Kultūra, menas
10.11.Prasmingais darbais rašoma Rokiškio krašto istorija
Reda Kiselytė,
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė
Per dangaus mėlį irstėsi kamuoliniai debesys. Auksinis klevų apdaras gnaibė širdį. Ne, ne skausmo, bet džiaugsmo žnyplėmis. Norėjosi žiūrėti ir žiūrėti į šalnos išmargintus medžių lapus. Į tą gamtos harmoniją įsipynė rokiškėno dailininko Juozo Vaičionio kūrybos rinktinės „Esam Kristaus Lietuva“ pristatymas. Vilniaus įgulos karininkų ramovės patalpas gaubė rudeninė vėsa, bet čia susirinkusių Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ narių entuziazmas buvo stipresnis. Karininkų ramovės erdvėse skambėjo renginio vedėjo Gaudento Aukštikalnio balsas. Liejosi J. Vaičionio eilės. Jas paįvairino muzikiniai intarpai. Dažnai pragiedruliečius menine programa pradžiugina šio klubo dainorėliai. Didžiąją renginio dalį kalbėjo knygos leidėjas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) narys Vytautas Viskantas. Leidinio sudarytojas analizavo paieškos kelią, kaip jis išsiaiškino kas buvo J. Vaičionis, nemažai dėmesio skyrė jo brolio dvasininko Kazimiero Vaičionio asmenybės ir veiklos apibendrinimui. Renginyje dalyvavusi Vilniaus Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) klausytoja Bronė Nainienė skaitė dailininko J. Vaičionio eiles ir rankraštį padovanojo Rokiškio krašto muziejaus darbuotojai Vilei Sarulienei. Tokiais darbais rašoma Rokiškio krašto istorija... Kukliai susispietę renginyje sėdėjo K. Ir J. Vaičionių giminaičiai, daug buvo kalbama apie dvasingumą, kuris alsuoja iš autoriaus paveikslų, iš poezijos tekstų.
Renginio akimirkos
Redos Kiselytės nuotr. Juozo Vaičionio knygos „Esam Kristaus Lietuva“ viršelis
Prisiminimais apie J. Vaičionį dalinosi dailininkas Algimantas Stanislovas Kliauga. Nuoširdūs prisiminimai visuomet turi išliekamąją vertę. Tai sklido ir šį kartą iš dailininko lūpų. O aš dalyvaudama renginyje turėjau gražią misiją – pasveikinti LKRS narį Vytautą Viskantą. Kiekvienas prasmingas darbas pripildo kultūros istorijos aruodą gilios prasmės. Dovanotą leidėjo knygą dar skaitysiu, jau žinau, kad J. Vaičionio dedikacijas skirtas įžymiems žmonėms, panaudosiu tiesioginiame darbe. Turėjau renginyje ir kitą gražią misiją – perduoti Vilniaus rokiškėnams linkėjimus. Kadenciją baigęs Rokiškio r. savivaldybės meras Antanas Vagonis sakė, pasakyk kraštiečiams: „Pragiedruliečius mylėjau ir tebemyliu!” Suvainiškio, Čedasų ir Žiobiškio klebonas Virginijus Šimukėnas prašė Vilniaus rokiškėnams palinkėti sveikatos ir Dievo palaimos. Smagu, kad šių žmonių bendravimo ryšiai su pragiedruliečiais tęsiasi. Grožėjausi muziejininke V. Saruliene. Ji taip nuoširdžiai bendravo su kraštiečiais, o iš tų pašnekesių gal gims naujos idėjos, užsimegs naujos pažintys? Visa tai jau atsispindės mūsų darbuose. Man visada gera pragiedruliečių renginiuose sutikti savo mylimą dėstytoją, socialinių m. dr., doc. Danutę Kastanauskaitę – Kulbienę. Susitikome... Šį kartą daug bendrauti teko ir su gerbiamu biologu, entomologu, biomedicinos m. dr. Algimantu Jakimavičiumi. Jis Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio bibliotekai pririnko ir padovanojo daug išliekamąją vertę turinčių leidinių. Knygas ir kitus spaudinius gerbiamas Algimantas mums dovanoja jau ne pirmi metai. Apie kraštiečio dovanas, veidaknygės informacijos vartotojus informuosiu jau kitą kartą.
Vilniaus klevus dabino šalna... Spindėjo įvairiaspalviai lapai, o Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ naujam pirmininkui Vytautui Butėnui, linkiu įvairiaspalvės veiklos, kantraus ėjimo į priekį ir tikėjimo, kad viskas įveikiama. Mus visus dar tebelydi pragiedruliečio, Rokiškio krašto garbės piliečio Algio Naručio išmintis, gerumas ir beprotiškas atsidavimas visuomeninei veiklai. Mes turime kilnų pavyzdį, iš kurio reikia mokytis.
Dėkoju už renginį. Tegu Jūsų visų širdyse gyvena auksaspalvis klevų spindesys, santarvė, tyras gyvenimo džiaugsmas ir meilė gimtajam kraštui. Būkit laimingi! Su Jumis dalinuosi renginio, kuris įvyko Vilniaus karininkų ramovėje akimirkomis.
