2021 metais šalių stabilumas bus vertinamas ne pagal COVID-19 atvejų skaičių, o pagal biudžeto deficito dydį. Tad jei grafike pavaizduoti krokodilo nasrai (t.y. skirtumas tarp biudžeto išlaidų ir pajamų) artimiausiu metu neužsivers - jie neabejotinai sumažins pasitikėjimą Lietuvos valstybe bei sugriauš šalies ekonomikos augimo potencialą. Būtų labai apmaudu, nes Lietuva turėjo geriausią startinę poziciją, lyginant su kitomis Baltijos šalimis (Lietuva vienintelė Baltijos šalis, 2019 metais turėjusi perteklinį biudžetą), tačiau tarsi iš gausybės rago besipilančios naujos pinigų išleidimo (ištaškymo) iniciatyvos, vienu rankos mostu gali nubraukti ne tik ilgus metus siektą tvarių viešųjų finansų tikslą

Lietuvoje 2019 m. pabaigoje veikė 115 elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) – jų skaičius per metus ūgtelėjo penktadaliu. Audituotų (kai auditas yra privalomas) ir visuotinių akcininkų susirinkimų patvirtintų finansinių ataskaitų duomenimis, įmonių pajamos iš licencinės veiklos padidėjo 1,6 karto – nuo 41,08 mln. iki 66,1 mln. Eur. Prižiūrėdamas šį sektorių, Lietuvos bankas daugiausia dėmesio skyrė pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymo kontrolei.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo minus 4 ir, palyginti su geguže, padidėjo 7 procentiniais punktais, informuoja Statistikos departamentas. Skelbiama, kad po staigaus kritimo balandžio mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis kyla antrą mėnesį iš eilės. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo optimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės. Anot departamento, birželį, palyginti su geguže, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo 9 procentiniais punktais (nuo 14 iki 23 proc.), tuo metu manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 12 procentinių punktų (nuo 59 iki 47 proc.).

Europos Komisijos tarnybų parengtoje Lietuvai 2020-05-20 metinėje ataskaitoje atkreipė dėmesį į esmines ilgalaikes ekonominės ir socialinės raidos tolimesnio vystymo kryptis ir spręstinas problemas.

Gegužės mėnesį vidutinės prekių ir paslaugų kainos sumažėjo puse procento, o metinė infliacija siekė vos 0,2 procento ir buvo mažiausia per pastaruosius ketverius metus. Dažną vartotoją tokia situacija džiugina, tačiau reikėtų prisiminti, kad kainų mažėjimas ne visur ir ne visada yra gera naujiena. Pastaraisiais mėnesiais labiausiai pigo įvairiausios prekės – jų kainos gegužės mėnesį buvo vidutiniškai 1,6 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tiesa, to buvo galima tikėtis, nes prekių pigimui buvo nemažai priežasčių – atpigo nafta bei daugelis kitų žaliavų, kai kurie gamintojai dėl kritusios pasaulinės paklausos bandė padidinti pardavimus mažindami kainas. Be to, karantino metu didesnė dalis pirkėjų įprato pirkti internetu, kur lengviau palyginti ir išsirinkti mažiausias kainas.

Šalies sostinėje Vilniuje gyvenantys žmonės vidutiniškai uždirba maždaug ketvirtadaliu daugiau nei tie, kurie nusprendė gyventi, pavyzdžiui, Tauragėje arba Marijampolėje. Utenos apskrityje, kurią nuo sostinės skiria mažiau nei 100 kilometrų, nedarbo lygis yra didžiausias visoje Lietuvoje. Jau daugiau nei dešimtmetį analizuojamas regioninės atskirties klausimas tapo viena iš sudėtingiausių užduočių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių politikams.

Seimo konservatorių frakcijos narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad biudžeto įstatymas turi būti patikslintas tam, kad būtų aišku, kokią skolos naštą valstybė prisiima ir kokioms priemonėms ji bus paskirstyta. „Įstatymas turėtų būti patikslintas vien jau tam, kad mes iš viso turėtume supratimą, kokią skolos naštą mes prisiimame tam, kad padėtume savo ekonomikai, ir kokioms priemonėms ta skola bus paskirstyta – kiek mokesčių mažinimui, kiek išlaidų didinimui, kokio rezultato siekiame“, – Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Ekonomikos sulėtėjimas Lietuvoje bus neišvengiamas, jis jaučiamas ir dabar. Du mėnesius neveikė dalis šalies įmonių, tai atsiliepė visai ekonominei statistikai

Vasaros pradžią investuotojai pasitiko stebėdami augančią įtampą tarp JAV ir Kinijos bei ryškėjančius pandemijos padarinius verslui. Nepaisant to, viltys dėl kuriamos vakcinos nuo koronaviruso, karantino apribojimų švelninimas įvairiose šalyse ir ekonomikos skatinimo priemonės Europoje toliau skatino pozityvias nuotaikas rinkose. Kol kas investuotojai kur kas labiau linkę atsižvelgti į teigiamas naujienas ir pro ausis praleidžia neigiamas. 

Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros organizacijoms, siūlydami įsigyti įvairių prekių, dalyvauti lošimuose, investuoti. Tikėtina, kad šios sukčiavimo schemos nedings, tad pateikiame rekomendacijų, kaip atpažinti didžiausias grėsmes ir nuo jų apsisaugoti.

Nestabili išorės aplinka ir smukę ekonomikos rezultatai, tačiau gerėjantys verslo ir vartotojų lūkesčiai bei laipsniško ekonomikos atsigavimo ženklai – tokia atnaujinta Lietuvos ekonomikos perspektyvų apžvalga, kurią parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Balandis, kuriam neišvengiamą įtaką darė COVID-19, Lietuvos ekonomikai buvo ypač sunkus ir ekonominiams rezultatams nedėkingas, tačiau gegužę jau matome laipsniško ekonomikos atsigavimo ženklus. Neigiamų rizikų, kurias apsprendžia nestabili išorės aplinka ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 viruso plitimo, yra, tačiau matome ir gerų ženklų, ir galimybių, kurie Lietuvos verslui gali sutekti naujų veiklos krypčių“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasaulio banko (PB) atsakas į koronaviruso (COVID–19) pandemiją ir pagalbą besivystančioms šalims aptartas vaizdo konferencijoje su PB prezidentu Davidu Malpassu, kurioje dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka ir kiti PB Šiaurės ir Baltijos šalių valdytojai. V. Šapoka susitikimo metu pažymėjo, kad, padedant besivystančioms šalims atgaivinti ekonomiką, bus labai svarbus privataus sektoriaus įsitraukimas ir darbo vietų kūrimas. Taip pat būtina kalbėti apie platesnę ekonominę transformaciją ir produktyvumo didinimą, siekiant auginti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų skaičių, kartu siekiant, jog ekonomika būtų labiau įtrauki, žalia ir moderni.

minius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe išeiti iš šios krizės sustiprėjusios. <...> Lietuvos viešojo sektoriaus investicijos pastarąjį dešimtmetį sudarė apie 3,5 proc. BVP per metus. Tai yra mažiausiai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažiau nei Estijos viešojo sektoriaus investicijos. Todėl naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, kuriame numatyta papildomi 1,8 mlrd. eurų, yra sveikintinas.

Neapibrėžtumas finansų rinkose neišvengiamai veikia pensijų fonduose ir investiciniame gyvybės draudime kaupiamų lėšų vertę. Suprantama, kad dalis gyventojų nerimauja dėl senatvei kaupiamų lėšų vertės svyravimų. Ką jiems galima patarti? 

Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 85 mln. eurų. Už ją yra mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 m. balandžio 1 d. Paklausa aukcione siekė 194,5 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo 0,030 proc., didžiausias patvirtintas – 0,120 proc., vidutinis svertinis pelningumas – 0,096 proc.

Pirmasis ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo palankus, tačiau visą pasaulį apėmusi pandemija antrąjį ketvirtį stipriai suvaržys ir Lietuvos ekonomiką. Remiantis pirmaisiais karantino laikotarpį apimančiais duomenimis, ekonominio aktyvumo sumažėjimas gali prilygti buvusiam per pasaulinę finansų krizę. 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais Krišjānisu Kariņšu bei Juri Ratu bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursuą von der Leyen ir Europos Tarybos prezidentą Charles‘į Michelį, pateikdami siūlymus dėl kovos su pandemijos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis priemonių ir jų finansavimo principų.  

Lietuvos ekonomika po koronaviruso krizės atsigaus greičiau nei kitų Europos Sąjungos šalių ūkis, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Turėjome patį aukščiausia kredito reitingą savo istorijoje, tiek gyventojų, tiek šalies, tiek verslo įsiskolinimas, palyginti su kitom šalimis, buvo nedidelis, o finansai valdomi atsakingai“, – teigė V. Šapoka.

Finansų ministerijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2020 metų programoje pateiktos makroekonominės ir finansų projekcijos, parengtos išskirtinio neapibrėžtumo dėl COVID-19 pandemijos plitimo ir jo keliamų padarinių aplinkybėmis. Vis dar nėra aišku, kada pandemija bus suvaldyta ir kokio gylio recesiją ji sukels Europos Sąjungos ir kitose pasaulio šalyse.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 2 mlrd. eurų, išleisdama dvi euroobligacijų emisijas – 750 mln. eurų nominalios vertės 5 metų trukmės ir 1 mlrd. 250 mln. eurų nominalios vertės 10 metų trukmės. Ši rekordinė suma, gauta už euroobligacijas, bus skiriama užtikrinti valstybės iždo likvidumą.