Kultūra, menas
11.30. Tolin nutolsta, bet ir lieka širdy...
Jonas Laurinavičius
Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys
Nepaisant koronaviruso siautėjimo, Lietuvoje plačiai paminėtos Pauliaus Širvio 100-osios gimimo metinės (1920-1979). Poetui skirtas šventinis vakaras buvo surengtas Prezidentūros kiemelyje, keliose Kauno kultūros įstaigose, P. Širvio gimtajame sėlių krašte: Rokiškyje, Žiobiškyje, Obeliuose, Duokiškyje.
Panašūs renginiai vyko Utenoje, Grigiškėse bei kitur.
Tik koronavirusas sutrukdė Rokiškio viešojoje bibliotekoje surengti atsiminimų knygos apie P.Širvį “Palik tik dainą man“, kurią sudarė A.Pakėnas, sutiktuves.
Knygos „Tiesiu toliams rankas“ viršelis
Paulius paliko mums palyginti nedaug savo poezijos. Bet, pasirodo, kad išliktumei žmonių atmintyje, nedaug ir tereikia: svarbu, kad tie talentingo poeto žodžiai būtų iš pavasariu žydinčios širdies, iš jo iškentėto skausmo, iš taurios savo krašto istorijos, teikiančios mums stiprybės, gal ir iš suklupimų duobėtuose kasdienybės keliuose. Šiandieninė karta, P. Širvio anūkų bendraamžiai, per daug nepuola prie poezijos, tačiau suraski tokį jaunimėlį, kuris nebūtų girdėjęs, nemokėtų atmintinai kokio posmo kito iš P. Širvio eilėraščių:
Aš – beržas,
Lietuviškas beržas
Su plieno
Dalgiu
Ant peties.
Arba:
O topoliai,
Žalieji topoliai,
Prie vieškelio
Prie kelio!
Nežadinkit
Jūs mano sopulio
Šlamėjimu
Lapelių.
Arba:
Aš –
Toks vienas.
Velnioniškai
Vienas,
Pasiilgęs
Aušrinėje
Sodžiaus
Giedorių
Gaidžių.
Arba:
Aš lauksiu
Prie Vilniaus
Prie pasakų miesto,
Kur teka Neris
Su žara.
Aš lauksiu
Prie Vilniaus
Vilnijančio Vilniaus
Tavęs,
Mano meile
Tyra.
Pagaliau:
Tai atnešk,
Žavi nešėja,
Tos degtinės
Kaip tulžies.
Nebijok, -
Neišprotėjau,
Nesisupsiu
Ant pušies.
Ir taip toliau, ir taip toliau. Jautru, žavinga, graudu ir visam gyvenimui į širdį įsilieja.
“Žuvėdros” leidykla (direktorius žurnalistas ir literatūrologas Stasys Lipskis) P. Širvio100-ojo gimtadienio proga poezijos mylėtojus nudžiugino šio poeto knyga „Tiesiu toliams rankas“. Tai faksimilinis P. Širvio eilėraščių rinkinys.
Vingiuotas buvo šios knygos kelias pas skaitytojus.
„Kai į leidėjų rankas pateko apšiuręs Pauliaus Širvio poezijos rinkinio „Tiesiu toliams rankas“ rankraštis, abejonių nekilo: reikia leisti. Ir kuo greičiau. Juk tai autentiška poeto knyga, sudaryta be jokių cenzorių ar redaktorių braukymų. Švarko kišenėje ilgai nešiotas ir kažkurioje kavinėje paliktas poeto ranka rašytas eilėraščių sąsiuvinis ilgai klaidžiojo kasdienybės labirintuose, kol laimingo atsitiktinumo dėka pateko į leidėjų akiratį“ , - rašoma „Leidėjų žodyje“.
Knyga išėjo 1997-aisiais. Po dešimties metų pakartota tūkstančio egzempliorių tiražu. O dabar jau trečią kartą. Visi leidimai beregint pasklinda, net ir šio – trečiojo – jau nelengva knygynuose rasti.
Rašytojas Romas Sadauskas, pristatydamas knygą, rašo:
„Išskyrus šitą sąsiuvinėlį, Poetas šiapus nebuvo nieko užgyvenęs, - ir tą paliko, nenusinešė su savimi. Kaip nusineša saulę miškai arba atgarsį tolių toliai“.
Knygoje apie dvidešimt eilėraščių, iš jų keturi sudaro ciklą „Ir nusinešė saulę miškai“, šeši – „Tave iš amžių nešėm“. Sprendžiant pagal rankraščio turinį, rinkinyje trūksta aštuonių eilėraščių autografų. Šią spragą leidėjai užpildė, pateikdami dvi tų eilėraščių publikuotas redakcijas: pirmąją ir paskutiniąją.
Turiu pasakyti, kad dalį P. Širvio eilėraščių rankraščių šių eilučių autorius išsaugojo savo archyve. Poetas juos davęs, lankydamasis Kaišiadorių rajono laikraščio redakcijoje. Jie ne iš to sąsiuvinio, o atskirais lapeliais. Šių eilėraščių faksimilės paskelbtos mano knygoje „Paulius Širvys ir Kaišiadorys. Atsiminimai. Publikacijos. Rankraščiai“ (2019). Manau, kad ateityje, rengiant ketvirtąjį P. Širvio knygos „Tiesiu toliams rankas“ leidimą, būtų tikslinga vietoj trūkstamų poeto eilėraščių rankraščių, įdėti laikraščių faksimiles iš mano minėtos knygos. Eilėraščių rinkinys būtų dar autentiškesnis.
Atgal
