Kultūra, menas
03.08. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis Juozas Dringelis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Elena Glavickienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja
Varėnos viešosios bibliotekos II aukšte parengta spaudinių paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Juozui Dringeliui atminti
Juozas Dringelis gimė 1935 m. birželio 25 d. Pabaronės kaime, Varėnos rajone, gausioje valstiečių Andriaus Dringelio ir Anelės Dringelienės (Zalanskaitės) šeimoje.
1947 m. baigęs Pabaronės pradinę mokyklą, mokslus tęsė Varėnoje. 1952-1954 m. mokėsi Vilniaus 8-ojoje darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. Čia jis susipažino ir su būsima žmona Valerija Leikaite, su kuria susituokė 1962 m. Baigęs 8-ąją Darbo jaunimo vidurinę mokyklą, J. Dringelis įstojo į Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakulteto žurnalistikos specialybės neakivaizdinį skyrių. Jo studijos neakivaizdžiai truko vienuolika metų, dirbant kurjeriu, budinčiuoju komendantu bei žurnalistu Eišiškių ir Varėnos rajono laikraščių redakcijose. 1965 metais baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto specialybę. Nuo 1969 m. kovo mėn. iki 1990 m. dirbo Varėnos rajono vykdomojo komiteto sekretoriumi.
J. Dringelis rinko ir skelbė kraštotyrinę medžiagą, išspausdino apie 30 kraštotyros darbų. 1983 m. išleido knygelę „Varėnos rajonas“.
1988 m. liepos mėnesį įsijungė į Sąjūdžio veiklą: buvo Varėnos rajono iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio rajono tarybos narys, jos Kultūros komisijos pirmininkas.
1990 m. vasario 24 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariu. Vykdydamas Lietuvos žmonių valią, Juozas Dringelis vėlų 1990-ųjų kovo 11-osios vakarą drauge su kitais 123 Tautos atstovais balsavo už istorinio Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto priėmimą. 1992 m. spalio 25 d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą, 1996 m. spalio 20 d. – pagal Tėvynės Sąjungos (Lietuvos Konservatorių) sąrašą. Visų trijų šaukimų seimuose dirbo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Rūpinosi Rytų Lietuvos problemų sprendimu.
2000 ir 2010 metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktis, signataras buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo medaliais.
J. Dringelis mirė 2015 m. birželio 5 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.
Parodoje eksponuojama Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo 2018 m. išleista knyga „Juozas Dringelis“. Tai viena iš serijos „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ knygų, skirta išėjusiems į amžinybę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams atminti. Leidinyje apžvelgiamas J. Dringelio gyvenimo kelias, jo veikla Sąjūdyje, Aukščiausioje Taryboje ir Seime. Knyga gausiai iliustruota signataro šeimos ir Lietuvos valstybės archyvų nuotraukomis. Knygos autorės – Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliografės Laimutė Cibulskienė ir Elena Glavickienė. PristatomiJ. Dringelio straipsniai, skelbti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Varėnos tarybos leidinyje „Varpilė“ , laikraščiuose „Lietuvos aidas“ ir „Merkio kraštas“. Pateikiama Adomo Taraskevičiaus publikacija „Seime atidaryta paroda signatarui Juozui Dringeliui atminti“ (Merkio kraštas. - 2015, rugs. 25, p. 5) bei Rūtos Averkienės straipsniai „Varėnoje atidengta memorialinė lenta kraštiečiui Juozui Dringeliui“ (Giružis. - 2016, liep. 1, p. 1-2) ir „Išleista knyga apie Nepriklausomybės Akto signatarą Juozą Dringelį liudija jį buvus tikru Lietuvos patriotu“ ( XXI amžius. – 2019, bal. 19, p. 12), kuriame rašoma apie knygos „Juozas Dringelis“ pristatymą Vilniuje, Signatarų namuose bei Varėnos viešojoje bibliotekoje. Su šios knygos pristatymu Matuizų pagrindinėje mokykloje supažindina L. Cibulskienės ir E. Glavickienės straipsnis „Knyga kraštiečiui Juozui Dringeliui“ (Merkio kraštas. -2019, kovo 22, p. 5). Signatarui skirta ir jau minėtų autorių publikacija „Kraštiečių nepamirštas Dzūkijos sūnus“, išspausdinta „Respublikos“ (2019, birž. 22-28, p. 12) priede „Žalgiris“ su rubrika „Nacionalinių vertybių rinkimai 2019“. Parodą papildo Juozo Dringelio žmonos Valerijos, sūnaus Giedriaus, brolių Motiejaus ir Stanislovo, giminaičio Gintauto Šapokos, Sąjūdžio bendražygių Eugenijaus Drobelio, Gedimino Jakavonio, Algio Kašėtos, Aloyzo Tendzegolskio, kaimynės Teresės Čenienės atsiminimų segtuvas, L. Cibulskienės ir E. Glavickienės parengta bibliografija, skirta J. Dringeliui bei straipsnių kopijų segtuvas „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis (1935-2015) spaudoje“.
Atgal
