„Lietuvoje yra ištirtų naudingųjų iškasenų, kurias galbūt pradėsime eksploatuoti ateityje. Tai anhidritas, akmens druska, gintaras, geležies rūda.

Per pastaruosius 12 mėnesių vidutinė pasaulinė temperatūra 1,64 laipsnio viršijo ikiindustrinio laikotarpio lygį, t. y. pasiekė ir perkopė 1,5 laipsnio ribą

Įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „NATURA 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, Punios šilo teritorijoje atlikti tyrimai džiugina rezultatais. 

Kylanti temperatūra turėtų tapti pasauliniu „raudonuoju pavojaus signalu“, pareiškė Jungtinių Tautų meteorologijos ir klimato agentūros vadovė po to, kai rugpjūčio mėnesio pasaulio karščio rodikliai vėl sumušė rekordus.

Lietuvoje šeštadienį fiksuojama padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis, Aplinkos apsaugos agentūra ją sieja su vietiniais šaltiniais ir Baltarusijoje degančiais miškais bei durpynais. 

Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc.

Sovietmečiu melioracijai buvo skiriama daug resursų, todėl šiandien Lietuvoje būtų sunku rasti jos nepaliestą pelkę. 

 Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – LOD) kartu su partneriais įgyvendinamo projekto „LIFE Farms for Birds“ (LIFE21-NAT-LT-LIFEfarms for birds, Nr. 101074711) vasaros darbams įsibėgėjant, sulaukiami pirmieji šių metų rezultatai.

Klimato kaita vis dažniau įvardijama kaip viena didžiausių grėsmių ne tik aplinkai, bet ir ekonomikos augimui, socialiniam stabilumui. Prie klimato kaitos ženkliai prisideda vis didėjantis energijos poreikių tenkinimas, perteklinis vartojimas, žemės ūkis ir netinkamas atliekų tvarkymas.

Vyriausybė patvirtino Sartų regioninio parko  planavimo schemą (ribų ir tvarkymo planų), kurioje numatyta šioje saugomoje teritorijoje įsteigti du naujus gamtinius rezervatus – Dusetų girios ir Ilgašilio.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus sprendimus“

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. pelkių, miškus atsodinę plantacijomis, todėl likusios buveinės negali išsilaikyti be mūsų pagalbos. 

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais vadinamus miškus pavojingai atsiliekama nuo įsipareigojimų stabdyti klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizę.

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje buvo vidutiniškai 1,2 laipsnio šilčiau nei XIX a. pabaigoje. Ilgalaikę klimato kaitą  sukėlė žmogaus veikla, daugiausiai dėl plačiai paplitusio iškastinio kuro

„Norint palikti viską natūraliai eigai, pirmiausia reikėtų sugrąžinti buvusias natūralias sąlygas, t. y. tokias, kurios buvo bent prieš tūkstantmetį“

Norėdami kuo daugiau žinoti apie paukščių (pirmiausiai įprastų rūšių vietinių populiacijų) gausą ir jos pokyčius, nuo 1985 m. grupė šalies ornitologų ar tiesiog paukščių stebėtojų atlieka Lietuvoje besiveisiančių paukščių populiacijų gausos stebėsenos tyrimus.

Daugelyje šalių, kiekvienais metais renkami įvairių organizmų rūšių dešimtukai. Į 2024-ųjų mūsų krašto dešimtuką pateko rūšys,   į kurias gamtininkai nori atkreipti visuomenės dėmesį ir surinkti daugiau informacijos 2024-aisiais metais. 

Klaipėdos savivaldybė ieško sprendimų, kaip suvaldyti Smiltynėje maisto ieškančius ir didelius žemės plotus gadinančius šernus. Tam ruošiamasi samdyti želdinių priežiūros specialistus.

Valstybinių miškų urėdija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pasirašo sutartis dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose esančių buveinių ir jose aptinkamų gamtos vertybių apsaugos. 

Šių metų žiema palanki miškams, sodų augalams ir visam žemės ūkiui. Mokslininkas sako, kad žiemą svarbu, jog šalčiai ateitų kartu su sniegu, kuris apklotų augalus.