VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2017-10-20
Lietuva spalio 20-ąją: 1506 m. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas mirusio ir įpėdinių nepalikusio Aleksandro brolis - Žygimantas Senasis. 1788 m. Abiejų Tautų Respublikos ketverių metų Seimas nutarė padidinti šalies kariuomenę iki 100 tūkstančių kareivių. 1920 m. Steigiamasis Seimas patvirtino Ministro Pirmininko Kazio Griniaus vadovaujamą koalicinę vyriausybę. Plačiau
2017-10-19
Įdomiausi spalio 19-osios įvykiai pasaulio istorijoje: Plačiau
2017-10-18
Lietuva spalio 18-ąją: 1529 m. Vilniaus Seimas paskelbė devynmetį Žygimantą Augustą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Plačiau
2017-10-17
1696 m. Drezdene gimė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III. 1902 m. Dabikinės dvare, Šiaulių rajone, įvyko slaptas varpininkų suvažiavimas, kuriame nutarta steigti Lietuvos demokratų partiją. 1918 m. Lietuvos kariuomenės kareivinėse Vilniuje pirmą kartą sugiedotas Lietuvos himnas. Plačiau
2017-10-17
Nenorėjau ištarti žodžio žvėrimis. Žvėris žudo tik tada, kai alkanas. Pirmiausia griebia už kaklo ir pasmaugia. Kare beširdžiu tapęs žmogus tyčiojasi iš belaisvių, kankina beginklius.  Plačiau
2017-10-16
Lietuva spalio 16-ąją: 1907 m. Vilniuje išleistas pirmasis laikraščio "Viltis" numeris, redaguotas Antano Smetonos. 1992 m. iš JAV pargabenti literatūros klasiko Vinco Krėvės ir jo žmonos Onos Marijos Krėvienės palaikai ir perlaidoti Subartonių kapinėse. 2000 m. Prezidentas Valdas Adamkus su oficialiu vizitu lankėsi Norvegijoje. Plačiau
2017-10-15
1432 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Lenkija sudarė Gardino sutartį, kuri leido LDK turėti atskirą, tačiau kartu su lenkais rinktą didįjį kunigaikštį, o lenkų palikuoniams uždrausta būti Lietuvos karaliais. Plačiau
2017-10-14
Kiekviena tauta  turi savo istorinį likimą, priklausomą nuo daugelio geopolitinių aplinkybių, kurios nulemia ekonominį našumą, tautinę tapatybę, nacionalinį charakterį, etninius savitumus. Plačiau
2017-10-10
Dvasinis lietuvių gyvenimas anuomet apsiribojo daugiausia religija. Ji ugdė etninę konservatyvią ir religingą kultūrą bei pasaulėžiūrą. Mažosios Lietuvos lietuviai priklausė protestantų bažnyčiai, dauguma jų buvo evangelikai. Plačiau
2017-10-10
Dauguma lietuvių vertinami kaip ištikimi jų „globėjo“ karaliaus valdiniai, Prūsijos patriotai. Tas paaiškinama XIX a. šalyje vykstančia etnokultūrine integracija, Prūsijos piliečio protestanto „prūso“ , kiek skirtingo nuo Vokietijos vokiečio, ypač nuo Didžiosios Lietuvos kataliko, formavimusi. Plačiau
2017-10-10
Aptardami tautinius santykius Prūsijos krašte, pradėkime nuo to krašto autochtonų prūsų. Kodėl jie, XIV a. sudarę daugumą, XVI a. dar 1/3 Senosios Prūsijos gyventojų, iki XVIII a. kaip etnosas išnyko?  Plačiau
2017-10-09
Tiriant daugiataučių valstybių etninę kultūrą, reikia atsiž­velgti į giminingų ir svetimų etnosų savitarpio santykius, jų specifiką, valdžios politiką jų atžvilgiu. Nustatyti asimiliaci­jos ir svetimos kultūros priėmimo, savo mentaliteto netekimo priežastis. Plačiau
2017-10-10
Lietuvos kaimas daug amžių saugojo ir ilgai išsaugojo žmogiškąsias dvasines vertybes, kaskart jas tobulindamas bei aktualindamas ir perduodamas savo vaikams ir vaikaičiams.  Plačiau
2017-10-10
Pradėti vykdyti vyskupo Motiejaus Valančiaus namo Varniuose (S.Daukanto g. 10A, Telšių r.) išorės tvarkybos (remonto, restauravimo) darbai. Šiemet numatoma restauruoti cokolinę pastato dalį, sutvarkyti pastato fasadą ir prie jo esančius priestatus. Darbus numatoma tęsti ir kitąmet. Plačiau
2017-10-07
Neseniai dienos šviesą išvydo knyga apie pirmąjį Lietuvoje sukurtą kompiuterį (tuomet terminas kompiuteris dar nebuvo vartojamas, jis vadintasskaičiavimo mašina), skambiu lietuvišku pavadinimu „Rūta“, kuris davė pradžią didesnės skaičiavimo mašinos „Rūta 110“ projektui. Plačiau
2017-10-07
Istorija – studijų motina, teigė romėnai, pažvelgę į praeitį ne mitais apraizgytą, o realiai suvoktą praeitį ir dabartį, nes apie ateitį, jie mažų mažiausiai kalbėjo. Jie rūpinosi teise ir šios dienos užkariavimais, kurie nusėjo ne tiktai Europą.  Plačiau
2017-10-03
Tėvynės meilė turi pasireikšti įstatymu gerbimu, ištikimybe visur, ypač visuomenės reikaluose, mokėjimu visur ginti Tėvynės garbę, stengimuisi kelti visuomenės doros ir sveikatos žvilgsniu ir nesigailėjimu net savo gyvybės aukoti už Tėvynės laisvę ir garbę Plačiau
2017-10-02
1937 metų spalio 10 d. Kaune lietuvių – prancūzų draugijos patalpose atidaryta pirmoji Lietuvos moterų dailininkių meno paroda. Parodą globoja Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos žmona Sofija Smetonienė. Plačiau
2017-09-30
„Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis. (…)  Visuomenės darbuotojas, pažinęs savo visuomenės praeitį, tarytum praregi dabarčiai ir ateičiai…Jis darosi sąmoningas ir tvirtas savo tautos ar valstybės narys – kūrėjas“. Taip Petras Klimas – jauniausias iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų (ir vienas iš šešių, kilusių iš šio krašto) – rašė 1921 m. pradedamo leisti istorijos žurnalo vedamajame. Plačiau
2017-09-02
Motiekaičiai nuo seno gyveno toje pačioje vietoje, Vabalių kaime tuokėsi, augino vaikus, mylėjo savo žemę, laistė ją prakaitu, arė, prieš berdami grūdą pabučiuodavo pilką jos grumstą, kad duotų gausesnį derlių, kad darbas nenueitų niekais. Plačiau