Ketvirtadienį uždarytas šešis mėnesius 58-ojoje Venecijos meno bienalėje veikęs Lietuvos paviljonas. Jame rodytą menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“ aplankė daugiau nei 85 tūkstančiai žiūrovų. Pirmą kartą šalies istorijoje „Auksiniu liūtu“ įvertintam kūriniui daug dėmesio ir liaupsių skyrė pasaulio žiniasklaida.

Jau šio rašytojo nebėra, Algimantas Zurba mirė 2018 metais. Bet paliko daug knygų, kurių yra dedikavęs gimtojo krašto žmonėms.  Apie šį rašytoją knygoje „Savistaba  ir nuostaba“ aš paskyriau straipsnį, kuris baigiasi tokiu palinkėjimu: „Tegul Laikas, Gyvenimas būna Jam ilgai palankus ir  tegul dar ne ant vienos knygos atsiranda įkvėpti, nuoširdūs Algimanto Zurbos savo Gimtajam Kraštui, savo mylimiems žmonėms ir visiems gausiems skaitytojams“...

 Jau 39 – ąjį laikraščio „Smalsutis“ numerį išleido Trakų rajono Lentvario pradinė mokykla, viena didžiausių  Lietuvos pradinių mokyklų..             Tegu nestebina jūsų pavadinimas „Smalsutis“. Taip, jį smalsiesiems skiria smalsieji. Laikraščio pavadinimą parinko patys mokiniai. Įvairių pasiūlymų būta: „Lentvario pradinė“, „Lentvario žinios“, „Grafų Tiškevičių ainiai“ ir dar daug kitokių...             Apie ką ir kaip rašome?

Mitas nėra tik pasakojimas ar prasimanymas – tai žmogaus, gamtoje ar visuomenėje susidūrusio su neįveikiamomis jėgomis, svajonė apie pergalę. O spektaklį vertinu kaip kultūros reiškinį, aukštųjų vertybių visumą, kurią teatras pateikia viešam svarstymui. Labai svarbu, kad naujas meno kūrinys neredukuotų mūsų tautos patirties, tradicinio suvokimo ir vertinimo, o stengtųsi pakelti į naują, aukštesnį lygį, pažadintų mąstymą apie dabartį.

Vilniuje, prie Radvilų rūmų muziejaus (Vilniaus g. 24) atidarytos festivalio „Vilniaus fotografijos ratas“  parodos. Į atidarymą susirinko festivalio dalyviai ir svečiai iš viso pasaulio: Fabio Bucciarelli, Valery Melnikov, Sofie Mathiassen, Tatsiana Tkachova, Sergey Stroitelev, Lukas Kreibig, Alyona Kochetkova, Azadeh Besharati, Sergei Maksimishin. Festivalį ir parodas surengė Lietuvos spaudos fotografų klubas.

Tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių supinta smėlio kopų juosta – nerija, žavi savo trapia, nuolat besimainančia, tarsi vibruojančia gamtinės realybės estetika. Nerijos kopos, lyg antikinės Graikijos amfiteatrai, iš kurių aukštų ložių atsiveria vandenų ir padangių scenos, kur aktoriai – pušys, klampojančios per birius smėlynus, kiekviena savaip pavargusi, bet mojanti žalią vėliavą – gyvasties ženklą.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premijos komisija iš visuomenės gautų pasiūlymų atrinko keturis nusipelniusius asmenis gauti šią premiją. Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Kultūros ministerijoje susitiko šių metų ir 2020 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių atstovai. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pasveikino kitų metų Lietuvos mažąsias kultūros sostines jų atstovams įteikdamas šį statusą patvirtinančius diplomus.

Daug knygų parašė Kazys Saja, bet jo apsakymų knygos „Klumpės“, išleistos 1958 metais, nebuvauskaitęs. Ją įsigijau dabar Vilniuje, - prie Lazdynų poliklinikos šiemet atsiradusioje Knygų lentynoje. Ir veltui gavau, knygos nemokamos, kiek nori imk, bet ir atnešti netingėk... Vadinasi, Kazys Saja apsakymus parašė 26 metų, mat, esu jaunesnsis už jį aštuoniais metais

Pirmojo lietuviško kalendoriaus tėvo Lauryno Ivinskio premiją, kuri kasmet skiriama už geriausią metų kalendorių, šįmet pelnė asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ leidžiamas „Dzūkų kalendorus 2019“. Šio kalendoriaus kūrėjams premija įteikta penktadienį Kuršėnuose. Tai – jubiliejinė, trisdešimtoji, poeto, publicisto, vertėjo L. Ivinskio vardu pavadinta premija.

Žmogus ėjo Vilniaus miesto gatve. Staiga stabtelėjo, susvirduliavo ir  sukniubo... – Reikia kviesti greitąją, – pasigirdo praeivių balsai. Greitoji atlėkė greitai. Tačiau ji nieko pagelbėti negalėjo... Netruko nustatyti asmenybę. Suklupęs turėjo dokumentus.

Ruduo... Jis nepaprastai talentingas dailininkas. Jo darbai unikalūs ir prasmingi. Gal todėl man ir buvo lengva kalbinti Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio 2018/2019 m. m. abiturientę Emiliją Klemkaitę. 2018 m. šios gimnazijos „Romuvos“ padalinyje įsteigta dailininkės, dizainerės Rasos Arbas – Chamberlain (Kaliforonija) vardo premija. Ji skiriama už literatūros skaitymą, kuri pabrėžtų knygos kultūros ir skaitymo svarbą, istorijos, kultūros pažinimui, asmenybės ugdymui ir savišvietai. Šios premijos laureate ir tapo Emilija Klemkaitė. Su ja ir mūsų pašnekesys.

Muziejus meno erdves atvėrė prieš metus Per vienerius metus privatus modernaus meno muziejus MO sulaukė per 200 000 lankytojų. Šiemet muziejus buvo įtrauktas į siūlomų aplankyti pasaulio objektų sąrašo penketuką.

Balzeko lietuvių kultūros muziejaus prezidentui, Lietuvos Respublikos garbės konsului JAV Stenliui Balzekui (Stanley(Stasiui) Balzekui) jaunesniajam Čikagoje įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimus – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Žymus mecenatas apdovanotas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Per dangaus mėlį irstėsi kamuoliniai debesys. Auksinis klevų apdaras gnaibė širdį. Ne, ne skausmo, bet džiaugsmo žnyplėmis. Norėjosi žiūrėti ir žiūrėti į šalnos išmargintus medžių lapus. Į tą gamtos harmoniją įsipynė rokiškėno dailininko Juozo Vaičionio kūrybos rinktinės „Esam Kristaus Lietuva“ pristatymas.

Spalio mėnesio 3 dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune vyko labai reikšmingo mūsų istorijai leidinio „Adolfas Ramanauskas- Vanagas fotografijose“ sutiktuvių vakaronė. Jos įžanginėje dalyje susikaupę žiūrėjome Danguolės Bunikienės režisuotą kino juostą apie priešaušrio Lietuvą – „Nužudytas, bet nenugalėtas“. Joje buvo parodytos  Adolfo Ramanausko –Vanago   gyvenimo kelio vaizdų nuotrupos, prabilusios į mus jo brolio Albino bei dukros Auksutės prisiminimais bei istoriko dr. Arvydo Anušausko pateiktais Lietuvos  partizanų vadą  apibūdinančiais  komentarais.

Istorikas, Etninės kultūros globos tarybos narys, Žemaitijos regioninės tarybos pirmininkas           Rugsėjo 26 d. įžanga į praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos atmintiniems metams Varniuose, buvo paminklinio ženklo profesoriui dr. Česlovui Kudabai atidengimas N. Vėliaus gatvėje Strazdalių kaime Šilalės r.

Vilniuje, Žurnalistų namuose atidaryta žurnalisto Apolinaro Juodpusio retrospektyvinė meninės kūrybos paroda "Asorti". Ji surengta autoriaus 85 metų jubiliejaus proga. Parodoje mes matome tik kūrybinės veiklos dalį - tai tarsi aisbergo viršūnė, kurio didžiulė povandeninė dalis nėra aprėpiama žvilgsniu. 

Tokiu pavadinimu 2013 05 29 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ pateikiau prisiminimus apie savo vaikystės kaimą Svylionis ir raginau skaitytoją atsiliepti, kad rašinys būtų praplėstas. Dėkingas už susitikimą su buvusia minimo kaimo gyventoja Alfreda Valašinaite-Kobzik, jos dukra Laimute Valickiene.... papasakojusioms apie savo brolį Povilą Valašiną, baigusį aukštuosius mokslus Vilniuje ir vis sakydavusį 

Įteiktos 2019 metų Šv. Jeronimo premijos už geriausius vertimus. Šiemet vertėjų globėjo Šv. Jeronimo premijomis Lietuvių literatūros vertėjų sąjungos ir Kultūros ministerijos sprendimu įvertintos Rūta Jonynaitė ir Nana Devidzė.