VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika, aktualijos

2021-02-24
 Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Uzbekistano Respublika grupės nariai susitiko su Uzbekistano Mili Medžliso Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupe. Tai pirmas nuotolinis šių grupių posėdis nuo pandemijos pradžios. „Esame maža valstybė Europos Sąjungoje, bet mes joje – antras pagal dydį prekybinis partneris Uzbekistanui. Esame suinteresuoti plėtoti savo santykius. Susitikime aptarėme sritis, kuriose norėtume intensyvesnio bendradarbiavimo. Jiems labai norėtųsi bendradarbiauti informacijos srityje, mūsų įmonių atėjimo ir dalyvavimo plėtojant e. valdžios projektus, informacinių ryšių sistemą. Kai kurie universitetai jau bendradarbiauja, bet norėtų didesnio bendradarbiavimo. Kalbėjome apie tai, kad Uzbekistano gyventojai galėtų naudotis mūsų sanatorijų paslaugomis, o jie lauktų mūsų turistų jų nuostabiuose miestuose Samarkande, Bucharoje, Chyvoje. Taip pat sutarėme plėtoti ryšius tarp mūsų parlamentų komitetų. Jiems labai įdomu perimti gerąją patirtį, kaip mes išplėtojome laisvąsias ekonomikos zonas“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Uzbekistano Respublika grupės pirmininkas Kęstutis Masiulis. Plačiau
2021-02-21
Maskvos apeliacinis teismas šeštadienį paliko galioti Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui skirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjas Dmitrijus Balašovas atmetė A. Navalno apeliacinį skundą dėl vasario 2 d. nuosprendžio realia pakeisti 2014 m. jam paskelbtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Teisėjas nusprendė į jau atliktą bausmę įskaičiuoti šešias savaites, kurias A. Navalnas praleido namų arešte, tad opozicionierius turės praleisti kolonijoje kiek daugiau nei du su puse metų. Plačiau
2021-02-19
Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad artimiausiu metu jo komandos Prezidentūroje vėl laukia pokyčiai.  Plačiau
2021-02-18
Vasario 17 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys nuotolinėje vaizdo konferencijoje kalbėjosi su Latvijos ir Estijos kariuomenių vadais. Vadai aptarė trijų Baltijos valstybių bendrų pajėgumų vystymo ir kitus aktualius karinius klausimus. „Lietuvos kariuomenė yra nustačiusi savo gynybinius prioritetus šalies pajėgumų vystymui, kurie atitinka keliamus nacionalinio saugumo uždavinius, atliepia kylančias grėsmes, mūsų šalies geografiją ir gynybai skiriamą finansavimą. Tai yra manevro sausumoje, oro gynybos, žvalgybinių pajėgumų ir paramos ugnimi vystymas. Trijų Baltijos valstybių prioritetai yra labai panašūs, bet nebūtinai sutaps šimtu procentų, nes kiekviena valstybė turi ir savus argumentus. Todėl gerbdami vieni kitų pozicijas nuolatos deriname su gynyba susijusius klausimus,“ – sakė gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Plačiau
2021-02-11
Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo bei gynybos klausimus, rengiantis šiais metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, grėsmių atgrasymo stiprinimą Baltijos regione ir „NATO 2030“ ateities strategijos rekomendacijas, sakoma Prezidentūros pranešime. Prezidentas pabrėžė, kad besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje ypač svarbu tęsti NATO adaptaciją, stiprinančią Aljanso galimybes greitai ir efektyviai reaguoti į grėsmes ir iššūkius, kad ir kur jie kiltų. Pradėtas „NATO 2030“ procesas turi sustiprinti gyvybiškai svarbius transatlantinius ryšius, vienybę ir solidarumą tarp sąjungininkų. Plačiau
2021-02-09
Pirmojo vizito Lenkijoje metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek ir užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau. Susitikimų metu pažymėta, kad svarbios 2021 metų sukaktys - Gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230-osios metinės bei atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir dvišalių diplomatinių santykių atkūrimo 30-metis - skatina ambicingą strateginę darbotvarkę abiem valstybėms svarbiais klausimais. Plačiau
2021-01-30
 Praėjusi savaitė mums atnešė smagių naujienų, daugiausiai skirtų „vidaus vartojimui“. Plačiau
2021-01-23
Saugumo situacija Lietuvai aktualiame geopolitiniame regione dėl Rusijos karinių pajėgumų didinimo pastaruosius metus reikšmingai keitėsi, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tačiau, jo teigimu, pastebimai kito ir Lietuvos potencialas apsiginti nuo išorinių jėgų. Šiuo metu, pažymi ministras, Lietuvos situacija užtikrinant sienų saugumą nepalyginama su ta, kuri buvo prieš dešimtmetį. Plačiau
2021-01-23
Jungtinių Valstijų prezidentu tapus Joe Bidenui, Lietuvos ir JAV santykiai saugumo srityje išliks tvirti. „Lietuva išlieka svarbia JAV sąjungininke“, – teigia JAV ambasadorius Robertas Gilchristas (Robert Gilchrist).  „JAV tikslai yra nuoseklūs, jie drastiškai nepasikeis ir J. Bidenui tapus prezidentu. J. Bidenas ir naujas valstybės sekretorius rodo dėmesį JAV kariniams įsipareigojimams ir glaudžių santykių palaikymui su Lietuva“, – konferencijos metu sakė R. Gilchristas. Taip pat svarbūs išlieka kiti demokratiniai partneriai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Didesni pokyčiai išryškės per kelis mėnesius.  Plačiau
2021-01-21
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris sako jaučiąs palengvėjimą, kad Joe Bidenas pakeitė Donaldą Trumpą JAV prezidento poste, ir pavadino tai „gera diena demokratijai.“ „Jaučiu didelį palengvėjimą, kad J. Bidenas inauguruotas prezidentu ir persikels į Baltuosius rūmus“, – teigė Vokietijos valstybės vadovas. „Žinau, kad tokį jausmą patiria daugelis žmonių Vokietijoje“, – pridūrė prezidentas. Plačiau
2021-01-21
78 metų J.Bidenas ištarė prezidento priesaiką padėjęs ranką ant Biblijos. Jį prisaikdino Aukščiausiojo Teismo pirmininko Johnas Robertsas. Jis pasižadėjo „išlaikyti, saugoti ir ginti Jungtinių Valstijų konstituciją“. Kiek anksčiau priesaiką davė viceprezidentė Kamala Harris. 56 metų K.Harris tapo pirmąja moterimi, juodaode ir pirmuoju azijiečių kilmes asmeniu, užėmusiu JAV viceprezidento postą. Prieš savo inauguraciją J.Bidenas žadėjo „naują dieną“ Jungtinėms Valstijoms po ketverių audringų D.Trumpo, priėmusio neįtikėtiną sprendimą nedalyvauti inauguracijoje, prezidentavimo metų. Plačiau
2021-01-17
Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Europos Komisijos vykdančios vicepirmininkui Valdžiui Dombrovskiui. Laiške dėkojama už paramą įgyvendinant Lietuvai ir regionui strategiškai svarbius energetikos projektus, tačiau tuo pačiu primenama apie nesaugios atominės elektrinės Baltarusijoje keliamą grėsmę regionui ir Europos Sąjungai (ES). Plačiau
2021-01-17
Laschetas laikomas akivaizdžiausia Merkel politikos tąsa (kaip pernai pats sakė, "nematau reikalo atsisieti nuo penkiolikos sėkmingų metų"). Patyręs 59 metų Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras veikiausiai laikysis centristinės nuostatos, teigdamas, kad partija išlaiko lyderystę todėl, kad geba sutelkti tiek rinkėjus iš centro dešinės, tiek dalį iš centro kairės - ir tai vienintelis įmanomas kelias tokioje šalyje kaip Vokietija (kritikai, tokie kaip kitas kandidatas Merzas, bandytų atkirsti, jog tai reiškia savojo politinio identiteto niveliaciją). Užsienio politikoje jis daug tiesioginio darbo patirties neturi, tad ir vėl, tikėtina, vadovausis Merkel pragmatizmu, dažnai - gal net technokratiškumu. Jam prijaučiantieji sakys, kad tęstinumas bei nuspėjamumas yra gerai, ypač globalios pandemijos sąlygomis; kritikai teigs, kad Vokietija ir toliau vengs aiškiau atliepti esmines geopolitines dilemas. Plačiau
2020-12-30
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charlesas Michelis trečiadienį 9 val. 30 min. vietos laiku (10 val. 30 min. Lietuvos laiku) pasirašys sutartį su Jungtine Karalyste (JK) dėl prekybos po „Brexit“, pranešė atstovė. Po to ES ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo sutartis turėtų būti išsiųsta į Londoną, kur ją pasirašys JK premjeras Borisas Johnsonas. Šalių ambasadoriai prie ES pirmadienį Briuselyje patvirtino susitarimą, pasinaudoję procedūra, kuri leido tvirtinimui įsigalioti jau antradienį. Nors susitarimas preliminariai įsigalios nuo sausio 1 d., jį atgaline data dar turės ratifikuoti Europos Parlamentas, kuris tai veikiausiai padarys vasario pabaigoje. Plačiau
2020-12-29
Nesakykite, kad praėjusios Jėzaus gimimo šventės buvo liūdnos. Turkų rašytojo, Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko romane „Tos keistos mano mintys“ pagrindinio herojaus Stambulo gatvėmis klajojančio vargetos Kartašo lūpomis vis kartojama: liūdesys – tai meilė. Sunku nesutikti. Kaip ir kvietė šv. Tėvas kalėdiniame pamoksle „Urbi et Orbi“, tame vienišume, uždarume ir mirksinčių žvakių šviesoje mes jutome brolystę, solidarumą, užuojautą tam nelaimėliui, kuris neturi ką valgyti, kuris kankinasi ligoninės palatoj ar pandeminiame skafandre slaugo mirtimi besivaduojantį ligonį. Štai čia pasireiškia meilė artimam, silpnesniam, parama kenčiančiam nepriteklių ar aplankytam tamsių minčių… Plačiau
2020-12-28
Ilgas tekstas, vis tiek paliekantis daugybę reikšmingų reiškinių nuošalyje. ✦Tendencija. Baltarusijos pilietinės visuomenės protestai Praėjusių metų gruodį tikimybė, kad Baltarusijos pilietinė visuomenė tokiu mastu ir intensyvumu išreikš nepasitenkinimą Lukašenkos režimu, atrodė menka. O gal ir visai neįtikima. Tačiau šimtatūkstantinės minios pasiuntė aiškų signalą, kad grįžimas į status quo nebeįmanomas. Taip, Lukašenka vis dar išlaiko faktinę kontrolę. Taip, neatrodo realu, jog jis pačiu artimiausiu metu pasitrauktų. Taip, masės gatvėse dėl daugybės priežasčių mąžta. Taip, tai nėra savaiminė kova tarp Baltarusijos, žengiančios į Vakarus, ir Baltarusijos, liekančios su Rusija. Taip, Kremlius tebeturi šioje šalyje daugybę materialių ir nematerialių svertų. Tačiau šiais protestais Baltarusijos gyventojai peržengė Rubikoną, be kurio pokyčiai apskritai negalėtų prasidėti. Dabar vyksta ilgas ir įvairialypis mūšis dėl Baltarusijos ateities. Svarbu, jog ir Lietuvos, ir tarptautinė parama, net ir natūraliai slopstant euforijai bei susigyvenant su situacija, išliktų stiprus. Jau dabar akivaizdu, jog tai bus didelis iššūkis.  Plačiau
2020-12-19
Mes nežinome, kiek tas Kauno r. tarybos narys turi žvėrelių, kiek moka mokesčių, koks milijonierius, dešimtinis, šimtinis ar tūkstantinis, bet jis savo pelną investuoja į nekilnojamąjį turtą, perka žemę, kur galbūt bus koks nors projektas. Taip politikas vietinius čiabuvius veja nuo žemės. Plačiau
2020-12-18
Nesukarikatūrinkime tų, kuriems nepritariame. Juk tai nėra naudinga. Dažnai linkstame sukarikatūrinti tuos, kurie nepritaria mūsų politinėms, socialinėms, ekonominėms (ar gastronominėms) idėjoms. Diskusijoje tikslingai išreikšdami kurioziškiausius, absurdiškiausius minties oponento teiginius, juos hiperbolizuodami ir „praturtindami“ į asmenybę nukreiptais kirčiais (nors pastarieji dažniausiai neturi nieko bendro su tema ir tiesiog virsta ad hominem), vėliau tą patį oponentą sėkmingai "įveikiame" neatremiamais kontraargumentais. Tai - monologas, ne dialogas; skirtingose barikadų pusėse esantys asmenys - neretai geografiniai kaimynai, klausantys panašios muzikos ir leidžiantys vaikus į gretimas mokyklas - vienas kitą paverčia tuo, kas (dažniausiai) neturi jokio ryšio su realybe (pvz., vienoje pusėje atsiranda "Pono X finansuojamas agentas", kitoje - "žiauriausių istorijoje totalitarinių režimų šauklys"). Kai prasiveržia sukarikatūrintos emocijos, tie du panašūs – ir vienas nuo kito priklausomi – žmonės ima bereikalingai deginti tiltus. Plačiau
2020-12-13
Gruodžio 11 dieną, po priesaikos Seime, darbą pradedantis naujasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia, kad Lietuvos užsienio politika ir toliau turi būti formuojama remiantis nacionalinio konsensuso principu, išlaikant strateginių geopolitinių nuostatų tęstinumą. Tačiau taip pat reikalingi nauji instrumentai, didesnis aktyvumas ir diplomatinės tarnybos sustiprinimas, kad galėtume atliepti naujus laikmečio iššūkius bei geriau apginti Lietuvos nacionalinius interesus. „Lietuvos užsienio politika tris dešimtmečius formuojama konsensusu, ir tai neturi keistis. Mūsų valstybės stiprybė – vienybė ir susitarimas. Geopolitinė realybė, realios grėsmės valstybei skatina Vyriausybę matyti iššūkius bei pasiūlyti būdus jiems įveikti, suprantant, kad tam reikalingas platus politinis sutarimas. Kartu reikalingas ir atidesnis žvilgsnis, nauji instrumentai atsakant į laikmečio Lietuvai keliamus iššūkius – kaip stiprinti Lietuvos įtaką ES ir NATO bei palaikyti dar glaudesnius santykius su  strateginiais partneriais, kaip padėti tautoms ir valstybėms, kovojančioms dėl demokratijos ir savo laisvės“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Plačiau
2020-12-12
Vilniuje vykęs Espo konvencijos šalių 8-asis susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 50 valstybių atstovai, šiandien baigėsi aukšto lygio atstovų posėdžiu ir priimtais visai tarptautinei bendruomenei svarbiais sprendimais. Espo konvencijos 30-mečiui paminėti skirtu iškilmingu renginiu prasidėjo aukšto lygio atstovų posėdis, kuriam pirmininkavo Suomijos aplinkos ir klimato kaitos ministrė Krista Mikkonen. Jame dalyvavo „konvencijos tėvas“ Robert Connelly, JT Europos ekonominės komisijos vykdomoji sekretorė Olga Algayerova, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, EK Aplinkos direktorato vadovė Florika Fink-Hooijer ir kt. Posėdžio dalyvius pasveikino Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Plačiau