Kultūra, menas

01.16.Žurnalisto Kosto Fedaravičiaus pastangomis

Jonas Laurinavičius

Lietuvos žurnalistų kūrėjų asociacijos narys

Atgimimo pradžioje kilnią idėją sugalvojo Kostas Fedaravičius, rajoninio „Jonavos balso“ laikraščio redaktoriaus pavaduotojas: pradėti leisti kaimui skirtą mėnesinį žurnalą „Ūkininkas“. Tai turėjo būti varpininkų 1890-1905 m. leisto to paties pavadinimo žurnalo tąsa. Sumanymą pavyko įgyvendinti. Pirmieji žurnalo numeriai pasirodė 1989-aisiais. Negano to: kolega Kostas subūrė kaimų literatūros mėgėjus į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą (LKRS), pats jai ėmėsi vadovauti. Kadangi kadaise varpininkų „Ūkininkas“ spausdino rašytojų kūrinius (J. Biliūno, V. Kudirkos, Lazdynų Pelėdos, Žemaitės ir kitų), tai ir K. Fedaravičius atvėrė mūsų dienų literatams duris į žurnalo literatūrinius puslapius. Kolega Kostas dar įsteigė ir „Dobilo“ leidyklą, kurioje jau trisdešimt metų leidžiamos daugiausia LKRS narių knygos.

Naujausias „Ūkininko“ numeris

Žurnalas kasmėnesiniu ilgai neišsilaikė, tačiau ir neišnyko. Leidžiamas kartą per metus arba dvejus, tačiau jo numeracija išlaikoma kaip mėnesinio žurnalo. Štai ir 2019 m. pabaigoje pasirodė 140 p. žurnalas – kaip periodinis 2018-2019 m. leidinys. Kaip ir visų kitų ligi šiol išėjusių žurnalo numerių vyr. redaktorius – Kostas Fedaravičius, o leidėjas – ta pati „Dobilo“ leidykla.

Naujausiame „Ūkininko“ numeryje, kurio viršelį puošia aktyvios „Lietuvos aido“ laikraščio bendradarbės Birutės Silevičienės portretas, spausdinama 41 LKRS nario kūryba, daugiausia eilėraščiai. Ženklią dalį užima Sąjungos Rokiškio skyriaus (pirmininkė Reda Kiselytė) kūryba: Jolantos Augulienės, Vitos Pauparėlienės, Gražinos Pitrėnienės, Jolantos Juodinytės, Irenos Varnienės, Redos Kiselytės ir Danutės Mažeikienės eilėraščiai, miniatiūros, esė. Tai daugiausia pedagogės, kultūros darbuotojos.

Yra ir mūsų kolegų žurnalistų poezijos. Štai vienas iš Irenos Būtėnaitės-Nagulevičienės eilėraščių „Paskutinė viltis“:

Lyjant lietui,

man muzika skamba.

Valsas liejas

su tango ritmu.

O lašai,

lyg orkestras už lango,

kviečia širdį

dainuoti kartu.

Plėšias, veržias

į lietų vienatvė,

išsiilgus

draugijos lašų –

reikia sielą

lig skausmo išplakti,

kad vienai jai

nebūtų graudu.

Bet orkestro garsai

ima tilti.

Nesuspėjo –

nors kauki šunim!

Jie nusinešė

baltąją viltį –

virst lašu

ir nukristi žemyn.

(p.49)

I. Nagulevičienė buvo Jonavos rajono laikraščio „Naujienos“ redaktorė, keletą metų vadovavo rajono poezijos klubui „Šaltinis“, parengė ir išleido du šio klubo narių kūrybos almanachus – „Laiko aidai“ ir „Lyg krintantys lašai“, taip pat savo eilėraščių knygeles „Laiptai“ ir „Praeities gelmės“.

Keletą sonetų knygų išleidęs ir K. Fedaravičius. Jų yra ir šiame „Ūkininko“ leidinyje, parinktų iš jo knygos „Vilniaus sonetai“.

Gyvenimas išbando mus laiku –

Nuo laiko yra akmenys ir plytos,

Išnyksta pėdos genijų, menkų,

Išblunka drobės, ašarom tapytos.

Man Vilnius iš paveikslų dyvinų,

Pušų šlamėjimas per Vingį ritas.

Ir dulkes nuo žilo laiko akmenų

Ant lapų pasodina žalias rytas.

Jis pro Aušros Vartus tada įėjo

Ir man rugpūčio saulę pažadėjo,

Ir Vilnius tavo galvą karūnavo.