Nestabili išorės aplinka ir smukę ekonomikos rezultatai, tačiau gerėjantys verslo ir vartotojų lūkesčiai bei laipsniško ekonomikos atsigavimo ženklai – tokia atnaujinta Lietuvos ekonomikos perspektyvų apžvalga, kurią parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Balandis, kuriam neišvengiamą įtaką darė COVID-19, Lietuvos ekonomikai buvo ypač sunkus ir ekonominiams rezultatams nedėkingas, tačiau gegužę jau matome laipsniško ekonomikos atsigavimo ženklus. Neigiamų rizikų, kurias apsprendžia nestabili išorės aplinka ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 viruso plitimo, yra, tačiau matome ir gerų ženklų, ir galimybių, kurie Lietuvos verslui gali sutekti naujų veiklos krypčių“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasaulio banko (PB) atsakas į koronaviruso (COVID–19) pandemiją ir pagalbą besivystančioms šalims aptartas vaizdo konferencijoje su PB prezidentu Davidu Malpassu, kurioje dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka ir kiti PB Šiaurės ir Baltijos šalių valdytojai. V. Šapoka susitikimo metu pažymėjo, kad, padedant besivystančioms šalims atgaivinti ekonomiką, bus labai svarbus privataus sektoriaus įsitraukimas ir darbo vietų kūrimas. Taip pat būtina kalbėti apie platesnę ekonominę transformaciją ir produktyvumo didinimą, siekiant auginti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų skaičių, kartu siekiant, jog ekonomika būtų labiau įtrauki, žalia ir moderni.

minius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe išeiti iš šios krizės sustiprėjusios. <...> Lietuvos viešojo sektoriaus investicijos pastarąjį dešimtmetį sudarė apie 3,5 proc. BVP per metus. Tai yra mažiausiai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažiau nei Estijos viešojo sektoriaus investicijos. Todėl naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, kuriame numatyta papildomi 1,8 mlrd. eurų, yra sveikintinas.

Neapibrėžtumas finansų rinkose neišvengiamai veikia pensijų fonduose ir investiciniame gyvybės draudime kaupiamų lėšų vertę. Suprantama, kad dalis gyventojų nerimauja dėl senatvei kaupiamų lėšų vertės svyravimų. Ką jiems galima patarti? 

Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 85 mln. eurų. Už ją yra mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 m. balandžio 1 d. Paklausa aukcione siekė 194,5 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo 0,030 proc., didžiausias patvirtintas – 0,120 proc., vidutinis svertinis pelningumas – 0,096 proc.

Pirmasis ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo palankus, tačiau visą pasaulį apėmusi pandemija antrąjį ketvirtį stipriai suvaržys ir Lietuvos ekonomiką. Remiantis pirmaisiais karantino laikotarpį apimančiais duomenimis, ekonominio aktyvumo sumažėjimas gali prilygti buvusiam per pasaulinę finansų krizę. 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais Krišjānisu Kariņšu bei Juri Ratu bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursuą von der Leyen ir Europos Tarybos prezidentą Charles‘į Michelį, pateikdami siūlymus dėl kovos su pandemijos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis priemonių ir jų finansavimo principų.  

Lietuvos ekonomika po koronaviruso krizės atsigaus greičiau nei kitų Europos Sąjungos šalių ūkis, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Turėjome patį aukščiausia kredito reitingą savo istorijoje, tiek gyventojų, tiek šalies, tiek verslo įsiskolinimas, palyginti su kitom šalimis, buvo nedidelis, o finansai valdomi atsakingai“, – teigė V. Šapoka.

Finansų ministerijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2020 metų programoje pateiktos makroekonominės ir finansų projekcijos, parengtos išskirtinio neapibrėžtumo dėl COVID-19 pandemijos plitimo ir jo keliamų padarinių aplinkybėmis. Vis dar nėra aišku, kada pandemija bus suvaldyta ir kokio gylio recesiją ji sukels Europos Sąjungos ir kitose pasaulio šalyse.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 2 mlrd. eurų, išleisdama dvi euroobligacijų emisijas – 750 mln. eurų nominalios vertės 5 metų trukmės ir 1 mlrd. 250 mln. eurų nominalios vertės 10 metų trukmės. Ši rekordinė suma, gauta už euroobligacijas, bus skiriama užtikrinti valstybės iždo likvidumą.

Daug kam pro akis praslydo kovo mėn. tarptautinės migracijos statistika, rodanti, kad į Lietuvą sugrįžo rekordinis skaičius Lietuvos Respublikos piliečių (t.y. grįžusiųjų buvo 527 daugiau nei išvykusiųjų). Manau, kad tai ne vienetinis atvejis, nes šį kartą, priešingai nei 2009-ųjų krizės metu, Lietuva turi visus šansus išvengti emigracijos šuolio:

Balandžio 21 d. Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta nustatyti privačiai sukauptos pensijos išmokėjimą, „Sodros“ funkcijas ir atsakomybę, Pensijų anuitetų fondo tarybos sudarymą, pensijų anuitetų gavėjų turto valdyseną. Už pagrindinio įstatymo naujas nuostatas balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė – 35.

Paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pateikiamos naujausios Finansų ministerijos specialistų įžvalgos dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų bei apžvelgiama šių metų sausio-kovo mėn. ekonominė situacija šalyje. Statistiniai duomenys už pirmuosius šių metų mėnesius rodo lėtėjantį ekonomikos aktyvumą ir prastėjančius verslo bei vartotojų lūkesčius. Prastėjančios verslo nuotaikos indikuoja apie vyraujantį neužtikrintumą ir gali paskatinti atidėti investicinius planus. Pablogėję vartotojų lūkesčiai lems atsargesnį vartotojų elgesį ir mažesnį išlaidavimą ne pirmo būtinumo reikmėms.

Metinė infliacija Lietuvoje kovą siekė 1,7 proc. ir buvo didesnė už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, siekiantį 1,2 proc., rodo naujausi Eurostato duomenys. Vasarį metinė infliacija ES sudarė 1,6 proc., tiek pat – prieš metus. Estijoje infliacija kovą siekė 1 proc., Latvijoje – 1,4 proc. Labiausiai infliacija išaugo Čekijoje (3,6 proc.), Vengrijoje ir Lenkijoje – po 3,9 proc.

Daliai įmonių pristabdžius ar iš viso nustojus vykdyti savo veiklą, 38 proc. šalies gyventojų teigia jau spėję pajusti dėl karantino stojančios ekonomikos poveikį asmeniniams finansams, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Tuo metu 53 proc. šalies gyventojų poveikio kol kas nepajuto, bet esama situacija jiems kelia nerimą, saugūs jaučiasi 9 proc. apklaustųjų.  

Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje prasidėjus karantinui smarkiai pasikeitė. Dar gruodį daugiau negu pusė – 55 proc. apklaustų gyventojų manė, kad būsto kaina per artimiausius metus didės, ir tik 9 proc. galvojo, kad būstas pigs. 

Ketvirtadienį vėlai vakare pasibaigusiame Euro grupės posėdyje sutarta dėl papildomų finansinių priemonių kovoje su COVID-19: Europos stabilumo mechanizmo (ESM) aktyvavimo, Europos investicijų banko (EIB) Europos garantijų fondo sukūrimo bei Europos Komisijos (EK) pasiūlymo suteikti papildomą finansavimą nacionalinėms laikino nedarbo schemoms. Taip pat pradėtos diskusijos dėl Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo strategijos. Finansų ministrai Euro grupės posėdyje, vykusiame video konferencijos būdu, pažymėjo, kad įsipareigoja užtikrinti sąlygas adekvačiam atsakui į COVID-19 krizę kiekvienoje ES valstybėje narėje. 

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos finansų sistema yra tvari, o verslas, nukentėjęs dėl koronaviruso, jau gali kreiptis dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo. „Su kuo reikėtų sutikti – tai, kad situacija labai neapibrėžta, mes nežinome, kiek tęsis viruso protrūkis ir kaip plačiai tęsis. Priminsiu, kad situacija ekonomikos augimo tiek pasaulyje, tiek Europoje buvo trapi dar iki viruso paplitimo, o jo paplitimas viską komplikuoja“, – Seime žurnalistams sakė V. Šapoka.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis „į rankas“ praėjusių metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus, padidėjo 14,1 proc., pranešė Statistikos departamentas. Pagal pranešimą, atlyginimai viešajame sektoriuje išaugo 16,9 proc., privačiajame – 12,9 proc. Realusis darbo užmokestis minimu laikotarpiu šalies ūkyje padidėjo 11,9 proc.: viešajame sektoriuje – 14,6 proc., privačiajame – 10,7 proc.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 m. sausio mėn. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 24,7 proc. (183,5 mln. eurų) daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų 2020 m. sausio mėn. pajamos - 913,5 mln. eurų, faktinės - 927,5 mln. eurų, t. y., gauta 1,5 proc. (14,0 mln. eurų) daugiau nei prognozuota.