Kovo 4 d. žurnalistai Lietuvos Teatro sąjungoje susitiko su Seimo nare Ingrida Šimonyte. Taip pat dalyvavo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Stoliarova-Makarevičienė, kuri turėjo ir pagyrų, ir priekaištų žurnalistams. Svarbiausios susitikimo temos buvo Seimo darbas, pensijų reforma ir kaip gyvensime gerovės valstybėje.

Nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras didžiuojasi, kad nuo šiol sąvade puikuosis ir Mažosios Lietuvos vertybė – delmonas.

Tradiciškai, paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną pranešamas ir kitų metų šūkis. Jau aišku, kad 2021 metais vasario 25–28 dienomis visi rinksimės į mugę, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Tradiciniai tekstai šiandien konkuruoja ne tik tarpusavyje, vis dažniau jiems tenka atlaikyti vaizdų ar simbolių invaziją. Kartu su naujomis technologijomis simboliai ar vaizdai siūlo lengvesnius, greitesnius informacijos įvedimo, pateikimo ir suvokimo būdus. Komiksai, grafiniai romanai vis labiau užkariauja skaitytojų galvas.

 Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO nuo ketvirtadienio vykstanti knygų mugė lankytojus pasitinka su Jono Meko mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“.

Vilniaus knygų mugėje praleidau valandą su knygos "Imperatyvas" autoriais, lenkų kino režisierium K.Zanussi ir ukrainiečių leidėju A.Krasovickiu.

Savitas žvilgsnis į pasaulį, malonus stabtelėjimas ir akimis užfiksuotų akimirkų savyje gilus pajautimas. Rankose knyga, mokėjimas džiaugtis dvasinėmis vertybėmis, jų kūrimas ir dalinimas  kitiems.

Vasario 20–23 d., Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą įsikūrusi Lietuvos kultūros centrų salė taps muzikalia šokančia, dainuojančia ir bendraujančia erdve, pristatysiančia visuomenei aktyvią ir įdomią mūsų miestų ir miestelių kultūrinę veiklą. Kultūros centrų salė lankytojams paruošė itin spalvingą programą – visas keturias mugės dienas salėje vyks susitikimai, įtraukiančios diskusijos, gyvo garso koncertai, pasirodymus surengs per 50 profesionalaus ir mėgėjų meno kolektyvų, iš viso scenoje pasirodys per 800 atlikėjų.

Vasario 8 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (toliau –ramovė) labai linksmai ir skambiai nuvilnijo armonikos melodijos, kurios subūrė gausų šios muzikos gerbėjų būrį, o pavėlavusiems net papildomų kėdžių teko ieškoti. Susirinkusiems širdis virpino puikūs muzikantai iš Varėnos, Vilniaus, Kauno, Utenos, Jonavos, Elektrėnų, Perlojos ir Druskininkų. Šventinį renginį vedė jo iniciatorė, ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ meno vadovė Laima Purlienė. Atvykusius muzikantus registravo bei į sceną pasirodymams kvietė energingoji „Vilnelės“ ansamblio atstovė, Lietuvos kariuomenės štabo seržantė Jūratė Buterlevičienė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Artėjant Vasaro 16-osios šventei, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė nusilenkti ir tiems, kas atkūrė laisvą valstybę, ir tiems, kas ją kuria toliau: „Nes kas, jei ne kadaise iškovota laisvė, leidžia mums šiandien realizuoti savo kūrybines galias? Kas, jei ne kultūra ir menas, yra tie esminiai tautos ir valstybės įtvirtinimo elementai, padedantys mums suvokti save, o pasauliui – sužinoti apie mus? Jus, brangūs laureatai, drąsiai galima vadinti naujaisiais Lietuvos kultūros signatarais. Patvirtinančiais jos brandą unikaliais parašais – savo kūryba.“

  Kaune Sugiharos namuose vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos istoriko dr. Arūno Bubnio knygos „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941-1944 m.“ pristatymas.   Šioje knygoje pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas, kurioje  pateikiamas 17 nacių pareigūnų bei 84 nacių kolaborantų, tarnavusių Ypatingajame būryje, trumpi gyvenimo aprašymai. 

Lietuvos rašytojų sąjungos patalpose Vilniuje įsikūręs Rašytojų klubas, vadovaujamas direktorės Janinos Rutkauskienės, vykdo įvairius literatūros projektus, organizuoja kultūros renginius, iš kurių vienas, įvykęs sausio 8 dieną – dailininko Vytauto Poškos tapybos parodos „Kita erdvė“ atidarymas. Kaip sako pats dailininkas: „Erdvės idėja – parodos jungiamoji grandis, paliekanti žiūrovui galimybę nevaržomai interpretuoti, pratęsti mintį, svajoti.

Žvelgdamas iš laiko atstumo į vaikystės ir jaunystės biografinį autoportretą prof. Vytautas Pranulis ieškojo metaforos, –kad priartintų, leistų pažvelgti įTyliosios kartos žmogaus gyvenimą. Nubraukė dulkes nuo medinės trobos mažo langelio, pabandė atskleisti užmarštin grimztančių vaizdinių ir įvykių uždangą.Ir pasinėrė į Tyliosios kartos tariamąją tylą.

Nina Kalita gimė Ukrainoje, nuo 1989 metų gyvena Lietuvoje. Ilgą laiką domėjosi fotografija, dalyvavo  foto pleneruose, jos darbai buvo eksponuojami kolektyvinėse parodose. Nuo 2010 metų dirba kvilingo technika. Surengusi dvi personalines parodas. Šiuo metu atlieka siuvinėjimo juostele darbus. Ji puiki segių, apyrankių meistrė. Puikiai įvaldžiusi piešimą, atvirukų gamybą, daug sukaupusi paveikslų pagal metų laikotarpius. Žavingi peizažai, gėlės. Jos dailūs darbai glosto žiūrovų širdis.

Susitikimas su žinomu žurnalistu, iliuzionistu, cirko istoriku Alvidu Jancevičiumi Vilniaus Teatro sąjungos salėje sukūrė gražią pramogą. Alvidas Jancevičius gimė Vėžalaukyje, Tauragės rajone. Baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą, 1977 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įsigijo žurnalistikos specialybę. 

Atgimimo pradžioje kilnią idėją sugalvojo Kostas Fedaravičius, rajoninio „Jonavos balso“ laikraščio redaktoriaus pavaduotojas: pradėti leisti  kaimui skirtą mėnesinį žurnalą „Ūkininkas“. Tai turėjo būti varpininkų 1890-1905 m. leisto to paties pavadinimo žurnalo tąsa. Sumanymą pavyko įgyvendinti.

Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ ir Senųjų rūmų padaliniuose vykdomas dailės projektas „Su Jumis dalinuosi savo pasauliu“. Rengiamos gimnazisčių piešinių parodos. Projekto dalyvės daug įdeda savo kruopštaus darbo, išradingumo, o svarbiausia  savo širdies.

Belaukiant didžiųjų metų švenčių – Šv. Kalėdų, 2019 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos (LR) Seimo rūmų Vitražo galerijoje atidaryta tapytojų Juozo Pranskevičiaus ir Gražinos Vitartaitės kūrybos paroda. J. Pranskevičius eksponavo šešiolika paveikslų: „Bernardinų vienuolynas“, „Bernardinų gatvė“, „Jachtos Nidoje“, „Abstraktus peizažas“. Daugiausia paveikslų nutapyta 2019 metais.  G. Vitartaitė eksponavo devyniolika paveikslų: „Kuršių nerija“, „Gubojos kopose“, „Kalėdinis I“, „Sprudės piliakalnis“. Dailininkės darbai tapyti 2009–2019 m.

2020 m. sausio 5 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Arimanto Dumčiaus knygos "Dumčiai: kilmė, giminystės ryšiai, veikla " pristatymas bei profesoriaus 80-mečio paminėjimas. Šventiniame renginyje dalyvavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ,Kun. Robertas Grigas,  Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, LR Seimo narė Irena Haase, LR Seimo narys, istorikas dr. Arvydas Anušauskas,  Kupiškio rajono savivaldybės meras  Dainius Bardauskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkas, gydytojas prof. Ramūnas Navickas, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys Vidmantas Valiušaitis, prof. Arimanto Dumčiaus giminės, artimi šeimos nariai, bendradarbiai, draugai, įvairūs visuomenininkai ir kiti svečiai.

Lietuvos dailės muziejaus rinkinius papildė džiazo muzikanto, menininko Vladimiro Tarasovo sukaupta meno kolekcija. Joje - apie 500 meno kūrinių: tapybos, grafikos, skulptūros darbų, meninių fotografijų, piešinių, autorinių leidinių. Geografiniu požiūriu didžiausią kolekcijos dalį sudaro buvusių SSRS respublikų - Rusijos, Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų dailininkų darbai. Juos papildo ir kitų valstybių - Prancūzijos, Vokietijos, JAV menininkų dovanoti kūriniai. Kolekcijos branduolį sudarantys kūriniai atveria Lietuvoje iki šiol fragmentiškai pristatytą Sovietų Sąjungos nonkonformistinį meną - nuo oficialiosios dailės nutolusių ir jai oponavusių kūrėjų darbus.