VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra, menas

03.08. Prisimintas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis

 Lietuvos  Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis

Laimutė Cibulskienė ir Elena Glavickienė

 Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės

 

Kovo 5 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko atsiminimų vakaras, skirtas Kovo 11-osios Akto signatarui Juozui Dringeliui. Renginį vedė Varėnos viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Kazimieras Krupovičius.

        Atsiminimų vakaras  prasidėjo vaizdo įrašu, kuriame Juozas  Dringelis pasakoja apie savo gimimo vietą, laiką bei vardo parinkimą: kodėl ne Jono, o Juozo vardą gavo. 

Šių eilučių autorės, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės Laimutė Cibulskienė ir Elena Glavickienė, skaidrių pagalba pristatė svarbiausius Juozo Dringelio biografijos bei veiklos faktus. Akcentavo jog lemiamuose  1990 m. rinkimuose Varėnos krašto žmonės jam patikėjo mandatą į Lietuvos TSR Aukščiausiąją  Tarybą ir įgaliojo atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Ir Juozas Dringelis garbingai vykdė  jam suteiktus įgaliojimus – drauge su kitais signatarais 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Aptarė jo kitas kadencijas –1992-1996 ir 1996-2000 m – Lietuvos Respublikos Seime, taip pat supažindino su J. Dringelio pomėgiais, šeima, kraštotyrine veikla. Skaidrėse buvo panaudotos nuotraukos iš J. Dringelio šeimos archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos valstybės archyvų. Pranešimo pabaigoje L. Cibulskienė perskaitė Varėnos literatės Vincentos Lebedzevičienės eilėraštį „Fakelas skersvėjuos“, skirtą signatarui Juozui Dringeliui.

            Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta kalbėjo apie pažintį ir bičiulystę su Juozu Dringeliu, priminė, kad J. Dringelio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą iškėlė  Varėnos Sąjūdis. Meras pabrėžė, kad Seime tokių žmonių kaip J. Dringelis  labai reikėjo, nes jis turėjo milžinišką patirtį: žinojo savivaldos struktūrą, valstybės valdymą, mokėjo lenkų kalbą. 

                    J. Dringelio žmona Valerija Dringelienė pasveikino visus su didele švente, kurį įvyko prieš 30 metų. Šiltai prisiminė ir paminėjo kartu su Juozu kandidatavusius į LTSR Aukščiausiąją Tarybą Mindaugą Eligijų Ryškų, Joną Siudiką ir Zigmą Joną Vaičaitį. Apgailestavo, kad nė vieno iš keturių kandidatų jau nebėra gyvųjų tarpe, paragino minėti juos visus tik geru žodžiu. Valerija papasakojo apie tai, ką veikė tų metų kovo 11-ąją dieną. Ji buvo Vilniuje ir kartu su minia žmonių  prie Aukščiausiosios Tarybos  rūmų laukė Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo.  Aktas buvo paskelbtas 22 val. 44 min. ir Lietuvos Nepriklausomybę paskelbusius deputatus, išeinančius iš parlamento, audringais plojimais sutiko minia. Valerija savo vyrui Juozui Dringeliui įteikė tulpių puokštę.

            J. Dringelienė  palygino kaip atrodė Varėna  1963 m., kai ji atvyko čia gyventi,  ir kaip atrodo dabar. Pasidžiaugė, jog  dabar Varėna pasikeitė ir išgražėjo. Ji dar  kalbėjo apie  kartu su vyru nugyventus 53 metus,  akcentavo savo vyro jautrumą, pasidžiaugė, kad buvo bendraminčiai.

             J. Dringelio brolis Stanislovas pasidalijo prisiminimais apie šeimą, vaikystę.   Kalbėjo apie 1945 m. sausio 9 d. prie Dringelių namų Pabaronės kaime vykusį susirėmimą tarp partizanų ir enkavedistų, sudegintą jų sodybą. Prisiminė mokymąsi ir gyvenimą kartu su Juozu Vilniuje. Apgailestavo, kad išėjus Juozui,  šeimoje tapo tuščia.

            Brolis Motiejus kalbėjo apie tai, koks žmogus buvo jo brolis Juozas. Iš karto pasakė: „tokių žmonių dabar trūksta“. Ir akcentavo, jog pagrindinis jo, kaip politiko, bruožas buvo padorumas. Jis tikėjo, kad politika gali būti morali. Juozas  nebuvo apsimetėlis. Jis buvo profesionalas. Kalbėjo apie Juozą kaip nepaprastą savo paprastumu, kuriam moraliniai autoritetai buvo Justinas Marcinkevičius, Romualdas Ozolas.  „Manau, kad jeigu Juozas šiandien būtų tarp mūsų, tai jis būtų laimingas ir patenkintas. Lietuva  – klestinti valstybė“ – tokiais žodžiais baigė savo pasakojimą Motiejus.

            Apie bendravimą su J. Dringeliu kalbėjo  giminaitis Gintautas Šapoka. Jis akcentavo Juozo domėjimąsi Armijos Krajovos archyvu bei diplomatinius Juozo sugebėjimus. G. Šapoka bibliotekai padovanojo knygą „Kovos dėl Vilniaus liudininkų akimis“ (2014).

 Renginį posmais ir dainomis apie Lietuvą, gimtinę paįvairino Varėnos trečiojo amžiaus universiteto moterų ansamblis „Gija“.  

 

   

 

Atgal