Sausis. Slidėmis į Palangą! Astrologai pagaliau apsisprendė paskelbti – Vandenio era prasidėjo paskutinėmis du tūkstančiai dvidešimtųjų gruodžio dienomis. Apie buvusią, Žuvų eros pabaigą, kalbėta jau seniai, nekantriausi žvaigždžių skaičiuotojai jau 2012-aisiais laukė sukrėtimų

Teatras yra kolektyvinio meno šaka. O kolektyve, žinia, yra lygūs ir lygesni. Žmogus su tuo susidūrė jau seniai. Sakoma “bukas kaip kaimietis“. Kažin, kažin. Kovodamas su lygiais ir lygesniais, ūkininkas išrado geldą. Paprastą geldą. Iš pradžių, būdavo, supila pašarus, stipresnis paršelis atsistoja išilgai geldos ir mažesni nebeprieina. Ūkininkas manė ir sumanė: sukaldamas skersinukus, ilgą geldą padalijo į penkis-šešis skyrelius. Visi penki ar šeši paršiukai turi lygias galimybes. Jei didysis nori nuvyti mažesnį – turi palikti savo skyrelį. Dalybos – vienas ant vieno. Va, čia ir didžioji išmintis. Pavyzdžiai paršiukiški, bet kalba irgi apie nemažiau kiauliškus dalykus. Pajuokavimuose dažnai būna ir šio to svarbaus. Pjesėje irgi yra pagrindiniai personažai ir antraeiliai. Va čia ir iškyla kuriančio žmogaus problema. Kažkas turi matyti, kad aktorius neliktų paraštėse. Gerai jei teatro vadovas išmintingas, rūpinasi aktorių tobulėjimu. Bet dažniausiai, ypač šiais laikais, kai beveik panaikinta vyriausiojo režisieriaus pareigybė, iš šalies pasamdyti režisieriai nesirūpina aktorių ateitimi, siekdami lengvesnio ir greitesnio rezultato, naudojasi patentuotų aktorių paslaugomis. Jauniesiems reikia daugiau dėmesio ir darbo.

Atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį ir šalyje iki sausio 31 d. galiojantį karantiną, nuspręsta sausio 9 d. numatytų Lietuvos kino apdovanojimų datą perkelti į vėlyvą pavasarį. Lietuvos kino apdovanojimai, kurių metu šalies kino kūrėjai bus apdovanoti 20-tyje nominacijų, įvyks gegužės 29 d. Kino meno kūrėjai bus įvertinti už dvejus – 2019 ir 2020 – metus. Renginį tiesiogiai transliuos LRT. Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Laimono Ubavičiaus, Lietuvos kino apdovanojimai, kaip ir kiti panašūs renginiai užsienyje, įvyks ramesniu metu. „Šiandien mums visiems labai sudėtinga kalbėti apie ateities planus, tačiau tikiu, kad padėtis pagerės ir jau pavasarį galėsime kuo plačiau žvelgti į kino kūrėjų ir kino industrijos pasiekimus, susitikdami Lietuvos kino apdovanojimuose. Tikiu ir tuo, kad kartu su kino bendruomene ir partneriais sukursime prasmingą bei lauktą kino šventę“, – kalbėjo L. Ubavičius.

Paprasta, nuoširdi, atvira. Tokį nutapyčiau Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio IV d klasės gimnazistės Evos Juškevičiūtės paveikslą. Ji meniškos prigimties, įžvalgi, laikosi duoto žodžio. Todėl ir lengvai sutiko pasišnekučiuoti.

 Bitė su įtarimu žiūrėjo, kad vokiečiai leido susikurti Lietuvių Tarybai. Apie 1918 m. vasario 16 dienos Nepriklausomybės Aktą ji rašė,jog Lietuva tapusi nepriklausoma valstyb

  Gal ir neprastai  Pats sau atrodai,  Bet aiškiai juk regi –  Jau žilyn vaikai... Seniai seniai jau nužydėjo Tavo sodai Ruduo – aruodų  Peržvalgos laikai Jonas Laurinavičius

Jonas Laurinavičius – aktyvus žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas, knygų leidėjas, Lietuvos žurnalistų  kūrėjų asociacijos narys, kitų nevyriausybinių organizacijų narys. O kiek išleidęs knygų, kiek redagavęs kitų autorių leidinių, tikriausiai tiksliai žino tik pats autorius ir bibliografijos mokslo specialistai. Aš šį žmogų pavadinčiau „gyvąja enciklopedija“. Kiekviena jo mintis paremta faktais, svarstymais, įžvalgomis.

 Europos tautų pavasariu vadinamas laikas ­– XX amžiaus pradžia, buvo ir šviesių vilčių, beatsiverčiančių plačių horizontų metas. Tos epochos dvasia savitai įsiamžino anuomet platintuose atvirukuose, kurie pašto pagalba skraidė po pasaulį šimtais milijonais sveikinimų, linkėjimų. 

 Nežinia, kas su žiemomis Lietuvoje atsitiko – ar klimato atšilimas veikia, ar tai, kad po devyniasdešimtųjų Sibiras nuo mūsų nutolo? Kolūkių epochoje jau gruodyje sniego tiek priversdavo, kad iki kovo pabaigos užtekdavo. Tos produkcijos deficito nebuvo, galėjome eksportą organizuoti, deja, dar nežinojome žodžio „menedžeris“

Nepaisant koronaviruso siautėjimo, Lietuvoje plačiai paminėtos Pauliaus Širvio 100-osios gimimo metinės (1920-1979). Poetui skirtas šventinis vakaras buvo surengtas Prezidentūros kiemelyje, keliose Kauno kultūros įstaigose, P. Širvio gimtajame sėlių krašte: Rokiškyje, Žiobiškyje, Obeliuose, Duokiškyje.

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas trims Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems žmonėms įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.  Garbės ženklai už aktyvią kultūrinę bei kūrybinę veiklą įteikti paveldosaugininkui Rolandui Januliui, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkei Dainai Urbanavičienei ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovei Laimai Vilimienei. „Šiandien šie išskirtiniai ženklai įteikiami ypatingomis aplinkybėmis, kai laikmetis reikalauja stiprybės. Kultūros žmonės jos savyje rado, sugebėjo susitelkti. Vertinu jus kaip tokios puikios laikysenos pavyzdžius, todėl kartu noriu padėkoti visai kultūros bendruomenei, kuriai atstovaujate“, – sakė M. Kvietkauskas.

89-erių metų Juozas Elekšis, Žurnalistų sąjungos narys, vis dar džiugina mus ne vien publikacijomis spaudoje, bet ir leidžia autorinius leidinius. Štai dabar turime jo knygelę ,,Istorijos vingiai ir klystkeliai, žvelgiant pro metraščių brūzgynus“ 

  Jau greit metų karuselė pasieks besibaigiančių metų ribą... Sužiba lapkričio saulės spinduliai. Pažvelgiau į „Simbolinių reikšmių žodyną“. Jame rašoma: „Saulė... Ji yra gyvybės teikėja ir palaikytoja. 

Neseniai leidykla “Naujasis lankas” Kaune išleido poetės Linos Jasiukevičienės  68 psl. knygą “Kai saulė guli su javais”. Tai jau trečioji autorės poezijos  knyga. 2019 metais išleistos dvi L. Jasiukevičienės poezijos knygos - "Laiko smilčių vitražai" ir "Infiltruotųjų istorijos".

Homo sapiens – tai mes, „žmogus protingasis“. Esė antraštėje šis garbingas titulas papildytas dar vienu lotynišku žodžiu – „arboro“, lietuviškai – medis. 

   Atviras, įdomus, inteligentiškas, turintis savo nuomonę, kupinas entuziazmo, nenustygstantis vietoje... Tai tik kelios savybės, kurios slypi Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio gimnazisto Jono Trumpos vidiniame pasaulyje.

 Pleneruose gandru braidžiojantį dailininką prakalbina ir debesų peizažai ir žemumų materija – žalumu įmirkę pievos, raktažolių kalvos, paežerinių nendrių muzika, net žilos kerpių miniatiūros, lyg senatvė apraizgiusios medžių kamienus.

Nuo 2020 m.  Spalio 20 d.  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje  veikia leidinių ir dokumentų paroda:  „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“. Nuo 2020 m.  Spalio 20 d.  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje  veikia leidinių ir dokumentų paroda:  „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“.  Nuo 2020 m.  Spalio 20 d.  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje  veikia leidinių ir dokumentų paroda:  „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“. 

Šiandien rašytojui, žurnalistui Alvydui Valentai spaudimas sukyla dvi dienos prieš sėdant rašyti. Bėgantys metai pakeitė santykį su rašymu – seniau tai buvo skysta terapija, o šiomis dienomis poetas sako rašąs mažai, sunkiai ir su naujomis knygomis į viešumą nelendąs.

 Asmenybės viduje gyvena tiek daug... Čia apsistojo darbštumas, nenustygstanti energija, nuoseklumas, jaunatviškas žavesys ir meilė gyvenimui... Negalėjau likti abejinga šiai asmenybei, todėl ir pakalbinau abiturientę Emiliją Trumpaitę. Ji mielai sutiko pasišnekučiuoti...