Europa galėtų atsisakyti iškastinio kuro ir išvystyti atsinaujinančios energetikos sektorių, jei iki 2040 m. saulės, vėjo ir kitiems atsinaujinantiems šaltiniams išleistų apie 2 trilijonus eurų (2,1 trilijono JAV dolerių).

Užsitęsęs ryškus kainų kilimas ir ekonominis neapibrėžtumas šįmet didino taupančių gyventojų gretas, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.

Trečiadienį Vyriausybė koreguos 2024 m. valstybės biudžeto projektą ir jame numatys didesnį finansavimą keliams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. 

 Infliacijos procesai Lietuvoje normalizuojasi ir kainų tema atsitraukia į užkulisius, nors dar pernai rudenį metinė infliacija buvo rekordinė nuo Nepriklausomybės pirmojo dešimtmečio hiperinfliacijos laikų ir siekė daugiau nei 24 proc.

Šalies įmonės per pirmus tris 2023 metų ketvirčius į biudžetą sumokėjo 11,1 mlrd. eurų mokesčių, 3,3 proc. daugiau nei prieš metus, kukliau biudžetą pildė patys didžiausi mokesčių mokėtojai, rašo „Verslo žinios“.

2024 m. atlyginimai dviženkliu tempu nebeaugs, sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, kitąmet algos galėtų didėti apie 7–8 proc.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad 2019–2023 m. laikotarpiu lietuvių finansinis turtas padvigubėjo – nuo apie 10 tūkst. eurų iki beveik 21 tūkst. eurų gyventojui. 

Dar praėjusių metų pradžioje pagrindinė įmonių augimą stabdanti priežastis buvo darbuotojų trūkumas – su šia problema Lietuvoje susidūrė beveik kas trečia įmonė. Šiandien stebime jau kitokio pobūdžio problemą. Laisvų darbo vietų užregistruota mažiausiai per dešimtmetį, o nedarbo lygis pradėjo didėti.

Pastarosios dvi savaitės akcijų rinkose – ne pačios pozityviausios. Pagrindiniai JAV ir Europos akcijų indeksai per pastarąsias savaites buvo spaudžiami rinkose dominavusių pardavėjų. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitiko su Latvijos klimato ir energetikos ministru Kasparu Melniu ir aptarė spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos įgyvendinimo, glaudesnio bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius klausimus.

1. Metinė infliacija Lietuvoje rugsėjo mėnesį nukrito iki 3,7% - tai, švelniai tariant, yra gerokai mažiau nei praeitų metų rugsėjį, kuomet infliacija siekė net 24,1%.

Kakavos pupelės brangiausios nuo 1979 metų. Baltojo cukraus kaina biržoje didžiausia nuo 2011 metų.

Vyriausybė pristatė kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 3 proc. sieksiantis valstybės finansų deficitas. Iškart pasigirdo ir pageidavimų skirti papildomų lėšų įvairioms sritims, ir nuogąstavimų, kad deficitas per didelis, o šalies finansai valdomi neatsargiai.

Planuojamos naujos serialo „Gniuždanti infliacija“ dalys.

Šįmet vasara išeiti neskubėjo, tad dar neseniai saulės spinduliais paežerėse besimėgavusiems gyventojams kalėdinės puošmenos kai kuriuose prekybos centruose kėlė didžiulę nuostabą. 

Kas antra šalies įmonė dabartinę verslo aplinką vertina kaip palankią, tačiau įmonės į plėtros planus žvelgia itin atidžiai ir atsargiai vertina galimybes skolintis lėšų apyvartiniam kapitalui ar investicijoms per artimiausius 12 mėnesių. 

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas.

Savaitgalį kilus kariniam konfliktui Izraelyje, jau dabar matome, kad tai lems ne tik  sugriautus pastatus ir sunaikintą infrastruktūrą, bet ir milžiniškus žmogiškuosius nuostolius.

Vyriausybė pritarė 2024 metų valstybės biudžeto projektui – jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2023 metų planu, turėtų augti 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų, skelbia Finansų ministerija. Projektas bus teikiamas Seimui.

Po praėjusių metų akcijų rinkų nuopuolio kai kuriems investuotojams šie metai galėjo atrodyti kupini galimybių ir vilties. Tačiau pirmojo pusmečio euforija blėsta, o artimiausius metus, tikėtina, daug geresnį rizikos ir grąžos santykį pasiūlys ne iki šiol blizgėjusios akcijos.