Šią savaitę Strasbūre vykusioje Europos Parlamento (EP) sesijoje buvo svarstyta ir patvirtina rezoliucija dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos. Joje yra ne tik aptariamos aktualiausios pastarojo meto problemos žmogaus teisių srityje, bet ir nubrėžiamos gairės dėl artimiausių Europos Sąjungos veiksmų.

 U. von der Leyen vadovaujama Europos Komisija pradėjo naują – pirmąjį per savo įgaliojimų laikotarpį – Europos semestro ciklą. Tai yra atnaujinta augimo strategija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama konkurencingo tvarumo skatinimui, kad būtų sukurta žmonėms ir planetai tarnaujanti ekonomika.

Spartesnis ekonomikos ir pajamų augimas, pigesnis skolinimasis, atpigę mokėjimai, išnykusios litų ir eurų keitimo išlaidos – tokį teigiamą ekonominį poveikį turėjo prieš penkerius metus Lietuvoje įvestas euras. Nors euro įvedimas buvo susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, nauda gerokai viršija sąnaudas, rodo Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimai.

Vakar  Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą– veiksmų gaires, kaip užtikrinti ES ekonomikos tvarumą, klimato ir aplinkos problemas paverčiant galimybėmis visose politikos srityse ir užtikrinant, kad pertvarka būtų visiems teisinga ir įtrauki. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Europos žaliasis kursas yra mūsų nauja augimo strategija, skirta augimui, kuris daugiau duoda, nei paima. Juo remiantis parodoma, kaip keisti savo gyvenimo ir darbo, gamybos ir vartojimo būdą, kad gyventume sveikiau, o įmonės taptų novatoriškos. Visi galime prisidėti prie pertvarkos ir pasinaudoti galimybėmis. Veikdami pirmi ir sparčiai, padėsime savo ekonomikai tapti pasaulio lydere. Esame pasiryžę sėkmingai dirbti dėl šios planetos ir gyvybės joje – dėl Europos gamtos paveldo, biologinės įvairovės, savo miškų ir jūrų. Likusiam pasauliui parodydami, kaip būti tvariais ir konkurencingais, galėsime įtikinti kitas šalis imtis veiksmų kartu su mumis.“

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, ES duomenys apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį teikiami atsižvelgiant į tarptautinius reikalavimus, o jo apskaita ilgainiui gerėjo. Tačiau reikia geresnių įžvalgų dėl konkrečių sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio ir miškininkystės, teigia auditoriai. Jie taip pat siūlo toliau gerinti ataskaitas dėl to, kaip įgyvendinant ES ir valstybių narių klimato kaitos švelninimo politikas prisidedama prie išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų pasiekimo 2020, 2030 ir 2050 m.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo vadovaujama delegacija Berlyno sienos griūties minėjimo išvakarėse, lapkričio 7–8 dienomis, lankėsi Vokietijoje, kur drauge su Estijos ir Latvijos parlamentų Europos reikalų komitetų atstovais susitiko su Vokietijos Bundestago Europos reikalų komitetu ir aptarė būsimo finansinio laikotarpio, saugumo, Rytų partnerystės ir Europos Sąjungos (toliau – ES) institucijų veikimo gerinimo klausimus.

Naujausi Jungtinio tyrimų centro ir Europos investicijų banko (EIB) grupės Ekonomikos departamento skaičiavimai, atlikti remiantis iki 2019 m. birželio mėn. pabaigos patvirtintais finansavimo susitarimais, rodo, kad Investicijų planas Europai, arba Junckerio planas, atliko svarbų vaidmenį ES skatinant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.

Su kasmetiniu Europos semestro darbiniu vizitu Aplinkos ministerijoje lankėsi Europos Komisijos delegacija. Šio vizito tikslas – įvertinti, kaip Lietuva įgyvendina ES Tarybos rekomendacijas, ir pasirengti metinei mūsų šalies ekonominės padėties analizei, kurią planuojama paskelbti 2020 m. pradžioje. 

ES Interneto forumo dalyviai įsipareigojo siekti, kad būtų parengtas ES krizių protokolas, pagal kurį būtų greitai reaguojama į spartų terorizmo ir smurtinio ekstremizmo turinio plitimą internete. Europos Komisija, valstybės narės ir internetinių paslaugų teikėjai, įskaitant „Facebook“, „Twitter“, „Google“, „Microsoft“, „Dropbox“, „JustPaste.it“, „Snap“, įsipareigojo.savanoriškai bendradarbiauti krizių protokole nustatyta tvarka, kartu užtikrindami patikimą duomenų apsaugą ir pagrindinių teisių apsaugos priemones.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuvai numatytas aplinkos ir vandenynų eurokomisaro postas yra toks postas, kurį užimant galima daug nuveikti. Darbų sėkmė esą priklausys nuo paties eurokomisaro. Ar Virginijus Sinkevičius sugebės tinkamai išnaudoti galimybes esą laikas parodys.

Ekonomikos ir inovacijų ministrui Virginijui Sinkevičiui Europos Komisijoje (EK) atitektų aplinkos ir vandenynų portfelis, antradienį pranešė EK pirmininkė Ursula von der Leyen. „Jam 28-eri. Jo pavyzdys rodo, kad Europa yra pasirengusi perduoti atsakomybę jaunajai kartai“, – sakė EK pirmininkė.

Pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas viešint Briuselyje įvyko su Europos Parlamento Pirmininku Davidu Maria Sassoli. Susitikimo metu buvo aptarti Europos Sąjungos strateginės darbotvarkės klausimai. Prezidentas pristatė Lietuvos prioritetus energetinio saugumo, vidaus rinkos, Rytų partnerystės, santykių su Rusija, sanglaudos stiprinimo srityse.

Rugpjūčio 5 d. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos, atliktos 2019 m. birželio 7 d. – liepos 1 d. duomenimis, piliečiai Europos Sąjungą – pradedant ekonomika ir baigiant demokratija – vertina gerokai palankiau nei anksčiau. Pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje toliau auga ir išlieka didžiausias visoje ES (72 proc.; „Eurobarometro“ apklausos 2018 m. rudenį duomenimis, pasitikinčių Europos Sąjunga Lietuvoje buvo 66 proc.). Taip pat didelis pasitikėjimas Europos Sąjunga yra Danijoje (68 proc.) ir Estijoje (60 proc.). Vidutiniškai Europos Sąjunga pasitiki 44 proc. europiečių.

Europos Komisija praėjusią savaitę pripažino Lietuvos reikalavimą derybose dėl 2021–2027 m. Sanglaudos politikos įgyvendinimo naudotis naujausia 2016 m. NUTS regionų klasifikacija, pagal kurią Lietuva būtų traktuojama ne kaip vienas, o kaip du statistiniai regionai – labiau išsivystęs Sostinės ir mažiau išsivystęs Vidurio Vakarų regionas. Tai neturės įtakos Lietuvai skiriamų lėšų dydžiui, tačiau garantuos palankesnes ir lankstesnes nacionalinio bendrojo finansavimo sąlygas.

Laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas Saulius Skvernelis susitiko su Europos Komisijos vicepirmininku Marošu Šefčovičiumi ir aptarė regiono energetinio saugumo, klimato kaitos bei kitus klausimus.  Ministras Pirmininkas informavo Europos Komisijos vicepirmininką apie pradedamas intensyvias konsultacijas su naująja Europos Komisijos vadovybe dėl Lietuvos nominuojamo atstovo atsakomybės sričių. „Lietuva sieks reikšmingo portfelio tose srityse, kuriose turi didžiausią įdirbį ir kompetenciją. Prioritetinės ir toliau yra su ekonomikos vystymu bei energetika susijusios sritys, būtinas proveržis ir dėl ES išorinės sienos apsaugos“, – teigė premjeras.

Diskutuota aktualiomis temomis, Europos valstybių šeimai svarbiais klausimais, kuriems iki šiol šiame formate dėmesio skirta gana epizodiškai. Pavyzdžiui, hibridinės grėsmės ir iššūkiai, kur išties reikia vieningo ES požiūrio. 

Ursula von der Leyen patvirtinta Europos Komisijos pirmininke. Vokiečių politikė antradienį Europos Parlamente Strasbūre gavo reikalingą absoliučią balsų daugumą. Už ją savo balsą atidavė 383 parlamentarai – vos devyniais daugiau nei reikalingi 374. Ligšiolinę Vokietijos gynybos ministrę parėmė 51 proc. parlamentarų iš 28 ES šalių narių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) išbraukė 16 nuteistų iki gyvos galvos asmenų iš Lietuvos peticijas iš bylų sąrašo, nes, Strasbūro teismo nuomone, pareiškėjai gali veiksmingai siekti savo teisių užtikrinimo ir mūsų šalyje.

2019 m. Lietuvos ekonomika augs 3,1 proc. (0,4 p.p. sparčiau nei prognozuota pavasarį) –  teigiama šiandien paskelbtose Europos Komisijos (EK) vasaros makroekonominėse prognozėse Lietuvai. Tvirta darbo rinkos padėtis ir sumažintas darbo jėgos apmokestinimas skatina privatų vartojimą, o paspartėjęs Europos Sąjungos lėšų panaudojimas – investicijas.

2019 m. II pusmetį Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujanti Suomija išplatino pirmininkavimo programą „Tvari Europa – tvari ateitis“. Atsisakiusi pirmininkavimo suvenyrų ir dovanų svečiams Suomija planuoja sutaupyti 500 tūkst. eurų ir skirti juos paramos projektams besivystančiose šalyse. Pirmininkavimo metu suomiai atsisako dalies ekspertinio lygio susitikimų, pakeisdami juos bendravimu IT priemonėmis, tokiu būdu mažindami pirmininkavimo įtaką klimato kaitai.