VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

2020-11-24
 Laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka dalyvavo nuotoliniu būdu vykusiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) atliktos Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatyme. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaita parengta mūsų šaliai būnant pilnateise EBPO nare. Video konferencijos metu V. Šapoka džiaugėsi, jog EBPO teigiamai įvertino Lietuvos veiksmus kovojant su COVID-19 krize. Šalies atsakas, siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos padarinius, buvo greitas ir visapusiškas. Plačiau
2020-11-20
Matau jau ne vieną komentarą, rodantį, kad nelabai suprantama kokius kalnus turės versti Lietuvos finansų ministerija artimiausius ketverius metus. Ne, ne, ne, finansų ministerijos funkcija nėra „subalansuoti biudžetą“ ar “paskirstyti pinigėlius”. Finansų ministerija remdamasi objektyviomis prielaidomis ir prognozėmis gali paskaičiuoti kokios tikėtinos biudžeto pajamos, o jau biudžeto išlaidas, ir iš to išplaukiantį biudžeto deficitą, suplanuoja visi ministrai, visa vyriausybė ir visi Seimo nariai. Finansų ministerija gali atlikti norų įžemintojo, planuotojo, gal net kontrolieriaus funkciją, bet galutinė atsakomybė yra visos vyriausybės ir Seimo rankose. Plačiau
2020-11-16
Nepriklausomai nuo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių derybų baigties, nuo 2021 metų sausio 1 dienos tarp šių šalių atsiras laisvo prekių judėjimo kliūčių, kurių šiuo metu nėra. Nuo kitų metų pradžios JK nebedalyvaus ES bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje bei nesinaudos ES tarptautinių susitarimų teikiamais pranašumais. Todėl su JK rinka dirbantis Lietuvos verslas turėtų rimtai domėtis laukiančiais pokyčiais - primena Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Plačiau
2020-11-13
IMD pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2020) Lietuva nepraranda vietos aukščiausioje reitingo pusėje – šiemet pakilo per vieną poziciją iš 28-os į 27-ą vietą. Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva 13-ta ir kartu su visu ES regionu išlieka stipriu talentų traukos centru viso pasaulio kontekste. „Prieš metus, 2019 m. IMD talentų reitinge Lietuvos pastangos buvo įvertintos labai teigiamai – tuomet Lietuva šoktelėjo į viršų per 8 pozicijas iki 28 vietos.  2020 m. reitinge pakilome dar per vieną poziciją ir tai tikrai  geras rezultatas, kadangi sunku įsivaizduoti įspūdingus šuolius reitinge kelis metus iš eilės.  Pakylėjimą per vieną poziciją 2020 m. reitinge galime laikyti ėjimu teisinga kryptimi, tačiau priešakyje dar laukia ilgas laukiančių darbų sąrašas, jeigu norime užsitikrinti šalies konkurencingumą“,  –  sako Marius Skuodis, ekonomikos ir inovacijų viceministras. Plačiau
2020-11-05
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitai (už 2020 m. III ketv.) Šioje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos ministerijoms dėl spartesnio veiksmų programos įgyvendinimo bei pasiūlymai, kaip greičiau investuoti ES lėšas. Nuo finansavimo laikotarpio pradžios iki šių metų rugsėjo 30 d. ES fondų lėšų projektams paskirstyta už 6,1 mlrd. eurų. Lietuva – tarp pirmaujančių ES šalių Lietuva pagal ES išmokėtas Lietuvai lėšas (59 proc. nuo 2014–2020 m. Lietuvai skirto finansavimo) užima 3-ąją vietą tarp visų šalių narių ir viršija ES vidurkį. Plačiau
2020-11-02
Lietuvos bankas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) pasirašė dvišalį skolinimo susitarimą, pagal kurį centrinis bankas prireikus fondui suteiktų iki 297 mln. Eur paskolų iš savo finansinio turto. Tokie dvišaliai susitarimai su finansiškai pajėgiomis valstybėmis yra atsarginė TVF finansavimo priemonė, jei fondui pritrūktų turimų išteklių, siekiant sušvelninti globalias COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes. „Atvira Lietuvos ekonomika yra itin priklausoma nuo tarptautinės aplinkos, tad tolygus ir tvarus pasaulio ekonomikos atsigavimas neabejotinai yra ir mūsų interesas. Todėl, pasirašydami dvišalį skolinimo susitarimą, patvirtiname, kad esame pasirengę prisidėti prie TVF finansinės pagalvės, kurios gali prireikti teikiant pagalbą nuo pandemijos labiausiai nukentėjusioms valstybėms“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Plačiau
2020-11-02
Vienas būdas kurti gerovės valstybę yra didinant mokesčius ir perskirstymą per valstybės biudžetą. Dauguma rinkėjų pasakė, kad nebūtinai arba ne tai yra svarbiausia. Būna ir kitokių būdų, ir kitokių gerovės valstybių. Čia pirma šaunanti mintis yra sena patarlė, tapusi kliše - dalinti meškeres, o ne žuvis. Gal net ne dalinti, o mokyti (nedrausti!) tas meškeres pasigaminti. Todėl vienas pirmųjų ir svarbiausių darbų bus švietimo reformos iniciavimas (ne jos imitavimas). Švietimo ministrės gali nemėgti Rektorių Konferencija ir ištuštėjusios mokyklos ūkvedys, bet jai dėkos ateities kartos (ir mokinių, ir mokytojų). Plačiau
2020-11-01
Iki JAV prezidento rinkimų lapkričio 3 d. likus vos kelioms dienoms, investuotojai nerimastingai laukia jų atomazgos ir svarsto, kaip skirtingi baigties scenarijai galėtų paveikti finansų rinkas. Neapibrėžtumą ir neužtikrintumą dėl ateities kursto ir gilėjanti koronaviruso krizė. Investuotojai nėra tikri, ar per artimiausius porą mėnesių nesutriks ir jų valdomų vertybinių popierių portfelių sveikata. Finansininkai prieš JAV rinkimus prisimena seną juoką, kad, laimėjus demokratams fondų rinkos kyla keturias savaites iš eilės, o po to ketverius metus smunka. Tuo metu laimėjus respublikonams rinkos keturias savaites smunka žemyn, o po to prasideda ketverius metus trunkantis akcijų kainų augimas. Ar tokiam palyginimui galima rasti kokio nors istorinio pagrindo? Plačiau
2020-10-30
Spalio 29 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos keturios vertinimui pateiktos koncepcijos. Mokslinių tyrimų ir švietimo stiprinimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Investicijų komitete pristatė dvi koncepcijas. Pirmąja koncepcija veiksmo plėtotojai tikisi sėkmingai prisidėti prie Europos Sąjungos bendrosios mokslo ir inovacijų programos „Europos horizontas“, šalies mokslinius tyrimus ir inovacijas fokusuojant į ekologines, socialines ir ekonomines permainas. Plačiau
2020-10-29
Pagal pasirašytą sutartį su Europos investicijų banku (EIB), Finansų ministerijos prašymu buvo peržiūrėtos ilgalaikės paskolosdalies palūkanų norma, kuri nuo gruodžio bus sumažinta nuo esamos 3,24 proc. iki 0 proc. Per ateinančius 15 metų, iki galutinio paskolos dalies grąžinimo, tai leis Lietuvai sutaupyti apie 69,6 mln. eurų arba vidutiniškai po 4,6 mln. eurų kasmet. Dar 2009 metais buvo pasirašyta sutartis su EIB dėl 1 mlrd. 132 mln. eurų ilgalaikės paskolos, kuri buvo skirta užtikrinti 2007-2013 metų Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų struktūrinių projektų bendrafinansavimą: transporto, energetikos, aplinkosaugos, inovacijų ir kitoms sritims pagal 2007-2013 metų laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programas. Plačiau
2020-10-23
Šių metų ekonominė krizė nuo ankstesniųjų skiriasi daugeliu aspektų – savo gyliu, priežastimi, pasekmėmis. Tačiau vienas įdomiausių jos bruožų yra tas, kad ji sukels nematytus pokyčius ekonomistų ir politikų galvose bei atsidurs ekonomikos vadovėliuose. Ši krizė iš esmės keičia požiūrį į tai, kiek valstybė gali ir turi pasiskolinti. Pavasarį ne viena valstybė atsidūrė niekada nematytoje arba jau seniai užmirštoje situacijoje – bent trumpam ekonominis aktyvumas buvo susitraukęs ketvirtadaliu. Šios krizės priežastis irgi buvo labai neįprasta – ne ekonominės politinės klaidos, ne godumas, ne geopolitiniai konfliktai ar karai, bet mažiau nei pusės mikrometro skersmens virusas. Plačiau
2020-10-22
Pamirškite viską ką žinojote apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą. Jokia vyriausybė – nesvarbu iš kokių partijų bus suformuota – nebus priversta ir nevers savęs veržtis jokių fiskalinių diržų. Mes gyvename visai kitokiame pasaulyje, neaprašytame jokiuose ekonomikos vadovėliuose. Patirtis po pasaulinės finansų krizės, kai daugelis Europos valstybių buvo priverstos skubiai mažinti išlaidas, didinti mokesčius ir bandyti kuo greičiau gyventi pagal galimybes, lieka tik istorijos vadovėliuose. 2020-ųjų pandemija labai greitai pakeitė visą ekonomikos paradigmą – Europa išjungė visas fiskalinės drausmės taisykles, visos valstybės ėmėsi ne bandyti subalansuoti valstybės finansus, kaip tai darė prieš dešimtmetį, o dar labiau išpūtė deficitus. Vokietijoje fiskalinis skatinimas – biudžeto išlaidų didinimas, mokesčių mažinimas, paskolų garantijos ir kitos priemonės – siekia beveik 40 proc. BVP, Prancūzijoje – beveik 25 proc. BVP. Net Italija, kurios skola viena didžiausių pasaulyje ir kuri ne kartą pastarąjį dešimtmetį negalėjo pasiskolinti už protingą kainą, numatė ekonomikos skatinimui skirti daugiau nei 35 proc. BVP. Iš kur tokie pinigai? Kas skolina šioms vyriausybėms? Plačiau
2020-10-21
Finansų ministras Vilius Šapoka parlamentui pristatė 2021 m. valstybės biudžeto projektą (Nr. XIIIP-5302), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems, skolos ir išlaidų valdymui bei investicijoms į ateitį. Kaip pažymėjo ministras, kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje. Plačiau
2020-10-18
Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Kainų mažėjimui įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip tai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai?  Europos centrinis bankas (ECB), taikydamas pinigų politikos priemones, siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos. Nors įprastai gyventojai kainų didėjimą laiko vien tik blogu dalyku, tačiau infliacija yra lyg slėgio matuoklis ekonomikos katile.  Plačiau
2020-10-17
Pirmoji ekonomikos pamoka – visi ištekliai yra riboti. Pirmoji politikos pamoka – pamiršti pirmąją ekonomikos pamoką? Žinoma, kad pensijos nėra pakankamai didelės. Kaip ir nepakankamai dideli ir gydytojų, mokytojų ir visų kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, kaip ir nepakankama parama daugiavaikėms šeimoms (interesų konfliktas). Tarp norų ir galimybių visada buvo ir bus nelengvai įveikiama praraja, nes nuolat didėjant galimybėms, neatsilieka ir norai bei poreikiai. Tačiau socialinių ir ekonominių problemų sprendimui reikia ieškoti ne vienadienių, o tvarių išteklių (net ir prieš rinkimus). Plačiau
2020-10-14
Didžiulės apimties valstybių pagalbos paketai ir skatinamoji pinigų politika sušvelnino didžiausią per bemaž šimtmetį pasaulio ekonomikos nuosmukį, kurį lėmė COVID-19 sukelta pandemija. Tačiau atsigavimas tebėra trapus ir netolygus, todėl būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti tvarų ir koordinuotą pasaulio ūkio atsigavimą. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apie tai kalbės nuotoliniuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose. Plačiau
2020-10-13
Lietuvoje vykdomos verslo priežiūros institucijų veiklos tobulinimo iniciatyvos, kurių tikslas – optimizuoti institucijų atliekamas priežiūros funkcijas, užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų subjektų veiklą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažangiomis verslo priežiūros priemonėmis keičia priežiūros institucijų misijos samprata – skatindama metodinės pagalbos teikim, užuot taikius sankcijas, mažina dėl priežiūros verslui tenkančią naštą.  Plačiau
2020-10-10
Kainų tendencijos Lietuvos gyventojams – itin jautrus klausimas. Pastaruosius keletą metų „Eurobarometro“ apklausose būtent kylančias kainas ir infliaciją, kaip opiausią šalies problemą, įvardina daugiau nei pusė visų apklaustų lietuvių. Plačiau
2020-10-03
 Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei nuo turizmo labiau priklausomų valstybių, tokių kaip Italija ar Ispanija, ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė penktadaliu. Deja, pirmoji naujojo koronaviruso Sars-Cov-2 plitimo banga nebuvo paskutinė – daug kur, taip pat ir Lietuvoje, jau stebime antrąją jo bangą. Kokių jos socialinių ir ekonominių pasekmių reikia tikėtis šį rudenį? Plačiau