Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Seime sakė, kad dalis valdančiųjų pasiūlytų mokesčių yra „visiškai eksperimentiniai ir nepasiteisinę.“ Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad svarstomų mokesčių poveikis šalies biudžetui yra pernelyg menkas. „Dalis pasiūlytų mokesčių yra visiškai eksperimentiniai ir turbūt drąsiai galima sakyti – niekur nepasiteisinę. Tai liečia ir prekybos arba apyvartos mokestį, kurio turbūt geriausias pavyzdys yra Lenkija, iš kurios ateina ši iniciatyva – Lenkijoje jis yra suspenduotas dėl to, kad Europos Komisija pripažino jį neteisėtu, diskriminuojančiu, paminančiu Europos Sąjungos pamatinius teisinius principus“, – pirmadienį konferencijoje Seime kalbėjo N. Mačiulis.

Baltijos šalių, siekiančių sparčiai ir koordinuotai įgyvendinti projektą „Rail Baltica“, transporto ministrai penktadienį šio projekto pažangą ir jo įgyvendinimo valdymo klausimus aptarė Rygoje vykusiame susitikime.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad šiuo metu svarstomi mokestiniai pakeitimai galiausiai paveiks vartotojų išlaidas ir finansus, o į tokius pasikeitimus nepalikta laiko sureaguoti.

Verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2020“ Lietuva iškopė į 11 vietą. Tai aukščiausia Lietuvos pasiekta vieta nuo šio reitingo skelbimo pradžios. Pasaulio Banko kasmet rengiamoje „Doing Business“ ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama iššūkiams, su kuriais susiduria mažos ir vidutinės įmonės 190 valstybių.

Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad per 2 pastaruosius mėnesius ekonominė padėtis šalyje pablogėjo, o kiek daugiau nei ketvirtadalio nuomone – pablogėjo. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, spalį septintadalis (14 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo. Pusė (52 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis per kelis mėnesius pablogėjo. 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Šalyje prastėjant demografinėms tendencijoms, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir tobulėjant technologijoms, kyla vis didesnis poreikis atsigręžti į vyresnio amžiaus darbuotojus. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojai vis labiau įsitraukė į darbo rinką ir tai sumažino nepalankių demografinių tendencijų poveikį darbuotojų pasiūlai. Siekiant, kad tai tęstųsi, bus svarbu gerinti gyventojų sveikatą, užtikrinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir tinkamas paskatas vyresnio amžiaus gyventojams likti darbo rinkoje.

Nors Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, 2019 m. trečiąjį ketvirtį jis sulėtėjo ir per metus sudarė 3,6 proc. Tai rodo, kad tarptautinės aplinkos nepalankios tendencijos pradedamos justi ir Lietuvoje – lėtėja prekių eksporto augimas, vangiai investuojama į gamybos įrenginius, lėtėja darbo užmokesčio augimas. Šiuo metu stebimos raidos tendencijos kitų metų ūkio plėtrą verčia vertinti nuosaikiau nei šiųmetę.

Nors Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, 2019 m. trečiąjį ketvirtį jis sulėtėjo ir per metus sudarė 3,6 proc. Tai rodo, kad tarptautinės aplinkos nepalankios tendencijos pradedamos justi ir Lietuvoje – lėtėja prekių eksporto augimas, vangiai investuojama į gamybos įrenginius, lėtėja darbo užmokesčio augimas. Šiuo metu stebimos raidos tendencijos kitų metų ūkio plėtrą verčia vertinti nuosaikiau nei šiųmetę.

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma taikyti tokias pat įmokų lubas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai pritarė Vyriausybė, tvirtinusi valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų projektus.

Realistinis, subalansuotas, skatinantis lėšas naudoti efektyviau, mažinantis skurdą – tokį šiandien Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2020 metų valstybės biudžeto projektą.

Pasaulio ekonomikos augimas grėsmingai lėtėja – šiemet jis bus vangiausias nuo krizės laikų. Augimą palaikyti padeda centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika, tačiau vien šių priemonių nebepakanka. Veiksmų augimui gaivinti privalo imtis ir šalių vyriausybės. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apie tai kalbės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose Vašingtone (JAV).

Vyriausybės vykdoma politika ir koordinuota veikla bei sektorinės priemonės dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo, į kurias įtrauktos visos pagrindinės priežiūros ir kontrolės institucijos, socialiniai partneriai (profesinių sąjungų, pramonininkų, darbdavių, investuotojų ir kiti atstovai), duoda reikšmingų rezultatų – per pirmąjį šių metų pusmetį iš šešėlio surinkta 90,9 mln. eurų papildomų mokestinių pajamų.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad valdžios siūlomi mokestiniai pakeitimai gali privesti Lietuvą ne tik prie lėtesnio ekonomikos augimo, bet ir stagnacijos, todėl tokia ekonominė politika yra labiau žalinga, nei naudinga.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nuogąstavimai, jog dėl bankų turto mokesčio vartotojams pabrangs bankų paslaugos, yra šantažas, kuriam Vyriausybė nepasiduos.

Lietuvos mokėjimų negrynaisiais pinigais rinka sparčiai auga – tam įtakos turi naujos, patogesnės mokėjimo paslaugos, inovacijos, kurias taiko ir rinkos senbuviai bankai, ir rinkos naujokės FinTech įmonės.

Lietuvos ekonomika iki šiol buvo stebėtinai atspari bjurstančioms nuotaikoms tarptautinėse rinkose ir šiemet ji augo netgi sparčiau, nei tikėtasi. Vis dėlto iš kitų šalių atslenkančios ekonominės darganos netruks pasiekti ir Lietuvą. Numatoma, kad kitąmet ūkio plėtra bus gerokai lėtesnė nei šiemet.

  Lietuvos ekonomika iki šiol buvo stebėtinai atspari bjurstančioms nuotaikoms tarptautinėse rinkose ir šiemet ji augo netgi sparčiau, nei tikėtasi. Vis dėlto iš kitų šalių atslenkančios ekonominės darganos netruks pasiekti ir Lietuvą. Numatoma, kad kitąmet ūkio plėtra bus gerokai lėtesnė nei šiemet.

Pasaulio ekonomikos forumo aukščiausio lygio susitikime dėl tvaraus vystymosi poveikio Niujorke dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka pristatė Lietuvos patirtį ir pasiekimus šioje srityje. Pasak V. Šapokos, Lietuva įsitvirtina kaip lyderė regione tvarių (žaliųjų) finansų srityje, siekdama iš anksto pasirengti būsimiems pokyčiams ir prisidėti prie klimato kaitos padarinių suvaldymo finansinėmis priemonėmis.

Nors pastarąjį dešimtmetį Lietuvos eksportas sparčiai augo, tačiau iš esmės jo struktūra nepakito – mūsų eksporto krepšelyje aukščiausio sudėtingumo gaminiai sudaro palyginti menką dalį, o tai gali lemti ir mažesnes gyventojų pajamas, ir mažesnį jų augimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus klausymas dėl aplinkos ir vandenynų eurokomisaro posto vyks spalio 3 dieną, ketvirtadienį nutarė Europos Parlamento (EP) pirmininkų sueiga. Kaip pranešė Europos Parlamento biuras Lietuvoje, šį klausymą kartu rengia du EP komitetai: Žuvininkystės bei Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos.