Tautos mokykla
09 06. Šaukiam mes tautą
Vidmantas Bartkus
Žemgrobių užguitą Lietuvą turėsime jau po penkerių metų, jei Jūsų visų neprižadins veikimui kad ir Vyt.Juozapaičio dvasingiausiai godota gerai žinoma daina Bernardo Brazdžionio žodžiams po prezidentūros langais rugsėjo pirmosios vakarą. Kokios gražios mažosios mūsų Dainų šventės vėl būta – daugelio dvasia po dienos vargų atsigavo, akys prašvito. Betgi, jergutėliau, kaip baisu darosi, kai interneto ekranlaikraštis „Delfi“ aprašė „Ūkininko patarėjuje“ išklotą Narmontų šeimynos, kur Mažeikių rajone gražiai gyveno ir dirbo besinuomuodami per 70 ha keletui šimtų maurojančių išlaikyti, apsuptį. Viskas prasidėjo nuo danų firmos įsikūrimo, kuri pasikvietė ir draugus vokiečius, o netrukus, matyt, ir užsileisti pozicijų nenorintys rusai gretimoje žemėje atsirado. Komentarų tikrai gerų daugelis erdvėje pareikšta, bet kad tik per tris šimtus, o ne tūkstančius. Išvada peršasi paprasta – lietuviai, kaip tos varlės įmestos į stiklainį nejaučia, kad Briuselio – Maskvos įtampų prikurstyta liepsna tuoj užvirins pas mus tokį tautų katilą, kad ne „četyriochkalbystė“, o pats babelio bokštas pas mus atvirs. Kas paneigs, kad vokiečiai jau ir pelkes ten supirkę, jų visų peiliu dar ir gamtai į pašonę nesumelioruos, o, ir, į ir taip ištuštėjusius laukus nesukels dar ir pigios darbo jėgos iš Kinijos? Pridurkime dar ir Raseinių ar Jurbarko rajonų panašias į mažeikiškių istorijas – kone kiekvienam rajone jau po „NordAgrą“ kojas sukėlę – direktorius pastatytas vietinis, o akcijų pako didžiuma pas užsienietį.
Pats mačiau - chemijos išnuodytas negyvas Reinas, Olandijos laukai Mendelejevo lentelės geru atplėštu jos kampu pritręšti taip, kad Pasaulinė sveikatos organizacija senokai trimituoja – onkologinių susirgimų pasaulyje tik daugės dar per tiek milijonų dešimčių. Oj, supratinga ta žemaitė ūkininkė, kuri suradusi senolių užrašus ant aukšto kaip žemdirbiauta anksčiau, išvijo chemikalų purškalų siūlytojus reklamierius, įsitaisė drapaką ir dobilų sėjomainą užganėdina žemę pailsusią ir dar per radiją pragydus gaidžiams paklausė visų – iš kur tos visos ligos ir nesveikatos? Taigi, pirmas klausimas pareigūnams – kokio naudingumo sau ir nuodingumo Lietuvai technologijas tie užsieniečiai savo „ordnungais“ mūsų lažą einančiais naudoja.
Kur surasti Europoje menkai užterštą dirvą bei vandenis, kuriame krašte nuostabiausias gamtovaizdis? Sulėks kaip varmai ant parklupdyto žirgo visi pas mus prispausdinę pinigų ar paėmę Europos centrinio banko emisinių milijardų kreditus – jau antras užsieninių žvalgų kolonistų ešelonas bus piktžole šaknis svetimas mūsuosna suleidęs, o ir arabų šeichai naftos dolerių dar daugiau, nei Rusija pritvinkę, mūsų grūdų milijonus tonų supirkę gali sumanyti jų kainą mūsų žemes pusvelčiui paėmę, kaip ir naftos, užkelti net ir mums patiems, skaniausią pasaulyje naminę duoną tebekepantiems. Kazimieras Starkevičius gegužės mėnesį lyg nežinotų, kad užsienio politiką pagal konstituciją pas mus tvarko prezidentūra, o ne premjeras Alg.Butkevičius dar devyniasdešimt seimūnų su B.Pauža įtikino, kad yra atvirkščiai ir priėmė nutarimą - kreipimąsi į premjerą pirmininką: būk gudrus ir neleisk parduoti Lietuvos žemės užsieniečiams, nors sutartyje su Briuseliu tebuvo parašyta, kad iki 2010 metų, paliekant galimybe pratęsti dar trims metams iki kitų metų gegužės 1d. Tai negi šis žmogus puls ant kelių, sakykime prieš liberalą lenkų premjerą D.Tuską ir maldaus – jūs panovie, dar palaukite metus kitus ir nelenkite mūsų chlopų nugarų taip skaudžiai kaip Kalvarijos pašonėje. Prezidentę atėjusią į Seimą su metų prakalba čia pat Lietuvos žemei įpareigot reikėjo, kad patį J.Manuelį Barroso ji ant politikos tatamio išsikvietus už čiupros pamokytų skaičiuoti – kiek Lietuva nuostolių dėl jų sutarties nesilaikymo – išmokų nesuvienodinimo patyrė ir kiek geriausių mūsiškių brangiai išmokslintų pas juos išlėkė laimės svetimos ieškot. Bet kad gero žmogaus pas mus niekas nebijo, politines intrigas nelyg provokacijas rezga, o nuo raudonaja vadinamos užsieniuose Dalios po Seimo suolu daugelis lenda. O ta, tai gudri reitinginiuose žaidimuose kaip lapė snapė, kol premjeras statybinko profesiją irgi turintis, bei finansininko mokslus daktaro laipsniu įveikęs, rūpinasi, kad Klaipėdoje poliai tiesiai krantinėje sukalti būtų, betonas neišvogtas, o vamzdžiai nauji iki Jurbarko nutiesti bei kreditų netruktų, ji jau suokia nuo Baracko Obamos pašonės tik šast, vikst akimis televizijoms apie terminalą, bet ne Europos žemgrobystės kriminalą. Beje, Dionyzas Varkalis gerai prisimena, kaip pusantro tūkstančio agentūrinių specnazo ir įtakos bylų iš Klaipėdos uosto per pučą į Karaliaučių tiesiai nušvilpė tanketėje, tai kas dar garantuotas, kad 2016 m. per žaibus neišlėks (tfu tfu tfu) į orą ir šis milijardus taupysiantis statinys: užrašys, kaip visada, kibirkštis „mol“. „Gazprom“ derybas irgi ilga notų kremliui salve iš prezidentūros pradėt reikėjo arba Br.Bradauską pasiūst, kuris du viedrus arielkos gali išmaukt, himno nesupainiot, kai anie tik vieną, su abipusių valstybių naudų siūlymais. Dabar gi Vl.Putinas vokiečiuose malkų pakrovė ir visai nesiimu prognozuoti, kaip baigsis derybos dėl dujų kainos. DėkuiDie, kad be J.Tymošenko bylos analogo su A.Bilotaitės ukrainietiška kasa mūsų linkusiam su visais geranoriškai tartis premjerui. Kiekvieniems spąstams juk galima pamatyti ir spendėjus.
Gi liberalas Eugenijus Gentvilas nuo Seimo laktos vasarą šį tautinį reikalą svarstant kad pragydo – jei tūkstančius litų už hektarą brangiau Lietuvos ūkininkai laisvai parsiduotų, tai du milijardus litų viršaus gautų. Pasirodo, tik tiek tekainuoja Eligijaus Masiulio“ mėmellenderių“ šutvei Lietuvėlė. „Javol“, už du milijardus ne tik vokiško, bet ir Kalnapilio galima statinaitę kitą užsipirkti, betgi tokia maro puota užpiltomis akimis netrukus ir baigsis, nesupratus, kad net realesne – dar ir šimtu milijardų užkelta rinkos kaina, niekada niekas neatsakys – kiek iš tikrųjų kainuoja Lietuva? Neįkainuojama, nes tokia maža, ir tokia didi savo dainomis, praeitimi ir žmonėmis -ąžuolais. Nebėra veik su kuo pasitarti – atgulę amžinybėje Sigitas Geda, Laimonas Noreika, Justinas Marcinkevičius, tik ką – ir Marcelijus Martinaitis savo tėvų sodybos rąstus žemaitiškus dar kadaise atkėlęs į savo sodą ir vėl surentęs naujai, o Artūrą Skučą ar Zigmą Vaišvilą ne visada ir internete surasi. Nebėra kam galingai užtarti Lietuvos žemės darbštuolių, o didesnę politiką, nei visi parlamentarai ar seimūnai, padaręs kai savo traktorium Briuselin įbildėjo smulkių šeimų ūkių sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis šįryt per radiją teisingai žiebė, kad dar K.Prunskienės laikais du procentai dabartinių latifundininkų susižėrė sau liūto dalį ES lėšų, todėl dabar visi ministeriai į Vilnių sulėkę Juodsnukiui pavymui bandys suvokti, koks tas šeimos ūkio vaidmuo visoje ES. Ne prie šerno kojos ar briedžio maumens kepsnio juos visus Trakų pilyje sodint reikia, o ant rūgštaus Vytauto politikos mineralinio dietos kartu su visais Europos saugumą linksniuojančiais. ir mūsų neregėtą vaišingumą už 214 mln.Lt giriančiais. Kibernetinis, energetinis saugumas jau senokai virškinamas jų iškalbose, kad net Maskvai atsirūgsta, kai NATO generalinis su savo naikintuvų spiečiais pas mus atvažiuoja, bet kad apie Lietuvos Žemės saugumą, jos vientisumą be kurio lietuviui taip sunkiai atkovota sava laisvė ir apgintumas neįsivaizduojama, jie visai užmiršę ar paprasčiausiai nebežino. Negali būti ES saugumo be Lietuvos, o šios – ir be jos žemių.
Širdis šiek tiek atlėgo suradus Kalvarijų gatvėje jaunų tautininkų būstinę devynaukštyje greta „Baldų rojaus“ – nuo troleibuso reikia prieiti dviračių vitriną, žengti pro „Sigmos“ iškabą tiesiai ir liftu kilti į „aštuntą dangų“ iš kurio atsiveria dar viena nuostabi vilnijos panorama su Kalvarijų koplyčių takais vien dėl kurios vaizdo čia verta susiruošti. Pirmą vakarą Julius Panka braukė prakaitą ir pūtė į nuospaudą ant šratinuko – padalino per du šimtus lapų iš turimo tūkstančio ir seniems, bet svarbiausia, gražiam būriui jaunuomenės, kuriem tikrai ne vis vien, ir ne alus smegeninėje bei širdyse. Čia ir netiesa.lt korespondentas mitriai prišoko – jam tautininkų smarkuolis išaiškino, kad ir žalieji su valstiečiais jau renka, o kairieji, kurie jų pačių ‚nevirškina“ pas Liaudies partiją parašus deda bei dar ir baltų tikėjimo žmonės į rinkimą įsitraukė. Štai ir pažįstami veidai iš Vingio parko susirinkimo atbildėjo – džiaugiasi prospekte per valandą trisdešimt penkis parašus surinkę, taigi norma –du lapai per pusdienį įveikiamas uždavinys. Dabar jau virš penkių šimtų lapų tautininkai išdalino – džiaugiuosi pirma kregžde, o užklausta pakeliui į koncertą prie prezidentūros Aušrinė Marija Pavilonienė, ką ji galvoja apie referendumą ir ar galima laukti atsakė – „nesurinks... tautininkai senai praradę autoritetą... tegul socdemų valdžia galvoja dalyvaut nedalyvaut“. Daug kas paaiškės lapkričio 29 – „pažiūrėsim kai dugną dėsim“, o štai Vyt.Juozapaitis užkulisyje man nuoširdžiai pažadėjo, kad bakstelės visa penkline savo konservatorių viršūnėlę. Kas gi jie per Tėvynės sąjunga, jei mūsų Lietuva ir jų apsileidimo dėka greit gali tapti ...Sąjungos tėvyne. E.Vareikio nervai neišlaikė, tai nors taip protestą pasimetęs žmogus išreiškė. Neramu man, oj kaip neramu, nes matau, kad kol kas prospekte parašus žymiai stipriau renkame už Tibeto žemės atlaisvinimą nuo Kinijos nei savos, Popiežiaus Jono Pauliaus II pabučiuotos, urbi et orbi, išsaugojimą.
Būna, kad nematai ir paprasčiausio ėjimo prie šachmatų lentos atlikęs painų manevrą, priaukojęs rikių, bokštų, ir žirgų galvų tarp tų graudžių pinavijų. Būna, kad ir Dievai, dėkui jiems, apšviečia protą. Architekto Arvydo bokalu niuktelėtas – tai kaip padaryt, kad žemės kaina pas mus prilygtų europietiškai, pats nesuprantu kaip - momentaliai radau sprendinį. Kaip kulipka, bitinas ratuotas įskriejau į vyriausybės pastatą pas labai galvotą tebekoliojantį visus „kumunistus-fašistus“ , atėjūnus, perėjūnus ir tijūnus, premjero patarėją žemdirbystei, iš pusės žodžio supratom vienas kitą, sumušom rankom, o po to, kaip širšuolas nuzvimbiau su pareiškimu Žemės ūkio ministrui V.Juknai asmeniškai jo gretimam vyriausybei rūman. Taigi, kreipiausi vėl nuolankiai, bet kietai tokiais žodžiais: prašau dar kartą atkreipti dėmesį į 2013 07 02 Seime priimtą Lietuvos respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą bei įpareigoti Jūsų vadovaujamus valdininkus dar kartą įvertinti šių saugiklių pakankamumo laipsnį, nes, mano nuomone, jų neužtenka: a) tokios praktikos, kad valstybė atpirkinėtų žemę bent kol kas nebėra, nors ir ekologinių savivaldos ar jos ir privataus kapitalo ūkių apie didžiuosius miestus, siekiant kaip ir kai kuriose užsienio valstybėse ekologišku maistu pilnai aprūpinti ugdymo bei gydymo ir globos įstaigas bei naikinant bedarbystę – nekvalifikuotos fizinės darbo jėgos yra pakankamai būtinumas senokai pribrendęs, b) iš 157 tūkst. Lietuvos ūkių gerai verčiasi tik 4-5 tūkst. stambesniųjų ir kasmet ūkių sumažėja 10 tūkst., todėl pagrįstai abejoju ar ketinamo parduoti sklypo kaimynas kaip ir žemės nuomotojas sugebės ją įpirkti c) Lietuvoje yra per 60 tūkst. oficialiai registruotų alkoholikų, o stipriai išgeriančių pasak spaudos – net 450 tūkst. Dalis jų gyvena kaime, jiems Lietuvos žemė nėra brangi, o priklausomumo liga vers ir turimą sklypelį parduoti bet kam už bet kokią sumą.
Dėl šių visų priežasčių siūlau dar ir ekonominį- finansinį „saugiklį“ kaip naują pataisą aptariamam įstatymui. Jo esmė – žemės pardavimo sandoris užsieniečiui yra apmokestinamas notariniu ar kitokiu valdžios mokesčiu iki dydžio, kuris bendrąją sandorio sumą prilygintų vidutinei ES kainai, atitinkamoje žemės kokybės, išreiškiamos balais kategorijoje. Manau, kad tokiai pataisai negalėtų nepritarti jokia konkurencingumo tarnyba.
Dėkoju už siekį atgaivinti mūsų gyvulininkystę, tačiau prašau greta ekonominio tokios strategijos tikslingumo aiškinimo žmonėms pateikinėti dar ir gamtosauginį: sunykus gyvulininkystei – sumenko ir organinis dirvos tręšimas, kurį išstūmė kai kur perteklinis mineralinių trąšų naudojimas. Jis gi, esant ir nepakankam apsauginių juostų prie melioracijos griovių ir vandens telkinių sukūrimui kelia grėsmę ir gamtai eutrofikacijos procesais, kaip ir teršia geriamojo vandens horizontą su žinomomis pasekmėmis žmonių sveikatai. Tikiuosi, kad toks požiūris bus įtvirtintas mano pateiktame Žemės ūkio ministerijai Melioracijos įstatymo praplėtime dirvos apsaugos reikalavimais bei svarbiais poįstatyminiais aktais, o realizuotas „tiksliąja žemdirbyste“, kurios normatyvus turi būti pakankamai griežti. Atkreipiu dėmesį, kad Lietuvai stojant į ES, žemės ūkio strategijoje dingo strateginė nuostata ir siekis valstybei pačiai apsirūpinti savais pagrindiniais produktais, kurį pakeitė vien miglota ir ekonomiškai grėsminga dar ir kvotų naikinimu konkurencingo ūkio sukūrimo. Ji gi, tebesant nevienodoms išmokoms žemdirbiams belieka tuštoka deklaracija. Prašau imtis reikiamų priemonių valstybei formuluojant jos pačios tikslus bei planuojant biudžetus kaip ir visoms keliamoms problemoms spręsti.
Nušvitusi raštininkė ministerijos priimamajame mane suprato iš trečdalio žodžio, antspauduoja, užrašo numerį – metai po Žalgirio mūšio labai geras ženklas. Tada, kaip vapsva dar kitą rytą į generalinę prokuratūrą Raulušaičiui ant tako, nes visi „Gazpromai“ nežino, kad daugelis Lietuvos žmonių žino, jog orlaivio motoro į orą bekylant Karmėlavoje sugadinimas yra CASK centro puolėjo serbo Krstičiaus naudai, todėl ir generalinio pavaduotojas sako, kad visko gali būti ir neduokDie Smolensko tragedijai atsikartoti, sakykime, šįsyk gruodžiui su tokia įžanga. Mes visi geriausiai, atsakykime nauju išradimu – krepšiasvydžio mankšta, kad milijonas nedrybsotų prie televizorių, o pradžiai, vieną kėlinuką kartotų tik žalgiriečių ar Valančiūno parodytus bei vysk.M.Valančiaus prisakytus judesius. Pradžiai – vieną kėlinuką, o palaipsniui – ir visus tris, ketvirtą palikdami tikram pailsėjimui. Kai įmeta – šokinėkime, kad ir iki lubų. Sveika siela ateina tik į sveikesnį kūną, kaip sakydavo Vydūnas. Tai didžiulis mūsų milijono rezervas prilygstantis skandinavų lazdoms. Būkime protingi ir žvalūs bei balvūs visada.
Jei koks budulis prisiklausęs „Vergų choro“ vis tiek nieko nesupranta ir dabar mano, kad bent kiek ramiau visiems mums bus po saugiklių žemės nepardavime sukamų ir krepšiasvydžio mankštų, tai gerai nežino, kas yra valdžios juridinės ir kitokių suokalbių girnos. Dar ne viskas, net jei premjeras su daugelio piliečių pritarimais po pastaruoju saugikliu pasirašys – tvarkiečiai bei darbiečiai liberalizmo etiketę įklijavę į savas programas dar neaišku, jei bus prieita iki balsavimo Seime, ką iškrės, kiek jų žemės biznin įsitraukę patys ir taikosi užsieniui brangiai parduot. Gal lenkai savo poziciją prie Šalčininkų „-Solečnykų“ vistik norės išsaugot, tai daug lems gal tų pačių konservatorių balsai, bet kad tie linkę balsuot, kad tik atbulai vyriausybei. Dėl šios priežasties mieli broliai ir sesės lietuviai, ne tik referendumo parašų rinkti pasišaukite, kaimynus raginkite, bet dar ir būriais priėmimuose pas savus Seimo narius jų smegeninėse tą žemės Lietuvos saugiklį kuo stipriau įspirkite – nė pėdos žemės visiems atėjūnams. Antraip – palikuonių kartos nedovanos, senoliai dausose sunerims. Trauktis jau nebėra kur – už mūsų LIETUVA. Ir tai jau nebe visa.
Atgal
