Kultūra, menas
12.01. Pristatyta Justino Stonio knyga „Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“
Povilas Šimkavičius,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Lapkričio 19 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje Vilniuje (Jono Basanavičiaus g. 6) neformalioje aplinkoje bendraujant prie puodelio kavos pristatyta muziejaus įkūrėjo, filosofijos mokslų daktaro Justino Stonio knyga „Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“. Autorius renginio dalyviams prof. Jonui Jasaičiui, prof. Libertui Klimkai, doc. dr. Jūratei Sužiedelytei-Visockienei, Algiui Petrui Mikšai, Vitaliui Stepuliui, prof. Alvydui Baleženčiui, doc. dr. Martynui Purvinui ir straipsnio autoriui įteikė savo knygą bei paskelbė asmenų, kuriems suteiktas muziejaus kūrėjo vardas, pavardes.
Knygos autorius apie knygą
J. Stonys pasidžiaugė, kad knyga „Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“ – šeštoji jo knyga. Nors muziejus skaičiuoja tik 15-uosius gyvavimo metus, jo pirmasis eksponatas – brikelė, su kuria knygos autorius 1940 metais buvo vežamas į savo krikštynas, turi gerokai daugiau metų.
Knygoje daug dėmesio skiriama spaudai. J. Stonys akcentavo, kad rengdami šią knygą peržiūrėjo per 300 straipsnių spaudoje − nuo Jurbarko rajono laikraščių iki JAV lietuvių laikraščio „Čikagos aidas“, kuriuose rašoma apie muziejaus veiklą. Knygoje patalpinti 42 reikšmingiausi straipsniai.
J. Stonys kalboje paminėjo sudėtingą muziejaus situaciją ir planus keisti muziejaus pavadinimą į „Mokslo ir technikos muziejus“. Anot autoriaus, šiai idėjai pritaria Kauno technologijos universiteto prof. habil. dr. Kazimieras Ragulskis. Knygos pristatymo metu idėją keisti muziejaus pavadinimą palaikė ir Lietuvos mokslininkų sąjungos vicepirmininkas prof. Alvydas Baležentis.
Suteiktas muziejaus kūrėjo vardas
Pristatymo metu autorius pabrėžė, kad knygoje norėjo parodyti žmones, nuo kurių priklauso visas muziejaus gyvenimas, bei asmenybes, kurios pritaria muziejaus veiklai. Muziejaus 15-ųjų įkūrimo metinių proga muziejaus kūrėjo vardas suteiktas Valentinui Dumikui (Jurbarkas), Danguolei Stonytei (Smalininkai), Zinui Kazėnui (Vilnius), Petrui Algiui Mikšai (Vilnius) ir Algimantui Sakalauskui (Prienai). Renginio metu P. A. Mikša ir Z. Kazėnas apdovanoti muziejaus kūrėjo diplomu-pažymėjimu ir vardine knyga.
Knygoje J. Stonys rašo, kad vilnietis Petras Algis Mikša yra vienas iš didžiausiųjų muziejaus plėtros iniciatorių. Jo dėka muziejų pasiekia labai vertingos senoviškos knygos, įvairūs albumai, spaudiniai, jau tapę dokumentais. Knygos autorius pabrėžia, kad P. A. Mikša labai pergyvena dėl knygų ir jų skaitymo nuvertinimą. Todėl jo veikla – knygų gelbėjimas, rašymas, anot J. Stonio, prisideda ir prie muziejaus tolimesnio kūrimo.
Knygos pristatymo dalyviai
Iš kairės: prof. Jonas Jasaitis, dr. Justinas Stonys, prof. Libertas Klimka ir prof. Alvydas Baležentis
J. Stonio knygos viršelis
Doc. dr. Jūratė Sužiedelytė-Visockienė ir Petras Algis Mikša
J. Stonys įteikia savo knygą Vitaliui Stepuliui
Doc. dr. Martynas Purvinas. Autoriaus nuotraukos
Apie muziejaus kūrėją Ziną Kazėną, kuris dėl ligos negalėjo atvykti į knygos pristatymą, J. Stonys rašo: „Mūsų padangėje Jurbarko rajone Smalininkuose, Senovinės technikos muziejuje fotografas, dailininkas, Zinas Kazėnas atsirado netikėtai. Muziejus nuolat priiminėja skaitlingas ekskursijas ir į vieno turisto atsiradimą daug dėmesio neatkreipė. Tačiau iš karto su Zinu prasidėjo šiltas bendravimas. Mūsų naujasis svečias pasirodė labai žingeidžiu, domėjosi aplinka, eksponatais, muziejine veikla. Labai palengva sužinojome, kad naujasis lankytojas yra ir menininkas, ir iniciatyvus veiksmo žmogus. Užsitęsusio pokalbio metu paaiškėjo, kad Ziną mūsų veikla ir aplinka domina. Čia jis suvokia, kad savo kūryba turėtų kur reikštis. O mes pajutome, kad mums savo veikloje jis labai reikalingas. Čia ir prasidėjo mūsų draugystė.“
Padėka muziejaus kūrimo talkininkams
Knygoje autorius pabrėžia, kad muziejaus kūrimosi plėtra buvo daugelio žmonių darbo rezultatas. Jie talkino labai efektyviai ir ženkliai prisidėjo prie muziejaus atsiradimo, o jų indėlis įvairiais muziejaus kūrimosi etapais buvo atžymėtas apdovanojant juos padėkos raštais. Apdovanotųjų gretose: Kasparas Jurevičius, Jonas Rekešius, Vida Navickienė, Anzelmas Vančys, Zita Sakavičienė, Albinas ir Marius Būbnaičiai, Rimantas Žičkus, Aldona ir Edmundas Štulai, Algimantas Sakalauskas, Lina Danytė ir Jurgita Gruodienė, Egidijus Pavalkis, Ryan Campbell, prof. Jonas Jasaitis, Raimundas Želvys, Povilas Šimkavičius, Zinas Kazėnas, Algimantas Zolubas, Petras Algis Mikša, prof. Algimantas Bubulis, Valentinas Dumikas, Edmundas Rinkevičius, akademikas Kazimieras Ragulskis, Audronius Kačiušis, Tomas Balžekas, Jonas Čeponis, Giedrius Kazlauskas, katedros vedėja, doc. dr. Jūratė Sužiedelytė-Visockienė, Jurbarko rajono savivaldybės atstovai: Aloyzas Zairys, Ričardas Juška, Petras Vainauskas, Skirmantas Mockevičius ir Vida Rekešienė.
Tegul didėja talkininkų ir lankytojų gretos
Knygoje skaitytojas ras daug informacijos apie muziejų, turintį per 24 tūkstančius eksponatų, kurie sudaro aštuoniolika rinkinių, ekspozicijų ar paviljonų. Muziejuje eksponuojami vidaus degimo varikliai, traktoriai, automobiliai, motociklai, motoblokai, žemės ūkio technika, melioracinė technika, kino ir foto technika, spausdinimo technika, radijo technika, namų ūkio technika, precizinė vibrotechnika ir vibromechanika, veikia kalvės-šaltkalvystės paviljonas, medienos apdirbimo paviljonas, bitininkystės paviljonas, veikia krašto istorijos ekspozicija. Lankytojai gali susipažinti su geodezijos ir kartografijos mokslo tecnikos rinkiniais, knygų rinkiniais, dokumentais, biblioteka.
Pagrįstai prof. Libertas Klimka savo kalboje pažymėjo šio muziejaus reikšmę, unikalumą, kadangi tai vienintelis toks Lietuvoje.
Norisi palinkėti, kad muziejus įveiktų visus laikinus sunkumus, augtų, stiprėtų, kaip tas ąžuoliukas, pasodintas muziejaus kieme dešimtmečio proga. Tegul didėja muziejaus talkininkų ir lankytojų gretos.
Atgal
