Kultūra, menas
02.15. Armonika suvirpino širdis ir pažadino šypsenas veiduose
Povilas Šimkavičius,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Vasario 8 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (toliau –ramovė) labai linksmai ir skambiai nuvilnijo armonikos melodijos, kurios subūrė gausų šios muzikos gerbėjų būrį, o pavėlavusiems net papildomų kėdžių teko ieškoti. Susirinkusiems širdis virpino puikūs muzikantai iš Varėnos, Vilniaus, Kauno, Utenos, Jonavos, Elektrėnų, Perlojos ir Druskininkų. Šventinį renginį vedė jo iniciatorė, ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ meno vadovė Laima Purlienė. Atvykusius muzikantus registravo bei į sceną pasirodymams kvietė energingoji „Vilnelės“ ansamblio atstovė, Lietuvos kariuomenės štabo seržantė Jūratė Buterlevičienė.
Festivalis „Šventė armonikai“ suvirpino širdis
Nuotaikingas folklorinės instrumentinės muzikos festivalis „Šventė armonikai“ prasidėjo ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ sveikinimu šventės dalyviams ir svečiams – linksmai nuskambėjo „Suvalkietiškas valsas“ ir polka iš Kaišiadorių rajono. Šventinio renginio organizatoriai Laima Purlienė ir puikus armonikierius Vytas Rimkus nudžiugino muzikantus, kad varžytis nereikės, konkurso nebus, vyks paprastas, gražus pabendravimas, tarsi, anot Vyto Rimkaus, gražioje šeimoje, mylinčioje muziką, armoniką ir dainą.
„Tau lyg maldą motulės kartoju/ Ir sapnuos ateinu pas tave/ Ir klaupiu, ir meldžiu tau po kojų/ O, mylimoji Dzūkija“, – šiais žodžiais iš dainos Jūratė Buterlevičienė pakvietė į sceną muzikantus.
Pirmieji į sceną pakilo armonikieriai iš Varėnos – pirmą kartą ramovėje besilankantis Lietuvos šaulių sąjungos narys Stasys Junda ir Juozas Zubrickas. Varėniškiai šventės dalyviams padovanojo romansą „Myliu“ ir linksmą polkutę.
Šio renginio organizatorius, puikus muzikantas, remontuojantis, restauruojantis ir derinantis Peterburgo armonikas ir kitus dumplinius muzikos instrumentus Vytas Rimkus atliko polkutę Aukštaitijos armonikieriaus Valdo Treinio polkos motyvais: „Mačiau dangų, mačiau rojų, mačiau vabalų be kojų“ bei padainavo lyrišką dainą: „Ligi rytmečio apmirė sodžius,/ Rymo svirtys ir gęsta langai,/ Kažin ko tik armonika guodžias, -/ Ji viena neužmiega ilgai“.
Toliau pasirodymą tęsė vėl Dzūkijos atstovai. Pranas Ulbinas ir Alfredas Klimas perdavė linkėjimus iš Varėnos, pasidžiaugė gausa muziką suprantančių žmonių bei atliko du kūrinius: „Senovinį valsiuką“ ir polkutę.
Jūratė Buterlevičienė, pristatydama muzikantą iš Kauno Andrių Morkūną, muzikanto prašymu pateikė įspūdingą informaciją apie jį – vadovauja penkiems ansambliams, labai gerai groja kanklėmis, smuiku ir bandonija. A. Morkūnas, armonikierių šventiniuose renginiuose grojantis dvidešimt penkis metus, virkdė dvi armonikas, vienai iš jų daugiau kaip šimtas metų.
Patį jauniausią, patį gražiausią armonikierių iš Utenos Mindaugą Didžioką pristatė renginio vedėja. Pasak L. Purlienės, Mindaugas dėl savo grožio buvo pakviestas tarnauti Garbės sargybos kuopoje, o dabar jis – Lietuvos kariuomenės savanoris. L. Purlienė taip pat pasidžiaugė, kad Utena labai gražiai ruošia muzikantus, rūpinasi savo vaikais. Mindaugas atliko Valento Dainio polką „Dvi mergelės ant kalnelio movė kelnes nuo bernelio“ ir Mykolo Sipavičiaus valsą.
Į sceną pakilo šmaikštūs jonaviškiai Alvydas Kurkuzinskas ir Bronius Kaminskas, kurie prisistatė patys. Alvydas su šypsena tarė: „Mus abu riša Dzūkija. Aš esu grynaveislis dzūkas, o jis – Dzūkijos žentas“. Armonikieriai linksmai atliko valsą „Rudenėlis“ ir polkutę „Kai velnias bėgo iš nelaisvės“. Puikiai nuskambėjo ir šiltų plojimų sulaukė A. Kurkuzinsko atlikta daina „Aš vėl šaly, kur pievos žalios...“ ir B. Kaminsko „Rudens ilgesys“.
Scenoje elektrėniškiai Juozas Stabingis, buvęs „Vilnelės“ muzikantas, ir Gintautas Remeika. Gintautas patikino, kad Elektrėnuose (anksčiau Perkūnkiemis, Puikino ežeras) skambios armonikos melodijos nenutyla ir šiandien. Salėje pasklido elektrėniškių atliekamos „Rasų valso“ ir „Juozuko polkos“ melodijos.
Pasirodymus tęsė Perlojos atstovas Algis Miliūnas, kuris su V. Rimkaus restauruota armonika atliko „Armonikos valsą“ ir polkutę.
Toliau sekė L. Purlienės staigmena – ji savo armoniką pasiūlė suvalkiečiui Albinui Vaškevičiui, kuris neatsivežė savo armonikos ir nesiruošė dalyvauti šventėje. Staigmena pavyko, A. Vaškevičius puikiai atliko valsiuką ir „Pupų dėdės polką“ bei sulaukė gausių plojimų.
Elektrėniškių pasirodymą tęsė Gražina Barzdaitienė, Juozas Banuškevičius ir Adolfas Blažonis, perdavęs visiems širdingus sveikinimus, o renginio organizatorei L. Purlienei įteikęs puokštę rožių. Elektrėniškiai savo pasirodymą pradėjo kūriniu moterims „Tau vienai“, su kuriuo taip išjudino salę, kad pasirodė pirmieji šokėjai.
Dzūkijos krašto sūnus Romas Dudzinskas dovanojo susirinkusiems „Lazdijų valsą“ ir polką.
Molėtiškis armonikos virtuozas, mokytojas Kęstutis Kuzmickas sulaukė karštų plojimų už grojimą, laikant armoniką už nugaros.
Pirmoje eilėje iš kairės: Kazimieras Streikus, Kristina Jasiūnienė, Fulgentas Jaliniauskas, Alvydas Kurkuzinskas, Bronius Kaminskas ir Kęstutis Kuzmickas
Festivalio muzikantai
Festivalio organizatoriai Vytas Rimkus ir Laima Purlienė
Pirmoje eilėje iš dešinės: Algis Miliūnas, Gražina Barzdaitienė, Juozas Banuškevičius, Adolfas Blažonis ir Albinas Vaškevičius
Folkloro ansamblio „Vilnelė“ muzikantai
Laima Purlienė, Juozas Jakavonis, Angelė Jakavonytė ir Mindaugas Didžiokas. Autoriaus nuotraukos
Vilnietis Fulgentas Jaliniauskas pasinaudodamas proga, kad į Vilnių tiek daug muzikantų iš visos Lietuvos atvažiavo, sugrojo valsiuką „Į Vilnių, į Vilnių“. Savo pasirodymą užbaigė širdis virpinančia melodija „Balandėlė“.
Į sceną pakilo šeimyninis duetas iš Utenos Kazimieras Streikus ir Kristina Jasiūnienė. Kristina pakvietė visus prisiminti pirmąją meilę ir pasiklausyti „Jaunystės valso“. Ji taip pat pasidžiaugė, kad tambūrinu groti ją išmokė tėvelis, o tėvelį – jos senelis. Nuskambėjo linksma „Tambūrino polka“.
Festivalio pasirodymus valso melodija užbaigė druskininkietis Zigmas Kazimieras Žilionis.
Armonikierių pasirodymo metu festivalio dalyviai turėjo puikią progą pasiklausyti „Vilnelės“ ansamblio šnekorkos Janinos Kukienės pasakojimo dzūkų tarme apie Grasilios ir Damino nuotykius per šokius ūlyčioj.
Partizano knyga jauniausiam dalyviui
Skambant maršui renginio dalyviai atsistoję pagerbė partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą, kurį atlydėjo jo dukra – Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininkė Angelė Jakavonytė. Partizanas sakė, kad jo vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas grodavo armonika, partizanams labai patikdavo armonikos melodijos. J. Jakavonis-Tigras savo atsiminimų knygą „Šalia mirties“ įteikė jauniausiam festivalio dalyviui, kariui savanoriui Mindaugui Didžiokui ir festivalio organizatoriui Vytui Rimkui.
Pateikiu jūsų dėmesiui dar šiltas, šio puikaus festivalio metu poetei Onai Baliukienei gimusias, eiles „Padėkos žodžiai“: „Mažėja gretos,/ Gimusių per karą,/ Pakilo, išsisklaidė dūmai,/ Ir duok, Dieve,/ Kad daugiau jų nebebūtų,/ O žydėtų ievos,/ Grotų armonika per gegužines,/ Suktųsi poros berželių apsupty,/ Kaip ir jaunystėje.../ Nedaug beliko/ Mano amžiaus papročių,/ Pamiršome ir duonos kvapą,/ Kepamos ant ajerų,/ O apynys vis kyla per žilvitį,/ Alaus puta – balta,/ Kaip suplakta prie jūros,/ Dar menanti karius,/ Apgynusius/ Nuo priešų mus.../ Istorija – tai tęstinumas,/ Kažkas sujudo sieloje,/ Padėkos žodžiui laikas:/ – Ačiū jums.“
<sk>Pagerbti festivalio organizatoriai ir visi armonikieriai
<text>Ramovės vedėjo patarėja Rūta Janulienė ramovės vardu padėkojo Laimai Purlienei už šią prasmingą idėją, kuri pradžiugino ir sušildė ramovės sienas, sušildė širdis ir šypsenas uždegė širdyse. Palinkėjo tęsti prasmingus patriotiškus darbus ir, kad širdis visada plazdėtų Lietuvai. R. Janulienė ramovės vardu padėkojo Vytui Rimkui ir palinkėjo, kad jo idėjos kartu su L. Purliene tęstųsi, o ramovė visada jas rems. Padėkos raštai taip pat įteikti visiems festivalyje dalyvavusiems armonikieriams.
Ramovės vedėjo patarėja pareiškė tikinti, kad L. Purlienė taps festivalio „Šventė armonikai“ mama, o šis pirmas žingsnis taps taku, kuris stiprės ir taps plentu su armonikos garsais.
Atgal
