Nors daugelis gyventojų teigia esantys mažai informuoti apie jų mieste ar rajone ES lėšomis įgyvendinamus projektus, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad visuomenės susidomėjimas jais nuolat auga.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa techninių sprendimų sąrašas ir kaštai turi būti patvirtinti iki rugpjūčio 30 d., iki spalio 11 d. Baltijos šalys turi pateikti bendrą paraišką

Valstybės, norinčios paskatinti nedirbančius gyventojus darbui, imasi vienyti savo institucijų pajėgas. Lietuvoje taip pat rengiamas naujas teritorinių darbo biržų ir savivaldybių bendradarbiavimo modelis, kuriuo norima nedirbančiajam suteikti jo poreikius atitinkančią paslaugą.

Naujos hibridinės grėsmės verčia ES stiprinti kibernetinę gynybą ir bendradarbiavimą su NATO, pažymėjo europarlamentarai.

Įsivaizduokite įprastą dieną oro uoste. 

2021–2027 m. ES biudžeto laikotarpiu Europos Komisija siūlo naują vartotojams įgalinti ir jų apsaugai skirtą 4 mlrd. EUR vertės programą, kuria bus sustiprintas ES vidaus rinkos valdymas.

Europos Komisijos pateiktą transporto infrastruktūros finansavimo 2021-2027 m. siūlymą Lietuva vertina kaip pirminį ir prognozuoja sudėtingas derybas dėl konkrečių projektų finansavimo.

Europos Komisija paskelbė 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę, kurioje pateikiama ES valstybių narių teisingumo sistemų nepriklausomumo, kokybės ir veiksmingumo lyginamoji apžvalga.

Europos Komisija paskelbė 2018 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus. Naudojant indeksą stebimi valstybių narių rezultatai atsižvelgiant į tokius rodiklius kaip skaitmeninio ryšio, skaitmeninių įgūdžių, internetinės veiklos, įmonių skaitmeninimo ir skaitmeninių viešųjų paslaugų.

Bendroje Seimo Audito komiteto, Valstybės kontrolės ir Seimo Europos informacijos biuro surengtoje konferencijoje ,,Viešieji pirkimai. Gerosios ES patirtys ir jų taikymas Lietuvoje“ viešųjų pirkimų sistemos dalyviai 

Šių metų pradžioje išsivysčiusių pasaulio valstybių ūkio plėtra buvo lėtesnė, negu tikėtasi, tačiau dar per anksti daryti neigiamas išvadas apie ateitį, nes darbo rinkoje padėtis ir toliau gerėja, investicijos auga, tad gana sparti plėtra turėtų išlikti ir 2018, ir 2019 metais.

Visuomeniniai transliuotojai turi būti apsaugoti nuo politinės ir komercinės įtakos, o valstybės privalo užtikrinti saugią žurnalistų darbo aplinką. Tai sakoma ketvirtadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje.

Prancūzijos prezidentas Strasbūre gynė Europos suvereniteto idėją Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron Europos Parlamente pristatė savo ES ateities viziją ir ragino stiprinti demokratija pagrįstą Europos suverenitetą.

Europos Komisija priėmė antrąją ataskaitą dėl Europos piliečių iniciatyvos reglamento taikymo. Nuo 2012 m., kai įsigaliojo ši priemonė, kuriai nors Europos piliečių iniciatyvai jau pritarė apie 9 milijonus europiečių

Europos Parlamentas yra gavęs Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos valstybių narių prašymus dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

Europos Komisija priėmė antrąją ataskaitą dėl Europos piliečių iniciatyvos reglamento taikymo.

Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą derybos prasidėjo 2000 metais ir truko apie tris metus – iki 2002-ųjų metų gruodžio tryliktos dienos. Po to sekė Lietuvos piliečių referendumas, kuriame Lietuvos piliečiai pasisakė už įstojimą į Europos Sąjungą.

Europos Parlamentas (EP) pasiūlė įsipareigoti iki 2030 m. energijos vartojimą ES sumažinti 35 proc., o atsinaujinančių išteklių dalį energetikoje padidinti taip pat iki 35 proc. Be to, siekiama skatinti naujosios kartos biodegalų naudojimą ir aprūpinti 90 proc. degalinių elektros įkrovimo stotelėmis.

Po įvykusio „Sniego susitikimo" vėl prakalbta apie būtinybę Baltijos šalims intensyviau bendradarbiauti įsigyjant karinę ginkluotę. Tačiau Baltijos šalių bendradarbiavimo istorija rodo, kad ne visada pavyksta įgyvendinti bendrus projektus ir suderinti politines pozicijas. 

Europos Komisija priėmė du finansavimo sprendimus, kad paremtų Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą. Joje elektra ir šiluma bus gaminamos iš biomasės ir komunalinių atliekų. Jėgainė padės įvairinti Lietuvos sostinės energijos šaltinius ir pereiti prie žiedinės ekonomikos regione.