„Šviečia dieną, šviečia naktį, balti pusnynų žiburiai...“. Tik tokia šviesa galėjo naudotis tūkstančiai rytinio Lietuvos pakraščio gyventojai, kuriems elektros tiekimą sutrikdė itin smarkus paskutinių sausio dienų snygis. 

Savo tarme kalbėjome nuo lopšio,  Kiekvienas žodis – tartum iš dainos  - Galiu gyvent be Alpių, Pizos bokšto, Bet be gimtinės vėjo – nė dienos. Jonas Laurinavičius.

Pasirodė penktoji rašytojo Jono Laurinavičiaus aforizmų knyga „Brūkštelėjimai“ (Kaunas, 2020). 

Danielė atėjo į šį pasaulį Gardės dvare, apsuptame didelio sodo, ant Varduvos upės kranto, netoli Sedos miestelio.

Dr. Algimantas Ažusienis prieina prie lango ir laukia, kol pasirodys žvaigždės. Visą gyvenimą domėjosi Visatos paslaptimis. Penkis dešimtmečius  astrofiziką dėstė Pedagoginio instituto studentams. Iš to aktyvaus gyvenimo, mokslo žinių pynės turbūt neįmanoma išsivaduoti.

Žodžio „miniatiūra“ kilmė – tarsi iš piršto laužta. Pasirodo, reikšmingos ne pirmosios jo raidės – „mini“, nurodančios kokio reiškinio mažumą. Anot istorikų, viduramžių dailininkai iliuminatoriai,  lotynišku žodžiu „minium“ vadino raudonus dažus

Sausis. Slidėmis į Palangą! Astrologai pagaliau apsisprendė paskelbti – Vandenio era prasidėjo paskutinėmis du tūkstančiai dvidešimtųjų gruodžio dienomis. Apie buvusią, Žuvų eros pabaigą, kalbėta jau seniai, nekantriausi žvaigždžių skaičiuotojai jau 2012-aisiais laukė sukrėtimų

Teatras yra kolektyvinio meno šaka. O kolektyve, žinia, yra lygūs ir lygesni. Žmogus su tuo susidūrė jau seniai. Sakoma “bukas kaip kaimietis“. Kažin, kažin. Kovodamas su lygiais ir lygesniais, ūkininkas išrado geldą. Paprastą geldą. Iš pradžių, būdavo, supila pašarus, stipresnis paršelis atsistoja išilgai geldos ir mažesni nebeprieina. Ūkininkas manė ir sumanė: sukaldamas skersinukus, ilgą geldą padalijo į penkis-šešis skyrelius. Visi penki ar šeši paršiukai turi lygias galimybes. Jei didysis nori nuvyti mažesnį – turi palikti savo skyrelį. Dalybos – vienas ant vieno. Va, čia ir didžioji išmintis. Pavyzdžiai paršiukiški, bet kalba irgi apie nemažiau kiauliškus dalykus. Pajuokavimuose dažnai būna ir šio to svarbaus. Pjesėje irgi yra pagrindiniai personažai ir antraeiliai. Va čia ir iškyla kuriančio žmogaus problema. Kažkas turi matyti, kad aktorius neliktų paraštėse. Gerai jei teatro vadovas išmintingas, rūpinasi aktorių tobulėjimu. Bet dažniausiai, ypač šiais laikais, kai beveik panaikinta vyriausiojo režisieriaus pareigybė, iš šalies pasamdyti režisieriai nesirūpina aktorių ateitimi, siekdami lengvesnio ir greitesnio rezultato, naudojasi patentuotų aktorių paslaugomis. Jauniesiems reikia daugiau dėmesio ir darbo.

Atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį ir šalyje iki sausio 31 d. galiojantį karantiną, nuspręsta sausio 9 d. numatytų Lietuvos kino apdovanojimų datą perkelti į vėlyvą pavasarį. Lietuvos kino apdovanojimai, kurių metu šalies kino kūrėjai bus apdovanoti 20-tyje nominacijų, įvyks gegužės 29 d. Kino meno kūrėjai bus įvertinti už dvejus – 2019 ir 2020 – metus. Renginį tiesiogiai transliuos LRT. Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Laimono Ubavičiaus, Lietuvos kino apdovanojimai, kaip ir kiti panašūs renginiai užsienyje, įvyks ramesniu metu. „Šiandien mums visiems labai sudėtinga kalbėti apie ateities planus, tačiau tikiu, kad padėtis pagerės ir jau pavasarį galėsime kuo plačiau žvelgti į kino kūrėjų ir kino industrijos pasiekimus, susitikdami Lietuvos kino apdovanojimuose. Tikiu ir tuo, kad kartu su kino bendruomene ir partneriais sukursime prasmingą bei lauktą kino šventę“, – kalbėjo L. Ubavičius.

Paprasta, nuoširdi, atvira. Tokį nutapyčiau Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio IV d klasės gimnazistės Evos Juškevičiūtės paveikslą. Ji meniškos prigimties, įžvalgi, laikosi duoto žodžio. Todėl ir lengvai sutiko pasišnekučiuoti.

 Bitė su įtarimu žiūrėjo, kad vokiečiai leido susikurti Lietuvių Tarybai. Apie 1918 m. vasario 16 dienos Nepriklausomybės Aktą ji rašė,jog Lietuva tapusi nepriklausoma valstyb

  Gal ir neprastai  Pats sau atrodai,  Bet aiškiai juk regi –  Jau žilyn vaikai... Seniai seniai jau nužydėjo Tavo sodai Ruduo – aruodų  Peržvalgos laikai Jonas Laurinavičius

Jonas Laurinavičius – aktyvus žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas, knygų leidėjas, Lietuvos žurnalistų  kūrėjų asociacijos narys, kitų nevyriausybinių organizacijų narys. O kiek išleidęs knygų, kiek redagavęs kitų autorių leidinių, tikriausiai tiksliai žino tik pats autorius ir bibliografijos mokslo specialistai. Aš šį žmogų pavadinčiau „gyvąja enciklopedija“. Kiekviena jo mintis paremta faktais, svarstymais, įžvalgomis.

 Europos tautų pavasariu vadinamas laikas ­– XX amžiaus pradžia, buvo ir šviesių vilčių, beatsiverčiančių plačių horizontų metas. Tos epochos dvasia savitai įsiamžino anuomet platintuose atvirukuose, kurie pašto pagalba skraidė po pasaulį šimtais milijonais sveikinimų, linkėjimų. 

 Nežinia, kas su žiemomis Lietuvoje atsitiko – ar klimato atšilimas veikia, ar tai, kad po devyniasdešimtųjų Sibiras nuo mūsų nutolo? Kolūkių epochoje jau gruodyje sniego tiek priversdavo, kad iki kovo pabaigos užtekdavo. Tos produkcijos deficito nebuvo, galėjome eksportą organizuoti, deja, dar nežinojome žodžio „menedžeris“

Nepaisant koronaviruso siautėjimo, Lietuvoje plačiai paminėtos Pauliaus Širvio 100-osios gimimo metinės (1920-1979). Poetui skirtas šventinis vakaras buvo surengtas Prezidentūros kiemelyje, keliose Kauno kultūros įstaigose, P. Širvio gimtajame sėlių krašte: Rokiškyje, Žiobiškyje, Obeliuose, Duokiškyje.

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas trims Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems žmonėms įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.  Garbės ženklai už aktyvią kultūrinę bei kūrybinę veiklą įteikti paveldosaugininkui Rolandui Januliui, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkei Dainai Urbanavičienei ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovei Laimai Vilimienei. „Šiandien šie išskirtiniai ženklai įteikiami ypatingomis aplinkybėmis, kai laikmetis reikalauja stiprybės. Kultūros žmonės jos savyje rado, sugebėjo susitelkti. Vertinu jus kaip tokios puikios laikysenos pavyzdžius, todėl kartu noriu padėkoti visai kultūros bendruomenei, kuriai atstovaujate“, – sakė M. Kvietkauskas.

89-erių metų Juozas Elekšis, Žurnalistų sąjungos narys, vis dar džiugina mus ne vien publikacijomis spaudoje, bet ir leidžia autorinius leidinius. Štai dabar turime jo knygelę ,,Istorijos vingiai ir klystkeliai, žvelgiant pro metraščių brūzgynus“ 

  Jau greit metų karuselė pasieks besibaigiančių metų ribą... Sužiba lapkričio saulės spinduliai. Pažvelgiau į „Simbolinių reikšmių žodyną“. Jame rašoma: „Saulė... Ji yra gyvybės teikėja ir palaikytoja. 

Neseniai leidykla “Naujasis lankas” Kaune išleido poetės Linos Jasiukevičienės  68 psl. knygą “Kai saulė guli su javais”. Tai jau trečioji autorės poezijos  knyga. 2019 metais išleistos dvi L. Jasiukevičienės poezijos knygos - "Laiko smilčių vitražai" ir "Infiltruotųjų istorijos".