Knygos viršelyje – žalių, žydrų, geltonų tonų Lietuvos peizažas – laukas, kelias, horizonte miškai. Ramus, lyriškas kaip XX a. ketvirtojo dešimtmečio neoromantikų poezijoje – cituok J. Aistį, A. Miškinį – neapsiriksi. O gyveno čia Vaižganto personažų palikuonys: „Kupiškėnai – geri žmonas, šviesūs jų kelaliai...“

Kokie mįslingi, poetiški Lietuvos upių, ežerų, upokšnių, net pelkynų vardai! Rodos, tiems vandenims pavadinimus suteikė žilos senovės išminčiai. Paliko jie mums – jau Vandenio eros lietuviams, melodingus, skambius, paslaptingus, po visą kraštą lyg gaivaus lietaus srauto pabertus žodžius – mįsles. 

2019-08-08 Vilniuje Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje vyko parodos „Pergalės nuotaika“ atidarymas, kuriame dalyvavo  Ukrainos ambasadorius p. Volodymyras Jacenkivskis (Volodymyr Yatsenkivskyi).  

Šįmet minime vieno garbingiausių Lietuvos asmenybių Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) 135-ąsias gimimo metines.  M. Reinys – vienuoliktas – jauniausias vaikas  Julijonos Mališauskaitės Reinienės (1841–1913) ir  Jeronimo Reinio (1833–1892) Madagaskaro (tarp Daugailių ir Antalieptės) ūkininkų šeimoje 

Tegu ir kapų su pušelėm pavėsyje, Tegu ir aukščiau baltų debesų, - O kol gyva žmonėse bus poezija, - Jums priminsiu; aš tebesu! Vacys Reimeris

Tautinių bendrijų namuose Vilniuje vyko Danutės Katkauskaitės-Ruseckajos eiliuotų sveikinimų dvitomio „Diena, gėlėm žymėta“ sutiktuvės.  Renginį organizavo Tarptautinė literatų, rašytojų ir dailininkų gildija "Vingis".

„Keturi Lietuvoje“ – tai keturi fortepijoninės muzikos koncertai, kuriais dalinsis du aktyviai visoje Europoje koncertuojantys pianistai – Rokas Valuntonis ir Neringa Valuntonytė. Atlikėjai Lietuvos publikai atliks jau daugelyje Europos scenų skambėjusias ir puikiai muzikos kritikų įvertintas programas, kurias pristatys kiek neįprastu formatu – pianistų muzikines interpretacijas jungs pasakojimai apie tai, ką iš tiesų reiškia būti menininku bei atlikėju ir kaip atrodo jų karjeros užkulisiai. Atlikėjai nagrinės jiems labai svarbų klausimą – ar vis dar verta laikytis tokio „rimto“ klasikinės muzikos atlikėjų stereotipo?

Šiais metais  minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės, tad ir  2019-ieji  paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Kunigas, rašytojas, pasirinkęs sau slapyvardžiu senovės lietuvių linų dievą Vaižgantą,  XX a. pr. kūrė Vilniuje, gaivino kultūrinį ir pilietinį miesto gyvenimą, telkė lietuvių visuomenę.

Renesanso stiliumi XVII a. pradžioje pastatyti ir Raudondvario dvaro pilies rūmai su apvaliu bokštu – ryški jų spalva lėmė ne tik dvaro, bet ir visos gyvenvietės pavadinimą. Dvaro ansambliui priklauso du oficinų pastatai, oranžerija, arklidės, ledainė bei 3,8 hektarų ploto parkas. 1831 metais dvarvietę nusiaubus gaisrui, grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus iniciatyva atstatymui buvo pasitelkti garsūs architektai

Jei tu ramus, kada visi klejoja,  Pametę galvas, kaltina tave;  Tiki savim, kada kiti dvejoja,  Ir jų dvejonių nelaikai kalte; (...)

Antropologės dėmesio centre atsidūrę samiai – tai apie 100 tūkst. gyventojų tauta, įsikūrusi Šiaurės Europoje, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos užpoliarėje. Samiai gyvena geografiškai ir teisiškai apibrėžtoje teritorijojeSápmi, turinčioje kultūrinę autonomiją, kiekvienoje šalyje jie turi savus parlamentus ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje.

Rašytojas, istorikas, humanitarinių m. dr. Algirdas Kavaliauskas  žurnalistų susitikimuose – nedažnas svečias, tad pokalbiams bendrų temų su kolega visuomet randame.

Šią vasarą, liepos 10-19 dienomis Utenos svečių namų „Kamanos“ žirgyne įsikūrė tarptautinis būrys dailininkų. Jie atvyko į 6-ąjį tradicinį Marianos Veriovkinos plenerą-simpoziumą, skirtą pagerbti krašto kultūrinį paveldą ir išsaugoti dūlantį Vyžuonėlių dvarą. 

Kelmės kultūros centre 2019-07-11 įvyko audiovizualinių kūrinių (trumpametražių filmų, TV laidų) konkursas „Pasiruokavimā“, skirtas Žemaitijos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų sukakčiai.

Lygiai prieš šešiolika metų Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje nuskambėjo pirmieji Tarptautinio Tytuvėnų vasaros festivalio koncertai. Per šį laiką festivalis išaugo ir tapo didžiausiu profesionalaus muzikos meno reiškiniu Šiaulių krašte. Festivalio organizatoriai kiekvienais metais žiūrovus ir klausytojus kviečia į įvairias Šiaulių regiono erdves, vis labiau plėsdami geografinę aprėptį ir suteikdami galimybę ne tik miesto žmonėms, bet ir mažesnių gyvenviečių kultūros mylėtojams lankytis aukštos meninės vertės renginiuose. Lygiai prieš šešiolika metų Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje nuskambėjo pirmieji Tarptautinio Tytuvėnų vasaros festivalio koncertai. Per šį laiką festivalis išaugo ir tapo didžiausiu profesionalaus muzikos meno reiškiniu Šiaulių krašte. Festivalio organizatoriai kiekvienais metais žiūrovus ir klausytojus kviečia į įvairias Šiaulių regiono erdves, vis labiau plėsdami geografinę aprėptį ir suteikdami galimybę ne tik miesto žmonėms, bet ir mažesnių gyvenviečių kultūros mylėtojams lankytis aukštos meninės vertės renginiuose.

Bibliotekos vedėjos Rimos Voverytės kvietimu Dusmenyse (Trakų r.) lankėsi keletas žinomų kūrėjų: žurnalistas, tautotyrininkas Jonas Laurinavičius, istorinių romanų rašytojas Jonas Užurka, literatas bei dzūkų tarmės puoselėtojas Juozas Žitkauskas ir aktorius Gediminas Storpirštis. Kūrybingi J. Laurinavičiaus metai

Poetą Joną Strielkūną perskaičiau ištisai visą: nuo „Raudonų šermukšnių“ iki „Ligi dvylikos“, berods dešimt knygelių.Ir ne po kartą, ir ne po du... 

Pasaulio Lietuvių bendruomenės valdybos (p.D. Henkė) kultūros komisijos (p. J. Caspersen) sukurtas katalogas „Egzodika arba Pasauliolietuvių rašytojų  antologija“, Lietuvių Fondo lėšomis išleistas 2019-jų gegužyje išėjoprimityvus lyg neatsakingai neprofesionaliai nuaustas pasityčiojimas iš 50-tyje metų pasaulinėje literatūroje  įsitvirtinusios lietuviškos išeivijos pasaulinio lygio Rašytojų- Tautos autoritetų.

Tado Blindos pavirvyčiai Smagioji Žemaitijos upė Virvytė braižo žemėlapiuose kilpas-minkles, šoka smagų suktinį – tarsi vaikosi vėją laukuose, kilpiniuoja, atgal sugrįžta – tarsi norėdama išgirsti jau užmirštas istorijas, kurias vis dar pasakoja snaudžiantys pakrančių piliakalniai, šlamantys ąžuolynai, girgždančios sodybų šulinių svirtys...

Kartais žmogaus viduje mintys tyli. Jos tūno ir nenori išeiti į viešumą. Kaip Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio technologijų mokytojo Virginijaus Maurico, suguldytos pagamintoje knygoje. Prasmingas tylėjimas...