Jau antrus metus sostinės savivaldybė subūrė vilniečius ir miesto svečius į šiuolaikinio meno erdves, kviesdama sumenėti – vasario savaitgaliais net 25 galerijos ir muziejai buvo nuolat pilni lankytojų. Drauge su menininkais, kuratoriais ir gidais pavyko pasiekti džiuginančių rezultatų – daugelis vasarį fiksavo dvigubai išaugusius lankytojų srautus, o kai kurios galerijos buvo perpildytos ir nespėdavo priimti visų norinčių. Specialiu nemokamu maršrutu SU-MENĖK į galerijas keliavo daugiau kaip 3 tūkstančiai.

Varėnos viešosios bibliotekos II aukšte parengta spaudinių paroda, skirta Lietuvos   Nepriklausomybės Akto signatarui Juozui Dringeliui atminti Juozas Dringelis gimė 1935 m. birželio 25 d.  Pabaronės kaime, Varėnos rajone, gausioje valstiečių Andriaus Dringelio ir Anelės Dringelienės (Zalanskaitės) šeimoje.

Kovo 5 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko atsiminimų vakaras, skirtas Kovo 11-osios Akto signatarui Juozui Dringeliui. Renginį vedė Varėnos viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Kazimieras Krupovičius.         Atsiminimų vakaras  prasidėjo vaizdo įrašu, kuriame Juozas  Dringelis pasakoja apie savo gimimo vietą, laiką bei vardo parinkimą: kodėl ne Jono, o Juozo vardą gavo. 

Nebe pirmą kartą Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčia (Rokiškio dekanatas) pagrindinių švenčių laikotarpiui atspindėti pasirenka netradicines formas. Ne išimtis ir Gavėnios laikas. Kamajų Šv. Kazimiero bažnyčioje sukurtos Kryžiaus kelio instaliacijos pateikia tokią mintį: švari širdis - švari aplinka - prasmingas gyvenimas. Instaliacijų autorė Sigita Turkevičienė. Kadangi Gavėnia kviečia nedaugžodžiauti, tai  kiekvienai stacijai pritaikyti trumpi pavadinimai: „Sunaikinimas“,  „Motinos įsčios“, „Tikroji ikona“, „Su mumis“ ir kt.

Vasario 27 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (toliau – biblioteka) prie tikro samovaro, geriant šiltą žolelių arbatą, vyko kraštotyrai skirtas edukacinis susitikimas „Neužrašytos Vilnijos istorijos: prie samovaro“. Susitikimo metu projekto „Vilnijos vartai“ vadovė Zita Tiukšienė paskaitė trumpą paskaitą apie egodokumentus.

Kovo 4 d. žurnalistai Lietuvos Teatro sąjungoje susitiko su Seimo nare Ingrida Šimonyte. Taip pat dalyvavo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Stoliarova-Makarevičienė, kuri turėjo ir pagyrų, ir priekaištų žurnalistams. Svarbiausios susitikimo temos buvo Seimo darbas, pensijų reforma ir kaip gyvensime gerovės valstybėje.

Nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras didžiuojasi, kad nuo šiol sąvade puikuosis ir Mažosios Lietuvos vertybė – delmonas.

Tradiciškai, paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną pranešamas ir kitų metų šūkis. Jau aišku, kad 2021 metais vasario 25–28 dienomis visi rinksimės į mugę, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Tradiciniai tekstai šiandien konkuruoja ne tik tarpusavyje, vis dažniau jiems tenka atlaikyti vaizdų ar simbolių invaziją. Kartu su naujomis technologijomis simboliai ar vaizdai siūlo lengvesnius, greitesnius informacijos įvedimo, pateikimo ir suvokimo būdus. Komiksai, grafiniai romanai vis labiau užkariauja skaitytojų galvas.

 Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO nuo ketvirtadienio vykstanti knygų mugė lankytojus pasitinka su Jono Meko mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“.

Vilniaus knygų mugėje praleidau valandą su knygos "Imperatyvas" autoriais, lenkų kino režisierium K.Zanussi ir ukrainiečių leidėju A.Krasovickiu.

Savitas žvilgsnis į pasaulį, malonus stabtelėjimas ir akimis užfiksuotų akimirkų savyje gilus pajautimas. Rankose knyga, mokėjimas džiaugtis dvasinėmis vertybėmis, jų kūrimas ir dalinimas  kitiems.

Vasario 20–23 d., Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą įsikūrusi Lietuvos kultūros centrų salė taps muzikalia šokančia, dainuojančia ir bendraujančia erdve, pristatysiančia visuomenei aktyvią ir įdomią mūsų miestų ir miestelių kultūrinę veiklą. Kultūros centrų salė lankytojams paruošė itin spalvingą programą – visas keturias mugės dienas salėje vyks susitikimai, įtraukiančios diskusijos, gyvo garso koncertai, pasirodymus surengs per 50 profesionalaus ir mėgėjų meno kolektyvų, iš viso scenoje pasirodys per 800 atlikėjų.

Vasario 8 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (toliau –ramovė) labai linksmai ir skambiai nuvilnijo armonikos melodijos, kurios subūrė gausų šios muzikos gerbėjų būrį, o pavėlavusiems net papildomų kėdžių teko ieškoti. Susirinkusiems širdis virpino puikūs muzikantai iš Varėnos, Vilniaus, Kauno, Utenos, Jonavos, Elektrėnų, Perlojos ir Druskininkų. Šventinį renginį vedė jo iniciatorė, ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ meno vadovė Laima Purlienė. Atvykusius muzikantus registravo bei į sceną pasirodymams kvietė energingoji „Vilnelės“ ansamblio atstovė, Lietuvos kariuomenės štabo seržantė Jūratė Buterlevičienė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Artėjant Vasaro 16-osios šventei, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė nusilenkti ir tiems, kas atkūrė laisvą valstybę, ir tiems, kas ją kuria toliau: „Nes kas, jei ne kadaise iškovota laisvė, leidžia mums šiandien realizuoti savo kūrybines galias? Kas, jei ne kultūra ir menas, yra tie esminiai tautos ir valstybės įtvirtinimo elementai, padedantys mums suvokti save, o pasauliui – sužinoti apie mus? Jus, brangūs laureatai, drąsiai galima vadinti naujaisiais Lietuvos kultūros signatarais. Patvirtinančiais jos brandą unikaliais parašais – savo kūryba.“

  Kaune Sugiharos namuose vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos istoriko dr. Arūno Bubnio knygos „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941-1944 m.“ pristatymas.   Šioje knygoje pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas, kurioje  pateikiamas 17 nacių pareigūnų bei 84 nacių kolaborantų, tarnavusių Ypatingajame būryje, trumpi gyvenimo aprašymai. 

Lietuvos rašytojų sąjungos patalpose Vilniuje įsikūręs Rašytojų klubas, vadovaujamas direktorės Janinos Rutkauskienės, vykdo įvairius literatūros projektus, organizuoja kultūros renginius, iš kurių vienas, įvykęs sausio 8 dieną – dailininko Vytauto Poškos tapybos parodos „Kita erdvė“ atidarymas. Kaip sako pats dailininkas: „Erdvės idėja – parodos jungiamoji grandis, paliekanti žiūrovui galimybę nevaržomai interpretuoti, pratęsti mintį, svajoti.

Žvelgdamas iš laiko atstumo į vaikystės ir jaunystės biografinį autoportretą prof. Vytautas Pranulis ieškojo metaforos, –kad priartintų, leistų pažvelgti įTyliosios kartos žmogaus gyvenimą. Nubraukė dulkes nuo medinės trobos mažo langelio, pabandė atskleisti užmarštin grimztančių vaizdinių ir įvykių uždangą.Ir pasinėrė į Tyliosios kartos tariamąją tylą.

Nina Kalita gimė Ukrainoje, nuo 1989 metų gyvena Lietuvoje. Ilgą laiką domėjosi fotografija, dalyvavo  foto pleneruose, jos darbai buvo eksponuojami kolektyvinėse parodose. Nuo 2010 metų dirba kvilingo technika. Surengusi dvi personalines parodas. Šiuo metu atlieka siuvinėjimo juostele darbus. Ji puiki segių, apyrankių meistrė. Puikiai įvaldžiusi piešimą, atvirukų gamybą, daug sukaupusi paveikslų pagal metų laikotarpius. Žavingi peizažai, gėlės. Jos dailūs darbai glosto žiūrovų širdis.

Susitikimas su žinomu žurnalistu, iliuzionistu, cirko istoriku Alvidu Jancevičiumi Vilniaus Teatro sąjungos salėje sukūrė gražią pramogą. Alvidas Jancevičius gimė Vėžalaukyje, Tauragės rajone. Baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą, 1977 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įsigijo žurnalistikos specialybę.