Iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų šiuo metu panaudota 1,66 mlrd. eurų, o tai sudaro 33,7 proc., praneša Vyriausybė. Skaičiuojant tik ekonomikos, verslo ir užimtumo sektoriams skirtų papildomų lėšų 2020 m. panaudojimą, iš viso jau panaudota 1,58 mlrd. eurų, arba 42 proc. Siekiant antrojo plano tikslo - padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas - rugpjūčio mėnesį išmokėta 295,65 mln. eurų, t. y. 3,3 karto daugiau nei liepos mėnesį. Tai didžiausias lėšų panaudojimas per mėnesį nuo kovą prasidėjusio karantino.

Iš birželį partvirtinto 6,3 mlrd. investicijų plano šalies ekonomikos transformacijai skatinti per antrąjį mėnesį jo vykdymui išmokėta 312,7 mln. eurų, o tai sudaro 4,9 proc. 2020–2021 metais planuotų išmokėti lėšų. Naujos investicijos skirtos mokslo potencialo didinimui, žinių panaudojimui kuriant inovatyvias technologijas, studijų kokybės, verslo aplinkos regionuose gerinimui. Vakar  finansų ministras Vilius Šapoka Vyriausybės posėdyje pristatė Ateities ekonomikos DNR plano vykdymo pažangą.

Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos dar 8 vertinimui pateiktos koncepcijos. „Lietuvos dalyvavimo tarptautiniame Trijų Jūrų Fonde A klasės akcininko teisėmis“ koncepciją pristatė UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros atstovai. Grindžiant investicijų poreikį akcentuotas nepakankamas nacionalinis Lietuvos dalyvavimas tarptautiniuose investiciniuose fonduose. Lietuvos dalyvavimas tarptautiniuose investiciniuose fonduose, išplečia nacionalinių investicijų projektų finansavimo galimybes. Šios koncepcijos įgyvendinimas prisidės ir prie Nacionalinio pažangos plano vykdymo.

Lietuvos akistata su COVID-19 tęsiasi jau aštuntą mėnesį. Tiek verslas, tiek gyventojai baigia prisijaukinti naujas gyvenimo taisykles. O viešojoje erdvėje vis daugėja optimizmo, leidžiančio nedrąsiai tikėtis, kad iš šios COVID-19 balos gal ir išlipsime nevisai permirkę. Už eksportą smarkiau kritęs importas lėmė vieną mažiausių BVP nuosmukių Europos Sąjungoje. Staigiai sugrįžęs vartotojų ūpas padėjo atsitiesti į vidaus rinką orientuotoms veikloms ir labiausiai COVID-19 paveiktiems sektoriams. Prekybininkų apyvartos liepą per metus šoktelėjo net 6,8 proc. – pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje buvome antri, nusileidome tik airiams. Trečiąjį ketvirtį galime netgi tikėtis ekonomikos augimo – didžiulę įtaką šalies BVP šį ketvirtį turi ūkininkai, kurie ką tik nuėmė antrą pagal dydį derlių per visą Nepriklausomybės laikotarpį.

Per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos padidėjo 12,4 proc. o    2020 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. ketvirčiu, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant ir individualiąsias), pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 12,4 proc., iš jų verslo įmonėse – 11 proc. 1 pav. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokytis 2016–2020 m. ketvirčiais Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką

Europos ekonominės galios žemėlapis, kuriame kiekvienos valstybės plotas yra lygus jos BVP dydžiui, atskleidžia daug įdomybių: 1. Vokietija akivaizdžiai dominuoja ekonominės galios žemėlapyje, tad posakis, kad ES architektai norėjo sukurti europietišką Vokietiją, o sukūrė vokiškąją Europą nėra iš piršto laužtas 2. Rusija šiame žemėlapyje atrodo santykinai nedidelė, nes jos BVP yra daugiau nei du kartus mažesnis nei Vokietijos bei mažesnis nei JK, Prancūzijos ir Italijos. 3. Baltarusios plotas šiame žemėlapyje yra kone identiškas Lietuvos plotui, nes, nors ir turėdama tris kartus daugiau gyventojų, Baltarusia sukuria tiek pat BVP, kiek ir mažytė Lietuva (tai paaiškina, kodėl Baltarusia nesulaukia didelio dėmesio iš Vakarų Europos, nes nėra didelio ekonominio intereso)

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pristatė trečią mėnesinę „Ekonomikos pulso“ apžvalgą. Apžvalgoje naudojami 2020 metų liepos arba naujausi prieinami duomenys bei pateikiamas palyginimas su 2019 ir ankstesniais metais. Mėnesio apžvalgoje nagrinėjami gyventojų užimtumo ir padėties darbo rinkoje, verslo aktyvumo rodikliai bei valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Identifikavusiai pažeidžiamiausius sektorius ir sritis, kuriose gali kilti didžiausia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, Lietuvai skirtas dar aukštesnis atitikties tarptautiniams standartams reitingas, pripažįstantis, kad Lietuva aiškiai supranta galimas rizikas ir grėsmes. Tokį vertinimą pateikė Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL). MONEYVAL skiriamas reitingas paaukštintas Lietuvai atlikus Nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą.

Lietuvos Vyriausybės patvirtintas atsako į COVID-19 pandemiją priemonių paketas pakurstė nuogąstavimus, kad valstybės skola ilgainiui gali reikšmingai išaugti ir viršyti Mastrichto sutartyje įtvirtintą ES valstybėms narėms leidžiamą skolos ribą – 60 % BVP. Tačiau kyla klausimas – ar prieš beveik 30-metį įtvirtinti pagrindiniai ES fiskalinės drausmės reikalavimai tebėra aktualūs ir šiandieninių iššūkių kontekste? Dar šių metų pradžioje Europos Komisija (EK) paskelbė apie ES fiskalinių taisyklių peržiūrą, kuri koronaviruso akivaizdoje įgauna itin didelę reikšmę.

Iš birželį partvirtinto 6,3 mlrd. investicijų plano šalies ekonomikos transformacijai skatinti per pirmą mėnesį jo vykdymui išmokėta 167,4 mln. eurų, o tai sudaro 2,6 proc. 2020–2021 metais planuotų išmokėti lėšų. Finansų ministras Vilius Šapoka Vyriausybės posėdyje pristatė Ateities ekonomikos DNR plano vykdymo pažangą ir akcentavo, kad plano ir šalies ekonomikos atsigavimo bei augimo sėkmė priklauso nuo visų ministerijų ir organizacijų įsitraukimo, greitų veiksmų ir efektyvių diskusijų su socialiniais partneriais.

„Swedbank“ ekonomistai padidino šių metų pasaulio BVP augimo prognozę bei prognozuoja, kad spartus pasaulio ekonomikos augimas tęsis artimiausius dvejus metus. Taip pat geriau vertinamos ir Lietuvos ekonomikos perspektyvos – prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP trauksis mažiausiai euro zonoje, tik 1,7 procento.   „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad rengiant naujausias prognozes buvo vertinamos kelios svarbios prielaidos. 

"K" formos krizė Lietuvos mažmeninėje rinkoje t.y. Kalėdinė "krizė". Kalėdinė dėl to, kad 2020 m. liepos mėn. mažmeninės prekybos apyvarta yra net 6,8% didesnė nei prieš metus ir jau pasiekė 2018-2019 metų gruodžio mėn. (Kalėdinio laikotarpio) lygį (žr. grafiką) O žodis "krizė" parašytas kabutėse dėl to, kad 2020 m. sausio-liepos mėn. mažmeninės prekybos apyvarta jau yra didesnė nei 2019 m. sausio-liepos mėn., tad krizės nebėra, o formaliai - ir nebuvo, nes mažmeninės prekybos nuosmukis Lietuvoje truko vos 3 mėnesius (kovo-gegužės mėn.), o pagal visuotinai priimtą apibrėžimą krizė yra laikoma tada, kai kritimas trunka bent 2 ketvirčius t.y. 6 mėnesius. Tad Lietuvos atveju turėjome sukrėtimą, bet ne krizę (ir ne tik mažmeninėje rinkoje).

Praėjo jau daugiau nei penkmetis nuo tada, kai Lietuva įsivedė eurą. Bendros ES valiutos naudą prekybai ir keliavimui verslai bei gyventojai jautė visą tą laiką, nors ir kaltino ją dėl kylančių kainų. Tačiau nenuginčijama euro nauda Lietuvai išryškėjo būtent krizės akivaizdoje.  Mažų šalių valiutos visada yra pavojuje

Karantino laikotarpiu, kai daliai gyventojų laikinai sumažėjo darbų apimtys ir atlyginimai, ne vienam prireikė papildomų pinigų šaltinių. Kai kurie tam panaudojo santaupas, likusiems teko ieškoti kitokių išeičių. Kokie yra pagrindiniai papildomų pajamų šaltiniai ir ar visuomet tam reikalingas papildomas darbas? 

Pasaulio Ekonomikos forumo duomenimis, iki 2022 metų 75 milijonus darbo vietų iš žmonių perims robotai bei algoritmai. Kyla klausimas, ar ateityje žmonių darbo jėga taps nebereikalinga? Įvairius darbus atliks tik mašinos? Gintautas Jonutis, dirbantis „Western Union Processing Lithuania“ departamente „Robotics and Intelligent Automation“ teigia, kad tokio scenarijaus tikėtis neverta. Kuo technologijos yra svarbios šiandieninėje darbo rinkoje? Technologijos jau daugybę metų iš pagrindų keičia ir transformuoja darbo rinką. Dar didesni pokyčiai laukia netolimoje ateityje. Mano manymu, technologijų progresas, kaip niekas kitas, daro didžiulę įtaką tam, ką mes vadiname darbu.

Daugeliui šalių mažinant reitingus, tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ patvirtino šių metų vasarį Lietuvai suteiktą A+ ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą. Agentūros sprendimą nemažinti reitingo nulėmė prognozės, kad 2020 m. Lietuvos ekonomika susitrauks vos 5 proc., tačiau tikima, jog 2021 m. ji turėtų atsigauti. Kelių pastarųjų metų subalansuotas ekonomikos augimas sustiprino šalies fiskalinius rezervus – tai leis Lietuvai atlaikyti COVID-19 pandemijos sukeltus iššūkius. Stabili perspektyva taip pat pagrįsta agentūros analitikų lūkesčiais, jog pandemijos neigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai ir viešiesiems finansams per ateinančius dvejus-trejus metus bus laikinas ne tik  dėl turimų fiskalinių rezervų, bet ir dėl ryžtingo Europos centrinio banko ir ES institucijų politinio atsako į susidariusią situaciją.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – liepos mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,4 proc. (400,1 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Planuotos bendros minėtų biudžetų 2020 metų pirmų septynių mėnesių pajamos – 6 698,9 mln. eurų, faktinės – 5 847,2 mln. eurų, t.y., gauta 12,7 proc. (851,7 mln. eurų) mažiau nei planuota.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama, kad šalies verslas patirtų kuo mažesnius nuostolius dėl galimos antrosios COVID-19 pandemijos bangos, yra pasirengusi reaguoti lanksčiai ir greičiau bei efektyviau skirstyti paramą nuo COVID-19 padarinių nukentėjusiam šalies verslui. Ministerija jau dabar yra aptarusi kelis galimus scenarijus ir veiksmų planus, pagal kuriuos Lietuvos verslo patiriami nuostoliai būtų kuo mažesni.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika viršijo visus lūkesčius. Daugelis tikėjosi kone dviženklio ekonomikos susitraukimo, tačiau realus BVP per metus traukėsi vos 3,8 proc. 

2009 metų krizės metu turėjome biudžeto pajamų krizę, tai 2020 metų krizės metu galime turėti biudžeto išlaidų krizę, jei nesusiimsime ir nenustosime dalinti pinigų į kairę ir į dešinę: - 2009 metų krizės metu Lietuvos valstybės biudžeto deficitas siekė 6.7% BVP dėl ženkliai (net 17%) sumažėjusių biudžeto pajamų* ir šiek tiek (3%) išaugusių išlaidų.