Aštrėjant informacinei-ekonominei įtampai mūsų valstybės institucijų, visuomenės prioritetas - sutelktinai nukenksminti priešišką dezinformaciją, pašalinti jos pamatus gają - sovietinę ideologiją. Artėjant iškiliai datai - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-čiui, prisiminkime, kad ar ne tik panašiai vystėsi politiniai įvykiai ir tada, vos tik žengus į trečiąjį dešimtmetį: kolaborantai parsidavėliškai koneveikė mūsų Lietuvą, tyčiojosi iš Nepriklausomybės, laisvės kovų gynėjų, iš vidaus griovė mūsų valstybę, veržėsi į to meto raudonosios Maskvos glėbį.

Mūsų, lietuvių tauta, per paskutinius šimtmečius nors ir patyrusi niokojančias okupacijas, bet turėdama galingas mūsų protėvių šaknis, neapsakomų galių dėka išsaugojo tūkstantmečiais kauptą neįkainojamą turtą – savo kalbą, savo žemę, savo gilią ir garbingą istoriją. Tai, kas mūsų žemėse sukurta mūsų Tautos rankomis, neginčijamai akivaizdžiai ir yra mūsų visų nacionalinis materialus bei dvasinis turtas, kurį mes privalome kuo atsakingiausiai bei garbingai atkurti. O ir ateinančios kartos puoselėti, rūpintis, populiarinti.

Tai, kad pirmaisiais ir antraisiais Nepriklausomybės metais kaip tikras stebuklas vėl prisikėlė mūsų valstybė, turėtų prisiminti Lietuvos gyventojai, kokios tautybės jie bebūtų. Žmogaus galia, kilusi iš pačių žemės gelmių, kur sudūlėję čia ją saugojusių genčių kaulai, padeda mums įveikti naujas kliūtis.

Nėra toj Europos valdžioje elementaraus ūkiškumo, tik ta nesibaigianti liberalios pseudoekonomikos ūkio pliurpalynė, kurią dėkuiDie, prieš savaitę visi Bavarai vietos, o užvakar ir visi vokiečiai balsavime pagaliau išmetė į politikos šiukšlyną. Paklauskime gi, kodėl iš stoto tvirtas E.Gentvilas europarlamente taip ir neparito to J.M.Barroso. Kad abu liberalai – o vokiškai ir “iuberaliai“. Betgi šio klaipėdiečio gal  pernelyg mažai knygų suvirškinusi plikos smegeninės iškalba apie kapitalo laisvės įteisinimą ir lankstymasis prieš aiškiai Lietuvai nenaudingą ES sutartį radijuje  daugelį ne juokais įsiutino.

Betgi pasižiūrėkime, kas darosi su mūsų demokratija, kuri šaiposi iš tautiečių nerangumo priėmimuose pas seimūnus, kaip ir visus ministerius kas ketvrtį iškabinančius priėmimo grafiką vyriausybėje.

Žaliojoje  girioje, esančio Margių kaimo viena dalis priklauso Pasvalio rajonui, kita – Panevėžio. Per kaimą vingiuoja Svalia. Rugsėjo 14 d. prie smėlėto kelio, bėgančio vakarine kaimo dalimi, gražioje laukymėje, atidengtas atminties akmuo su užrašu „Margiai“. Skulptorius Valis Remeika iš Pasvalio rajono. Kaimui skirto atminties ženklo sukūrimo iniciatorė ir įgyvendintoja Birutė Pažemeckaitė-Melaikienė. Statant šį paminklą, tvarkant jo aplinką daug jėgų, laiko skyrė Birutės vyras Kazys Melaika, jų dukra Rimantė, vaikaitis Justas. Kaime yra dar senųjų sodybų, kai kurios sodybos išnykę, jas mena tik išlikę gyvatvorės, klevai, ąžuolai, beržai.

ES valstybių bendros sutarties, kuri įsigaliojo pas mus nuo 2004 m. gegužės 1 d.  po tautiečių daugumos sprendimo referendume, pradžia savo preambulės gražbylyste – nors prie žaizdos dėk: APSISPRENDĘ pažymėti naują Europos integracijos proceso

Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinyje vyko „Sąjūdžio diena“, skirta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 25 – mečiui paminėti. Gimnazistams organizuota pilietiškumo pamoka „Žvilgsnis į Sąjūdžio metus“, kurioje dalyvavo ir įspūdžiais dalinosi LPS iniciatyvinės grupės nariai A. Medalinskas, K. Uoka ir Rokiškio krašto aktyviausi sąjūdiečiai E. Mikaliūnas, A. Baltuškaitė, L. Jankauskas, V. Vasiliauskienė, A. Kuolas, V. Masiulis.

Vilniaus Arkikatedroje praėjusio šeštadienio pavakarę susirinkusius  pasaulio maldai už taiką Sirijoje, Artimuose Rytuose ir visame pasaulyje pasiekė  gera naujiena – rugsėjo 18-19d. Popiežius Pranciškus Vatikane priims Lietuvos pirmininkaujančios ES Tarybai Ministrą pirmininką dr.Alg.Butkevičių pasidalinti mintimis apie Senojo žemyno ir visos planetos  ateitį. Tai didžiulė garbė ir palaima bei išskirtinis dėmesys ne tik vienam Lietuvos vadovų, bet ir visai valstybei neramiame šių dienų pasaulyje, kaip ir gera proga pakviesti Šventą Tėvą žinomą savo kuklumu, paprastumu apsilankyti prie Baltijos krantų.

Prof.Alg.Girininkas ir „Baltų archeologijos“ žurnalo 10 numeryje, pasirodžiusiame dar 1995 m.  bei savo monografijose, skirtose baltų kultūros ištakoms  - paskutinioji 2011 m., taikydamas ir mokslinį kultūrų tąsos bei perimamumo principą įrodė, kad šiaurės Europoje dar  poledynmetyje, t.y. mezolite  susiformavo trys beveik lygiaverčiai plotais bet ne resursais ir geografine padėtimi ekvivalentūs tada ir vėliau indoeuropietiškų kalbinių bendrybių sklidini etnosai – baltų, germanų ir slavų.

Žemgrobių užguitą Lietuvą turėsime jau po penkerių metų, jei Jūsų visų neprižadins veikimui kad  ir Vyt.Juozapaičio dvasingiausiai godota gerai žinoma daina Bernardo Brazdžionio žodžiams po prezidentūros langais rugsėjo pirmosios vakarą. Kokios  gražios mažosios mūsų Dainų šventės vėl būta – daugelio dvasia po dienos vargų atsigavo, akys prašvito.

Rugsėjis ir mokykla, rugsėjis ir naujo menų sezono pradžia – tai kažko naujo mūsų gyvenime pradžia. Tikriausia ne vien mane aplanko džiaugsmas, naujų potyrių viltis. Ir taip visą gyvenimą. Argi į pirmąsias klases žingsniuojantis vaikas galvoja apie santvarką?

„Lietuvių tautos išlikimo dramą“ į daugiau nei ketvertą šimtų puslapių surašęs ir ne be Dano Kaukėno ir Petro Jonušo rankų pridėjimo  dailiai išleidęs Mokslų Akademijos narys emeritas prof. Romualdas Grigas dar prieš dešimtmetį pagerbtas Lietuvos Mokslo premija intelektualiajam Lietuvos skaitytojui pateikė neeilinę dovaną, kaip ir užduotį, sąlygotą tiek paties mokslininko erudicijos, įžvalgumo ir originalumo galių, tiek ir jo betarpiškos įvairių mokslų žinovų ir autoritetų aplinkos bei jų veikalų.

Viens su puse, du be ruso, graži Lietuva – taip išdrąsėję traukdavome sąjūdmečio pradžioje, norėdami, kad gera nuojauta apie artėjančią valstybės laisvę sklistų ir tokiu būdu. Lietuva, nors ir ne visada žydi kaip ta gėlelė, tačiau po visokių speigų ir negandų tebėra linkusi atsitiesti.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje penktadienį surengtas Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo ir Baltijos kelio dienos minėjimas, kuriame dalyvavo Seimo nariai, miesto vadovai, Tarybos nariai, Kauno įgulos, Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijų atstovai bei miesto gyventojai.

Sugužėjo, sulėkė žilagalviai savaitgalį į senutėlę Kauno sporto halę, menančią ir Europos čempionų šlovę, Lietuvos žemės neleisti svetimšaliams parduoti. O ir jaunėlių ar vidutinio amžiaus kur nekur matėsi. Sąjūdininkas klaipėdietis Dionyzas Varkalis su gražiais žemaičių tuntais visą tribūną užėmė, kilo partinės vėliavos – ir Tautininkų, ir Liaudies partijos, ir Lietuvos Demokratinio judėjimo, čia ir „murzininkų“ saujelė su kunigaikštyte, ir nuskriaustieji bei nuskaustieji Garliavos žmonės, tvarką sergėjusieji Algirdo Petrusevičiaus kariai,  signataras Algirdas Endriukaitis, kalbos ir Rytų Lietuvos sergėtojas Kazimieras Garšva, gatvės ir interneto politikuotojas Algirdas Matulevičius, išsimokslinęs bet liūdnokas A.Salamakino patarėjas Danius Lygis greta Žaliųjų ir valstiečių sąjungiečių, autobusą iš Vilniaus atvežęs vis aštriau ir griausmingiau tautiškai kalbantis Julius Panka  ir dar daugiau nemažiau mąslių, bet tylių vyrų ir moteriškų suspaudusių kumštį ir ašarą skepetaitėje– visi sukviesti pardavusio savo karvę ir išnuomavusio salę nerimstančio Kaišiadoryse ūkininkaujančio Pranciškaus Šliužo.

2013 m. liepos 29 – rugpjūčio 4 d. Skapiškyje ir jo apylinkėse darbavosi 13- kos mokslininkų „Versmės“ ekspedicija, vadovaujama Kupiškio etnografijos muziejaus specialistės, istorikės Aušros Jonušytės. Žymiai didesnė mokslininkų grupė Skapiškyje lankėsi 2012 m. vasarą. Ekspedicijoms reikalingas lėšas skyrė „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su lietuvių tremties vietas ir kapines Sibire tvarkančiais projekto "Misija Sibiras" ir bendrijos "Lemtis" atstovais bei Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos mokiniais.

Kažkur girdėjau, kad Lietuvoje po šimto metų bus kalbama tik angliškai. Gal tai ir tiesa, nes taip liudija dabarties faktai. Štai, tokia laida kaip „Lietuvos balsas“ – iš viso beveik nelietuviška, nes joje daugiausia dainuojama angliškai. Netgi tos laidos reklama taip teigia – reklamuotojai, nors vargu ar dainingai, bet „dainuoja“ angliškai. Aiški lietuvybės stoka.

Minint amatininkų šventojo globėjo Baltramiejaus dieną, rugpjūčio 24-25 dienomis Trakų salos pilyje jau devintą kartą vyks Senųjų amatų šventė.