodoje „200 batų – 700 metų“ ir sutikusi pakalbėti apie apavo reikšmę šiandieniniame mūsų gyvenime.