Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos finansų sistema yra tvari, o verslas, nukentėjęs dėl koronaviruso, jau gali kreiptis dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo. „Su kuo reikėtų sutikti – tai, kad situacija labai neapibrėžta, mes nežinome, kiek tęsis viruso protrūkis ir kaip plačiai tęsis. Priminsiu, kad situacija ekonomikos augimo tiek pasaulyje, tiek Europoje buvo trapi dar iki viruso paplitimo, o jo paplitimas viską komplikuoja“, – Seime žurnalistams sakė V. Šapoka.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis „į rankas“ praėjusių metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, padidėjo 14,1 proc., pranešė Statistikos departamentas. Pagal pranešimą, atlyginimai viešajame sektoriuje išaugo 16,9 proc., privačiajame – 12,9 proc. Realusis darbo užmokestis minimu laikotarpiu šalies ūkyje padidėjo 11,9 proc.: viešajame sektoriuje – 14,6 proc., privačiajame – 10,7 proc.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. sausio mėn. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 24,7 proc. (183,5 mln. eurų) daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų 2020 m. sausio mėn. pajamos - 913,5 mln. eurų, faktinės - 927,5 mln. eurų, t. y., gauta 1,5 proc. (14,0 mln. eurų) daugiau nei prognozuota.

Nekilnojamojo turto mokestis, kaip ir visi kiti mokesčiai, turi ir savo reguliuojamąją ir skatinamąją paskirtį rinkos ekonomikos sąlygomis VISUOTINĖS GEROVĖS VALSTYBĖJE

Nepriklausoma ekspertė Soc. m. dr., doc.  M. Rastenytė   Mokesčių funkcijos Socialinis-ekonominis mokesčių vaidmuo pasireiškia jų funkcijomis, kurių svarbiausios yra trys: tai yra fiskalinė, perskirstomoji ir reguliavimo (ribojimo arba skatinimo). Fiskalinė funkcija remiasi tuo, kad mokesčiai naudojami valstybės biudžeto formavimui. Valstybės biudžeto apie 95 proc. sudaromi mokestiniu pagrindu

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2019 m. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 23,4 proc. (2 042,7 mln. eurų) daugiau nei 2018 m. Tokį ženklų pajamų augimą palyginti su praėjusiais metais lėmė dalies valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo perkėlimas į gyventojų pajamų mokestį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų 2019 m. – 10 568,6 mln. eurų, faktinės – 10 783,0 mln. eurų, t.y., gauta 2 proc. (214,4 mln. eurų) daugiau nei prognozuota.

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija vidutinio lygmens, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta finansų įstaigų apklausa. Kaip didžiausias rizikas apklausos dalyviai įvardijo kibernetinius nusikaltimus ir galimus disbalansus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. „Nors kibernetiniai nusikaltimai matomi kaip didžiausia rizika finansų sistemai, tik keturios iš daugiau nei trisdešimt apklaustų finansų įstaigų per pastarąjį pusmetį buvo susidūrusios su kibernetiniu nusikaltimu, o nuostolių teigė nepatyrusi nė viena“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Gruodžio 8 d. baigta „Lietuvos geležinkelių“ veiklų išgryninimo programa ir suformuota didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė. Nuo šiol ją sudaro kontroliuojančioji bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir trys pagrindinės dukterinės įmonės – „LG Keleiviams“, „LG Cargo“ ir „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“.

Prieš dešimt metų veiklą pradėjusi energijos išteklių birža „Baltpool“ per šį laikotarpį prekiavo 2 mln. tne biokuro. Pastaruosius ketverius metus birža kasmet sudaro sandorių dėl vidutiniškai 400 tūkst. tne biokuro bei patenkina du trečdalius metinio biokuro poreikio Lietuvoje, teigiama pranešime. „Bendrovė nuo 2012 m. vidurio vykdo energijos išteklių biržos operatoriaus veiklą: organizuoja prekybą biokuru, mediena ir šilumos energija. Didžiausias mūsų pasiekimas – patikimai ir efektyviai Lietuvoje bei užsienyje veikianti biokuro birža. Šiuo metu veikiame penkiose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, bei per partnerius – Danijoje“, – pranešime teigia energijos išteklių biržos „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas.

Seimas galutinai pritarė Prezidentūros siūlymui kitąmet didinti pensijų bazinį dydį. Dėl šio sprendimo kitąmet bazinė pensija per mėnesį augs apie 3,5 euro. Nustatyta, kad kitąmet indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas būtų didinamas 1,83 procentinio punkto, tuo metu nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto.

Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Seime sakė, kad dalis valdančiųjų pasiūlytų mokesčių yra „visiškai eksperimentiniai ir nepasiteisinę.“ Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad svarstomų mokesčių poveikis šalies biudžetui yra pernelyg menkas. „Dalis pasiūlytų mokesčių yra visiškai eksperimentiniai ir turbūt drąsiai galima sakyti – niekur nepasiteisinę. Tai liečia ir prekybos arba apyvartos mokestį, kurio turbūt geriausias pavyzdys yra Lenkija, iš kurios ateina ši iniciatyva – Lenkijoje jis yra suspenduotas dėl to, kad Europos Komisija pripažino jį neteisėtu, diskriminuojančiu, paminančiu Europos Sąjungos pamatinius teisinius principus“, – pirmadienį konferencijoje Seime kalbėjo N. Mačiulis.

Baltijos šalių, siekiančių sparčiai ir koordinuotai įgyvendinti projektą „Rail Baltica“, transporto ministrai penktadienį šio projekto pažangą ir jo įgyvendinimo valdymo klausimus aptarė Rygoje vykusiame susitikime.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad šiuo metu svarstomi mokestiniai pakeitimai galiausiai paveiks vartotojų išlaidas ir finansus, o į tokius pasikeitimus nepalikta laiko sureaguoti.

Verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2020“ Lietuva iškopė į 11 vietą. Tai aukščiausia Lietuvos pasiekta vieta nuo šio reitingo skelbimo pradžios. Pasaulio Banko kasmet rengiamoje „Doing Business“ ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama iššūkiams, su kuriais susiduria mažos ir vidutinės įmonės 190 valstybių.

Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad per 2 pastaruosius mėnesius ekonominė padėtis šalyje pablogėjo, o kiek daugiau nei ketvirtadalio nuomone – pablogėjo. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, spalį septintadalis (14 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo. Pusė (52 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis per kelis mėnesius pablogėjo. 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Šalyje prastėjant demografinėms tendencijoms, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir tobulėjant technologijoms, kyla vis didesnis poreikis atsigręžti į vyresnio amžiaus darbuotojus. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojai vis labiau įsitraukė į darbo rinką ir tai sumažino nepalankių demografinių tendencijų poveikį darbuotojų pasiūlai. Siekiant, kad tai tęstųsi, bus svarbu gerinti gyventojų sveikatą, užtikrinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir tinkamas paskatas vyresnio amžiaus gyventojams likti darbo rinkoje.

Nors Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, 2019 m. trečiąjį ketvirtį jis sulėtėjo ir per metus sudarė 3,6 proc. Tai rodo, kad tarptautinės aplinkos nepalankios tendencijos pradedamos justi ir Lietuvoje – lėtėja prekių eksporto augimas, vangiai investuojama į gamybos įrenginius, lėtėja darbo užmokesčio augimas. Šiuo metu stebimos raidos tendencijos kitų metų ūkio plėtrą verčia vertinti nuosaikiau nei šiųmetę.

Nors Lietuvos ekonomikos augimas tebėra spartus, 2019 m. trečiąjį ketvirtį jis sulėtėjo ir per metus sudarė 3,6 proc. Tai rodo, kad tarptautinės aplinkos nepalankios tendencijos pradedamos justi ir Lietuvoje – lėtėja prekių eksporto augimas, vangiai investuojama į gamybos įrenginius, lėtėja darbo užmokesčio augimas. Šiuo metu stebimos raidos tendencijos kitų metų ūkio plėtrą verčia vertinti nuosaikiau nei šiųmetę.

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma taikyti tokias pat įmokų lubas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai pritarė Vyriausybė, tvirtinusi valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų projektus.

Realistinis, subalansuotas, skatinantis lėšas naudoti efektyviau, mažinantis skurdą – tokį šiandien Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2020 metų valstybės biudžeto projektą.