Naktis tau – motina gera, Kiek daug jinai padėjo, Kai eidavai ir tyliai dainavai, Budeliai nakčia tave stebėjo. Pradėjo kraujas stingti:

Masiulio noras siekti lyderystės            Ir jo spalvingos ryškios gražbylystės    Pažadino tąkart Kurlianskio protą,     Įpiršo lakią mintį, nežabotą.              

Paklausykit, ką pasiūlys Neseimūnas E.Masiulis. Reikia palaikyti ryšį – Jis pamokys imti kyšį.

Pavasaris, ir vėjas plaukus draiko, Sodely vyšnios baltos nuo žiedų– ateik iš mūs, būtojo laiko, ateiki šaukiu aš vardu.

Dėkojam Tau, brangi Mamyte, Kad mus mažus užauginai. Naktim palinkus prie lovytės Dainas gražiausias dainavai.

Emigracijos banga besotė Ištrėmė vaikus ir anūkus. Ką tokiems seneliams begalvoti?

Už vyšnių pūgą – žiemą, Už saulės ir sniego siausmą, Už tavo vienintelę svajonę – Žodį rašau – L A I S V Ė...

Svarbi net ir smulkutė moneta, Bet kartais ji ne ta, visai ne ta. Jinai iš kapšo sidabrinių Judo.

Nepamiršk tu savo vardo, Kurio bočiai neapleido Negandų sunkiam kely.

Stebis tas,- daug kur pabuvęs,- Dygsta, auga parduotuvės: Norfos, Maximos, Iki. Trauki eurą- ir perki.

Signato. Ar pasirašei Už Lietuvą, už Laisvę? Ar tavo meilė-tik lašai Ir šiaip jinai bevaisė?

Suplėšiau kalendorius Ir laikrodžius išmėčiau, Kad dar ilgai padoriai Ilgai gyvent galėčiau.  

Į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį kiekvienas kūrėjas ateina su savo vertybėmis: ateina su meile ir pagarba prisiminti tuos, kurie ant Tėvynės laisvės aukuro paaukojo savo gyvenimą, -gyvybės kaina ją gynė.

Amžiną atilsį kuždės Vėjuotą naktį pušys... Prie mano kapo pastovėk Saulėtoje gegužėj...

Kur gi dingo tos rūsčiosios žiemos, Neišbrendamos  sniego to šūsnys,                        Pripustytas ir užneštas kiemas,                   Lig juosmens sniego siekiančios pusnys?

Gedimino prospekte ir vėl laužai liepsnoja,    Kaip ir tada, kai gynėm Laisvę... Atmintį dovanoja

Aikštėj, kurioj stovėjo Vladimiras Ir rodė ištiesta ranka į kagėbė, Žudikiška vėkapėbė dvasia nemirus- Dar daug jai rėkiančių: ura, ura, garbė.

Kur gi dingo tos rūsčiosios žiemos, Neišbrendamos  sniego to šūsnys,                        Pripustytas ir užneštas kiemas,                   Lig juosmens sniego siekiančios pusnys?

Glaudžiuos prie šimtametės Lietuvos krūtinės Nuo kūdikystės lopšio lyg ramybės uosto. Girdžiu širdies plakimą, kada apkabinus Ji mylinčiomis rankom mano galvą glosto.

Glaudžiuos prie šimtametės Lietuvos krūtinės Nuo kūdikystės lopšio lyg ramybės uosto. Girdžiu širdies plakimą, kada apkabinus Ji mylinčiomis rankom mano galvą glosto.