Klimato kaita tampa vis didesne grėsme pasaulio paveldo objektams, Kuršių nerija – ne išimtis. 

  Kovo 21 d. Dzūkijos nacionaliniame parke (DNP) buvo pradėta įgyvendinti kontroliuojamo miško paklotės deginimo gamtotvarkos priemonė, skirta žemyninių kopų atkūrimui.  Kovo 21 d. Dzūkijos nacionaliniame parke (DNP) buvo pradėta įgyvendinti kontroliuojamo miško paklotės deginimo gamtotvarkos priemonė, skirta žemyninių kopų atkūrimui. 

Šiandienos pasaulyje, kai susiduriame su vis daugiau klimato kaitos, urbanizacijos ir išteklių valdymo iššūkių, palydovinis teritorijų stebėjimas tampa nepamainomu įrankiu.

Sekmadienio naktį kritulių nenumatoma. Vėjas pietvakarių, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra 2–7 laipsniai šalčio, vakariniame pakraštyje apie 0 laipsnių. Dieną daug kur krituliai, vyraus šlapdriba. 

„Įsivaizduokim, koks Dzūkijos kraštas buvo prieš keletą tūkstančių metų, kai atsitraukė ledynai. Tai buvo pustomos kopos, o augmenija – labai skurdi.

2024-ieji Lietuvai tapo lemtingais metais, išryškinusiais klimato kaitos poveikį. Tai buvo šilčiausi metai per visą beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją.

Lietuvoje 2024 metai tapo šilčiausiais per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, ketvirtadienį pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. 

Pamažu aiškėja, kokių orų  galime tikėtis per Kalėdas. Oras kasdien laipsniu kitu turėtų vėsti, tačiau bent per Kūčias vis tiek laikysis teigiama temperatūra.

Didėjanti oro tarša ir su ja susijusios sveikatos problemos paskatino daugelį miestų visame pasaulyje ieškoti būdų, kaip sumažinti transporto išmetamųjų dujų kiekį.

Šie metai „iš esmės neabejotinai“ buvo karščiausi per visą istoriją – ir pirmieji, kai buvo viršyta kritinė riba, sauganti planetą nuo pavojingo perkaitimo.

„ Sapropelis – išskirtinis gamtos resursas, daug svarbių žinių suteikiantis įvairių sričių mokslininkams ir vertingas ne tik praeities tyrimams, bet ir dabartinėms reikmėms.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje anksčiausiai pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai – spalio pabaigoje), o vėliausiai pajūryje (vidutiniškai – lapkričio viduryje). 

Valstybinių miškų urėdija prisideda prie pelkių tvarkymo programų, siekiant išsaugoti hidrologinį pelkių režimą, degradavusius plotus paversti aktyviais ir sureguliuoti vandens lygį. 

 Aplinkos ministras patvirtino Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius, kurių nustatymo tvarka svarbi prognozuojant meteorologinius ir hidrologinius reiškinius

2022-aisiais pradėti Grūdos slėnio atkūrimo darbai ir grąžintas gyvulių ganymas jau leidžia pastebėti pozityvių, viltį teikiančių ženklų. „Iš to, ką šiuo metu matome, akivaizdu

Spalio 18–19 d. įvyko jau 25-tasis paukščių stebėtojų ralis.

„Lietuvoje yra ištirtų naudingųjų iškasenų, kurias galbūt pradėsime eksploatuoti ateityje. Tai anhidritas, akmens druska, gintaras, geležies rūda.

Per pastaruosius 12 mėnesių vidutinė pasaulinė temperatūra 1,64 laipsnio viršijo ikiindustrinio laikotarpio lygį, t. y. pasiekė ir perkopė 1,5 laipsnio ribą

Įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „NATURA 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, Punios šilo teritorijoje atlikti tyrimai džiugina rezultatais. 

Kylanti temperatūra turėtų tapti pasauliniu „raudonuoju pavojaus signalu“, pareiškė Jungtinių Tautų meteorologijos ir klimato agentūros vadovė po to, kai rugpjūčio mėnesio pasaulio karščio rodikliai vėl sumušė rekordus.