VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

2021-02-19
Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta sako, kad, šalies vadovo nuomone, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą. šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. Po susitikimo S. Krėpšta teigė, kad jo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas nedarbo problemai. Plačiau
2021-02-13
Išankstiniai tarptautinės prekybos duomenys rodo, kad Lietuvos prekybos perteklius praėjusiais metais buvo rekordinis, tai yra, prekių ir paslaugų daugiau pardavėme į užsienį nei jų pirkome. Iš pirmo žvilgsnio toks rezultatas gana netikėtas − Lietuvai teko importuoti daug medicininės įrangos, kurios mums įprastai nereikia, neturėdami ką veikti gyventojai siuntėsi menkavertes prekes iš Kinijos, eksportas smuko. Tačiau nepaisant to, prekybos perteklius praėjusiais metais, tikėtina, viršijo 8 proc. nuo BVP ir buvo didžiausias Lietuvos istorijoje.  Plačiau
2021-02-11
Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) – verslo milžinai, kurių sėkmė priklauso nuo jų priešakyje esančių ir jas kontroliuojančių valdybų. Valdyba brėžia strategines bendrovės veiklos kryptis, prisiima atsakomybę už ilgalaikę bendrovės sėkmę Plačiau
2021-02-10
Metų pradžia – finansinių rezultatų skelbimo laikas, kai įmonės apžvelgia praėjusio laikotarpio pasiekimus ir juos perteikia balanso lentelėmis bei pelningumo rodikliais. Ilgą laiką finansinių rezultatų kreivė buvo pagrindinis ir bene vienintelis verslo sėkmės arba nesėkmės indikatorius, parodantis, ar verslo strategija yra teisinga ir ar įmonė turi potencialo augti. Tačiau kyla klausimas, ar šiandien vien to užtenka. Investuotojų dėmesys jau kurį laiką yra nukreiptas į įmonių tvarumo rodiklius – ESG indikatorius (angl. environmetal, social, governance indicators). Paprastai tariant, jie parodo, ar įmonė yra „geras pilietis“ – ar ji gerai elgiasi su savo darbuotojais, klientais, visuomene, ar atsakingai naudoja išteklius ir nedaro neigiamo poveikio aplinkai. Plačiau
2021-02-02
Šiandieninių BVP duomenų paskelbimas kelia deja vu pojūtį, tarsi tai atkartotų praėjusių metų balandžio mėn. duomenis. Kaip ir tada, ekonominio aktyvumo duomenys yra geresni, nei daugelis tikėjosi, tačiau, žvelgiant į ateitį per vis dar sunkiai prognozuojamos pandemijos ir karantino raidos miglą, sunku įžvelgti ekonomikos raidos posūkius. Vis dėlto šviesa tunelio gale ryškėja: nors šiais metais tikimasi tik nuosaikaus ekonomikos augimo, prognozuojamas pandemijos suvaldymas turėtų padėti tvirtus pagrindus sparčiam ekonomikos atsigavimui 2022 m Plačiau
2021-01-30
Matau protingų žmonių stebinčių ir besiviliojančių besitęsiančia bitkoino odisėja, todėl manau, kad laikas šiek tiek argumentuočiau ir be lyrinių nukrypimų paaiškinti, kaip aš matau jo ateitį. Ar tai valiuta? Nors pats pavadinimas „kriptovaliuta“ sufleruoja, kad pagrindinė šio instrumento funkcija yra valiuta, tai nėra perspektyvi globali atsiskaitymo priemonė. Kaip trūkumus galima paminėti nepatrauklias vartotojo sąsajas ar lėtus sandorius – tik iki 7 sandorių per sekundę, tai yra, kelis šimtus kartų mažiau nei kitų mums įprastų priemonių ir technologijų. Nors šios technologinės problemos yra išsprendžiamos, yra kitų, daug rimtesnių ekonominių barjerų. Plačiau
2021-01-27
2020 metai buvo didelių kontrastų metai Lietuvoje:gimė mažiausiai kūdikių nuo Nepriklausomybės atgavimo, o mirė daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau sugrįžusių iš emigracijos lietuvių ir atvykusių gyventi užsieniečių skaičius buvo didžiausias per trisdešimt metų. Kai kuriuos iš šių pokyčių paaštrino pandemija, kitus lėmė jau ne trumpą laiką besitęsiančios tendencijos. Trumpuoju laikotarpiu ekonomikai didesnę įtaką daro tarptautinės migracijos pokyčiai, nes emigruoja ar atvyksta į Lietuvą darbingo amžiaus žmonės, kurie daugiau ir vartoja, ir investuoja. Kita vertus, natūralios gyventojų kaitos pokyčiai įspėja apie jau seniau prasidėjusius struktūrinius demografinius pokyčius, kurių nevalia pamiršti nei valdžiai, nei verslui. Plačiau
2021-01-26
Europos Komisija (EK) paskelbė XVIII Vyriausybės atnaujinto 2021 m. Lietuvos biudžeto projekto vertinimą, kuriame teigiama, jog Lietuva imasi tinkamų fiskalinių priemonių reaguodama į neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį šalies ekonomikai, žmonėms ir sveikatos apsaugos sistemai, o vykdoma fiskalinė politika atitinka 2020 m. liepą Tarybos paskelbtas rekomendacijas Lietuvai.  „Atsižvelgiant į pandemijos raidą, Europos Komisija pritaria poreikiui Lietuvoje tęsti ekonomiką palaikančią fiskalinę politiką, tačiau pabrėžia poreikį atidžiai vertinti taikomų priemonių tikslingumą, apimtį ir trukmę. Atnaujintame šių metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas COVID-19 pandemijos suvaldymui, ką tikimės pasiekti per ateinantį pusmetį. Seimo pavasario sesijoje numatyta tikslinti biudžetą, į jį įtraukiant lėšas iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei peržiūrint kovai su koronavirusu skiriamus resursus“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Plačiau
2021-01-22
Kovoti su klimato kaitos padariniais ar išsaugoti darbo vietas bei ekonomikos augimą? Plačiau
2021-01-22
Juvalis Noahas Hararis knygoje „Homo deus. Glausta rytojaus istorija“ puikiai atkreipia dėmesį, kad mūsų protas į pasiekimus dažniausiai reaguoja ne pasitenkinimu, o dar didesniu geismu. Plačiau
2021-01-22
Užsitęsusi antroji pandemijos banga Lietuvoje ir daugelyje Europos Sąjungos šalių privertė valstybes ilgesnį laiką taikyti įvairias ekonomikos ir gyventojų mobilumo suvaržymo priemones, todėl labiausiai pažeistų sektorių atsigavimas vėluoja. „Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę mažina iki 2,7 procento, tačiau kitiems metams prognozuoja augimo paspartėjimą iki 4,2 procento.   Pagrindinė prielaida – virusas atslūgs antrąjį ketvirtį „Swedbank“ ekonomistai, rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, rėmėsi prielaida, kad viruso plitimas reikšmingai sulėtės antrąjį šių metų ketvirtį − dėl to bus galima atsisakyti daugelio ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų.  Plačiau
2021-01-14
 DVT (darnaus vystymo tikslų) įgyvendinimo prielaidos Plačiau
2021-01-18
Jungtinė Karalystė (JK) šiemet birželį surengs Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikimą. Premjeras Borisas Johnsonas susitikimui surengti pasirinko Kornvalio kurortą – Karbis Bėjų, vėlų šeštadienį paskelbė JK vyriausybė. G7 viršūnių susitikimas vyks birželio 11–13 dienomis ir bus pirmas per maždaug dvejus metus akis į akį susitikimas tarp septynių didžiausių pasaulio ekonomikų lyderių. Tikimasi, kad susitikime dalyvaus išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas. Be to, šis G7 viršūnių susitikimas bus paskutinis Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Plačiau
2021-01-15
„Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo reikšmingus pokyčius − visų trijų Baltijos šalių ekonomikų temperatūra krito labiausiai per dešimtmetį. Prastėjanti padėtis darbo rinkose, vangus kredito augimas ir stipriai išaugęs gyventojų taupymas vėsino šalių ekonomiką. Visgi gera žinia ta, kad šįkart valstybės turėjo pakankamai įrankių temperatūrai palaikyti.  „Nenuostabu, kad tokio masto pandemijos sukeltas globalus šokas atvėsino Baltijos šalis. Tačiau subalansuotas pastarojo dešimtmečio augimas lėmė, kad Lietuva, kaip ir Latvija ir Estija, buvo gerai pasirengusi atlaikyti sukrėtimą ir, tikėtina, nepanirs į užsitęsusią ekonominę depresiją“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Plačiau
2021-01-10
Sėkmingi vakcinų nuo COVID-19 viruso bandymai suteikė optimizmo investuotojams, tačiau panašu, kad net ir įveikę virusą, į priešpandeminį gyvenimą grįšime negreitai. Plačiau
2021-01-08
Apžvelgdami 2020-uosius metus tiek ekonomistai, tiek verslo atstovai sutaria, kad COVID-19 pandemija kone visose gyvenimo srityse sukūrė naujų precendentų. Tarp įsimintiniausių įvykių ekspertų akiratyje - itin greitas vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas, analogų neturinčios Lietuvos valdžios ir ES teiktos ekonomikos gelbėjimo priemonės bei spartėjantys skaitmenizacijos ir technologiniai procesai, iš esmės keičiantys visuomenės įpročius. Plačiau
2020-12-31
Dabartinė ekonominė padėtis ir lūkesčiai yra smarkiai išsiskyrę: dėl prastos epidemiologinės padėties žmonėms vengiant socialinio kontakto ir sugriežtinus įvairius ribojimus, kai kurių ekonomikos sektorių veiklos apimtis gerokai sumažėjo ar beveik visai sustojo. Tačiau tai, kad žmonės jau pradėti skiepyti nuo COVID-19, duoda vilčių, kad liko išlaukti keletą sudėtingiausių mėnesių ir kitų metų viduryje galime sulaukti nemenko ekonomikos įsibėgėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika kitąmet augs keliais procentais. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad grįžimas į įprastą gyvenimą biuruose neužtruks, o gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinka pajus per karantiną sutaupytas ir atidėtas lėšas. Plačiau
2020-12-28
Sausio–lapkričio mėnesiais visa pramonės produkcija sudarė 19,4 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 2,2 proc.  Plačiau
2020-12-19
Atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą vertinančiame Europos duomenų portalo kasmetiniame tyrime, kuriame dalyvavo 35 šalys, šiemet Lietuva pakilo 13 vietų aukščiau ir užėmė 11 vietą. Tai aukščiausias Lietuvos pasiekimas nuo 2015 m. – mūsų šalies dalyvavimo šiame tyrime pradžios.   Nepaisant šiųmečių pasiekimų, tobulėti atvirų duomenų srityje erdvės dar yra. Sieksime, kad atvirais duomenimis galėtų naudotis vis daugiau žmonių, verslo atstovų. Mūsų tikslas – atverti centralizuotus Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis ir sudaryti galimybę juos gauti be išankstinių sąlygų ir patogiai, vienoje vietoje, vieno langelio principu“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Plačiau
2020-12-18
Lietuvos valstybės skola šiuo metu susilaukia ypatingai daug dėmesio. Viena vertus, padidėjęs susidomėjimas yra natūralus, nes Lietuva skolinasi iki šiol neregėtas pinigų sumas, ir daugeliui pagrįstai kyla klausimas, ar tai yra tvaru. Kita vertus, diskusijos apie šalies skolą neretai praslysta paviršiumi, nes dažnai remiasi anekdotiniais pavyzdžiais, stereotipais ir dogmomis. Prastas atskaitos taškas Dažniausiai Lietuvoje diskusija apie skolos tvarumą atsispiria nuo Europos sąjungos sutarčių, kuriose nustatytas 3 proc. biudžeto deficitas ir 60 proc. skolos dydis nuo BVP limitų. Dažnai remiamasi argumentais, kad perlipus šią ribą šalies skola virsta netvaria, ir tai ateityje mums gresia rimtomis problemomis. Plačiau