Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad antrąjį 2024 m. ketvirtį susitraukęs šalies eksportas paneigia optimistiškas metines pramonės prognozes. 

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako neturinti idėjų, kaip sudrausminti prekybininkus, kurie už mažesnio svorio prekes nustato tą pačią kainą. Ji baiminasi, kad įpareigojus prekybininkus nurodyti svorio ir kainos pokyčius prekė gali vis tiek pabrangti. 

Siekiant sukurti aukštesnę pridėtinę vertę Lietuva ateityje turės daugiau investuoti į inovacijas – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas.

Oficialus nedarbas birželį išaugo 0,3 proc. punkto ir siekė 8,5 proc.

Ir nenuostabu, nes Lietuvoje klimatas yra vienas šalčiausių pasaulyje, o Vilnius patenka tarp 10 šalčiausių pasaulio sostinių (žr. lentelę).

Gynybos mokesčių paketu Seimo įteisintos gynybos obligacijos bus pradėtos leisti po spalio 1-osios, kai įsigalios Gynybos fondo įstatymas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gegužę spartėjo iki 5,9 proc. nuo 5,7 proc. balandį, skelbia organizacija.

Prezidento patarėjai pareiškus, jog Vyriausybei rengiant kitų metų biudžeto projektą jame  reikėtų numatyti priemones, švelninančias padidintų degalų akcizų poveikį, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad 2025 metais žmonių pajamos augs labiau nei brangs degalai.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2 proc., kitąmet – 2,9 proc., o 2026-2027 metais – po 3,2 proc. 

Nors formaliai ES eksportas į Rusiją sumažėjo daugiau nei du kartus (lyginant 2021 ir 2023 m.), tačiau vieša paslaptis, kad nemaža dalis prekių iš ES į Rusiją patenka per kitas NVS šalis. 

Energetikos, krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministerijų vadovai sutarė iki rugpjūčio parengti planus, numatančius sustiprintą šalies kritinės infrastruktūros, įskaitant energetikos objektus, apsaugą.

Jei Euro zonos pramonės sektorių pabandytume įsivaizduoti kaip žmogaus organizmą, tai jos širdis būtų Vokietija, į kurią iš kitų euro zonos šalių suteka kraujas – tarpiniai produktai. Šiuo metu euro zonos pramonės širdis patiria permušimus, neretai krenta spaudimas.

Apie Lenkijoje apsiperkančius lietuvius žinučių viešojoje erdvėje pastaraisiais mėnesiais pastebimai sumažėjo. 

2023 m. beveik visos valstybės valdomos įmonės (VVĮ) dirbo pelningai, o jų pelnas siekė apie 610 mln. eurų

0,9 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.

Vos tik žinomesnė įmonė praneša apie sumažinamą darbuotojų skaičių, žmonėms atrodo, kad situacija darbo rinkoje blogėja. 

Rezultatai pirmajame Prezidento rinkimų ture, kai kandidatai, atvirai dėstantys prokremliškas ar populistines žinutes, surinko nemenką dalį gyventojų balsų, nustebino ne vieną. 

Europos Centrinis Bankas sumažino bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto iki 3,75 procento. 

Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno palūkanų normų sumažinimo.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) siūlant Vyriausybei svarstyti galimybę gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinti pensijas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad keisti dabartinio mokesčio modelio neketinama.