Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-3183(2), kuriomis nutarta darbdavius įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį.

Statistika nemeluoja, tik sako tiesą, kuri neteisinga. Jei bankininkas uždirba 100 000 EUR per mėnesį, dešimt eilinių po 1000 EUR ir šimtas runkelių po minimalius 555 EUR, vidutiniškas lietuvis uždirba 1491 EUR.

Vis didesnės dalies įmonių veikla tampa neatsiejama nuo naujausių technologijų, todėl teisinė aplinka, leidžianti eksperimentuoti su naujomis idėjomis, technologijomis ir verslo modeliais, turi tapti pagrindiniu skaitmeninio verslo skatinimo Europoje įrankiu, sakė neformalioje ES Konkurencingumo taryboje Helsinkyje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Palanki situacija tarptautinėse dujų rinkose lemia, kad suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas veikia efektyviausiai nuo jo veiklos pradžios, o jo pajėgumai pilnai rezervuoti likusiam dujų metų laikotarpiui, praneša naftos produktų ir SGD terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN). Balandžio mėnesį SGD terminale, kaip praneša operatorė, buvo išdujinta apie 1,48 teravatvalandės (TWh) dujų (28,3 proc. daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus), gegužę – 1,75 TWh dujų (21 proc. daugiau nei pernai gegužę).

Vyriausybė trečiadienio posėdyje svarstys, ar nuo kitų metų didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 607 eurų. Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) perspėja, kad toks didinimas neatitinka esamos ekonominės verslo situacijos. Siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinti 607 eurų MMA vietoje dabar nustatytos 555 eurų (didinama 52 eurais arba 9,37 proc.) ir 3,72 eurų minimalųjį valandinį atlygį vietoj dabar nustatyto 3,39 eurų (didinama 0,33 eurų arba 9,73 proc.).

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2019 metų sausio-gegužės mėnesių centrinės valdžios perviršis buvo 174,9  mln. eurų ir sudarė 0,4 proc.  prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios perviršis per sausį-gegužę buvo 50,5 mln. eurų didesnis nei 2018 m. per tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 124,4 mln. eurų (0,3 proc. BVP).

Ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo Lietuvos ekonominė padėtis, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" gegužės 27 – birželio 9 dienomis atlikta apklausa.

Lietuvoje darbą baigę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai pristatė savo rekomendacijas  dėl mūsų šalies ekonomikos plėtrai būtinų reformų. Susitikime dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pirmą šių metų ketvirtį visų rūšių transportu vežta 38,3 mln. tonų krovinių, tai 7,2 proc. daugiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Palyginti su 2018 m. pirmu ketvirčiu, išaugo krovinių vežimas jūrų transportu - 10,2 proc., kelių transportu - 9,9, geležinkelių transportu - 2,7 proc. Mažiau krovinių vežta vidaus vandenų transportu - 5,1 proc., Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais - 4,4 proc.

Nuolat tobulėjančios ryšio technologijos bei visuotinė skaitmenizacija plačiai skverbiasi į kiekvieno mūsų kasdienę veiklą, neaplenkdamos ir buities sprendimų. Per beveik visą Europą nuo šio tūkstantmečio pradžios ritasi pokyčių banga, modernizuojanti elektros energijos apskaitą, leidžianti sutaupyti ir atverianti naujas galimybes.

Šalyje kylantis darbo užmokestis ir toliau stumia paslaugų kainas aukštyn. Prie infliacijos svyravimo šiemet prisidėjo ir sparčiau didėjančios maisto kainos bei subangavusi naftos žaliavų rinka. Vis dėlto, jei pasaulinių žaliavų rinkose neįsisiautės audra, infliacija šiemet turėtų būti panaši kaip ir pernai ir sudaryti 2,4 proc.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigia, kad ugniagesių algų didinimas yra vienas iš ministerijos prioritetinių sričių. Pasak ministro, jau yra kalbamasi su premjeru Sauliumi Skverneliu bei finansų ministru Viliumi Šapoka, kad Vidaus reikalų ministerija ugniagesiams galėtų gauti papildomus 5 milijonus eurų.

Vakar Europos Komisija paskelbė valstybių narių planų, kuriais bus įgyvendinami ES energetikos sąjungos tikslai, projektų vertinimą. Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai – pirmosios integruotos tarpinio planavimo priemonės, kurias valstybės narės turi parengti siekdamos įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus, visų pirma sutartus ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus. Vakar Europos Komisija paskelbė valstybių narių planų, kuriais bus įgyvendinami ES energetikos sąjungos tikslai, projektų vertinimą. Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai – pirmosios integruotos tarpinio planavimo priemonės, kurias valstybės narės turi parengti siekdamos įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus, visų pirma sutartus ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus. Vakar Europos Komisija paskelbė valstybių narių planų, kuriais bus įgyvendinami ES energetikos sąjungos tikslai, projektų vertinimą. Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai – pirmosios integruotos tarpinio planavimo priemonės, kurias valstybės narės turi parengti siekdamos įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus, visų pirma sutartus ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus. Vakar Europos Komisija paskelbė valstybių narių planų, kuriais bus įgyvendinami ES energetikos sąjungos tikslai, projektų vertinimą. Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai – pirmosios integruotos tarpinio planavimo priemonės, kurias valstybės narės turi parengti siekdamos įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus, visų pirma sutartus ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus. Vakar Europos Komisija paskelbė valstybių narių planų, kuriais bus įgyvendinami ES energetikos sąjungos tikslai, projektų vertinimą. Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai – pirmosios integruotos tarpinio planavimo priemonės, kurias valstybės narės turi parengti siekdamos įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus, visų pirma sutartus ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus. Vakar Europos Komisija paskelbė valstybių narių planų, kuriais bus įgyvendinami ES energetikos sąjungos tikslai, projektų vertinimą. Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai – pirmosios integruotos tarpinio planavimo priemonės, kurias valstybės narės turi parengti siekdamos įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus, visų pirma sutartus ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus.

Prancūzijos-Izraelio telekomunikacijų ir žiniasklaidos magnatas Patrickas Drahi įsigyja vienus didžiausių pasaulyje „Sotheby's“ aukcionų namus. Aukcionų namai P. Drahi atsieis 3,7 mlrd. dolerių.

Vidaus ir užsienio rinkų sąveika reikalauja užtikrinti kiekvienos šalies ūkio savireguliaciją ir kainų vidaus ir tarptautinėje rinkoje harmonizavimą. Kas veda prie kontrabandos? Ar ne kainų politika? Kas veda prie importo augimo atskirose valstybėse? Ar ne kainų politika? Kas silpnina šalies ekonominę galią? Ar ne aukštų kainų šalies viduje politika? Nors valdininkija džiūgauja, kad  aukštų kainų pagalba užtikrina geresnį biudžeto surinkimą, tačiau pamiršta, kad tai daroma gyventojų skurdinimo ir verslo slopinimo vardan.

Nors tarptautinė ekonominė aplinka kelia susirūpinimą, Lietuvos ūkio raida tebėra veržli, nemenkai kyla ne tik eksportas, bet ir vidaus paklausa, visų pirma – privatusis vartojimas.

Finansinės technologijos(FinTech) turi akivaizdų naudos vartotojams ir ekonomikai potencialą, bet jų sparčią plėtrą reikia tinkamai valdyti, kad iškylančios rizikos nestabdytų pažangos – tai akcentuota bendrame Lietuvos banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Vilniuje surengtame aukščiausio lygio seminare.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Tarptautinio valiutos fondo vadovės pavaduotoju Tao Zhangu. Susitikime aptartos pasaulio ir Lietuvos ekonomikos perspektyvos, finansinių technologijų sektoriaus plėtra ir TVF vaidmuo joje. Susitikime pabrėžta, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, pagrindinė jo varomoji jėga – tarptautinė prekyba kelia nerimą, neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai turi geopolitinė įtampa, protekcionizmas, neapibrėžtumas dėl „Brexit“.

Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimo neturėtų būti atsisakoma dėl to, kad tai sumažintų valstybės biudžeto pajamas, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kaip sakė ekonomistas, Lietuva galėtų siekti neapmokestinti pirmųjų gaunamų 500 eurų asmens pajamų.

Prieš porą mėnesių perėmusi didžiausius šalies prekybininkus vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vairą, Rūta Vainienė dėlioja naujus darbus. Jos teigimu, pagal sukuriamas darbo vietas, prekybos sektorius yra lyderis, pagal kuriamą pridėtinę vertę – antras, tačiau jis vis dar lieka deramai neįvertintas.