„Lietuvos Aido” vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis kalbasi su Mija Džeinara Ubartiene.

Naujas demokratijos vystymosi etapas. Prieš pat lemiamus LR Seimo rinkimus  žodį tarė ir dabartinė jo Pirmininkė Irena Degutienė. Keista, bet vis dėlto  Lietuva pateko į rinkimų rezultatų nuolatinį restauravimą. Zenonas Vaigauskas atstatydintas. Geriau vėliau, negu niekada.

Valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis kalbina LR Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoją Kęstutį Masiulį

„Snoro“ nacionalizacijos nasruose Lietuvos žmonių pinigai. Negreit išdžius ašaros. Netrukus pasirodė bankroto administratoriaus iltys, bet nasruose liko tie patys Lietuvos valstybės ir indėlininkų pinigai, ėmė nosį kaišioti melas. 

2012-ųjų metų spalio 14 dieną įvyks lemiami rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Nuobodžiauti dabar, telikus iki tokių svarbių, lemiamų  rinkimų visai nedaug laiko, ir filosofuoti, laukti būtų neatleistina. Kuo ilgiau analizuosi reitingus, kuriuos skelbia Vilmorus ar kas tik nori, tuo mažiau belieka šansų ir partijai. Kodėl?

Ežeras kaip daržas. Petriukas - raišas. Daro žeberklą. „Aš nevalgysiu nudurtos žuvies -  lydekos.“ Jis sako: „Valgyk, Algirdai. Žuvis nenudurta, pagauta žeberklu.“ Kalvis padarė žeberklą retais dantimis. Petriukas – kareivis  turėjo akį ir smeigdavo žuvį, o  žuvis atsidurdavo tarp dantų. Truktelėdavo, ištraukdavo pro vandens veidrodį veidrodinę žuvį. Žeberklas buvo vartojamas sugauti, o ne nudurti.

Tautieti, ar jauti įžūlias šaltas akis? Esi stumiamas į juodžiausią gelmę. Lietuviui Dievas davė kibirkštėlę talento. Tačiau šypsenos jis palieka tėvynę ir tą vaikelį, likusį laukti gimtuose namuose. Toli nuo tėvynės jis jos ilgėsis, ją sapnuos, o vaikas - pasiturinčių ūkininkų palikuonis. „Parsivežkime į Lietuvą ir to žmogaus kaulus tolesniosioms mūsų kartoms minėti, stiprėti ir mokytis“, - rašė Jonas Jablonskis. Raiba gegutė kukuos, Lietuvos vargelius rokuos.

Noriu būti išgirstas. „Mes, demokratai, nugalėjome pučistus“, - spaudos konferencijoje kadaise kalbėjo Michailas Gorbačiovas. Baigdamas pridūrė, kad „paskutinį žodį tars teismas“. Tačiau jį išdavusių bendražygių buvęs SSRS vadovas  į teismą duoti nesiruošė. „Tai – žema“, - sakė jis.

Lietuvos drama – emigracija. Sugrįžkit, broleliai, reikia valdyti ir tvarkyti Lietuvą. Jūs jau įgijote patirties, daug išmokote užsieniuose. Jūsų kasmet uždirbami beveik keturi milijardai litų būtų tikra parama tėvynėje skurstantiems artimiesiems ir pačiai šaliai. Tačiau tai tik paviršutinis  gėris. O kokia tamsa jus, energingus, valingus ir kantrius išstūmė svetur uždarbiauti vergaujant? Lietuvos valstybė - tikrai nenusikaltėlių kraštas.

Vertybė tarsi žiedlapis. Ne abstrakčiai, o tiesiogine prasme. Tikrosios vertybės suteka į korį. Bitutė sukonstravo medaus lašams miestą. Valstybės gyvenimas utopiškas, palyginti su viską apgalvojančia motinėle. Ji veda bičių spiečių į drevę.

Valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis  kalbasi su LR žemės ūkio rūmų pirmininku Andriejumi Stančiku.

1964 metais grįžau iš Intos, kur dirbau 11-12 akmens anglių šachtos darbininku. Ten iš 3000 vyrų buvau jauniausias. Į šachtą ne kartą pakildavau laipteliais, kuriuos dėl įdomumo buvau suskaičiavęs. Jų buvo net 760.

Prisikėlimo kelio perdavimas. Belieka labai jautri tyla pabūti, susikaupti. Sankirtoje tarp aušros ir margos valandos, kai žemė teikia pavasario dovanas, kai reiškiama ištikimybė Dievo meilei, kai bokštai sargyboje, tik žvakėmis pašviestas atsivertimas.

Sunki ir sekinanti istorija – iki šiol konservatoriai vis  žada nupirkti iš Algirdo Pilvelio valstybės laikraštį „Lietuvos Aidas“.  Jau ne kartą rašiau, buvau susitikęs su prof.  Vytautu Landsbergiu. Ne tik jis, bet ir  jo įpareigoti politikai Audronis Ažubalis,  Ramūnas Garbaravičius susitikimų metu redakcijoje B.Radvilaitės g. 9, Vilniuje, žadėjo surasti sumą, už kurią aš nupirkau „Lietuvos Aidą“ 2000 m. balandžio 28 d. iš konservatoriaus Sauliaus Šaltenio.

Kas žemina Nepriklausomybę? Ar šeši kaltinimai Rolandui Paksui pagrįsti faktais ir įrodymais? 2004 metų pavasarį Seimo specialiosios tyrimų komisijos išvada draskė tautos širdį dėl siūlymo pradėti Lietuvos Prezidento apkaltos procesą. Nepriklausomybės viltis –gyventi dorai ir padoriai. Visi gąsdinami. Ir šiandien būsimais Seimo rinkimais.

Pardavusi žemę. Man žemė ir meilė – ta pati amžinybė. Jų vienos nuo kitos neįmanoma atplėšti. Kai regi neatsakingą elgesį, veiksmus, reikia kliautis  šimtmečių išmintimi.

Pasitinkant Šv.Velykas siela rengiasi skrydžiui. Jokia senatvė neiškeis vilties į amžinybę. Melsvuojančių gėlyčių skardis. Skaudi realybė - mažas taškelis. Viskas kitaip nušvinta. Pavasaris. Mano širdy ošia jo dvelksmas, keliantis mane. Tėvynė ilgisi Prisikėlimo 2012-ųjų pavasarį.

Kada jūs, politikai, susiprotėsite? Ženklai apsireiškia tik tiems, kurie verti būti galingi, kurie aukština Tėvynę ir gėrį kitiems, vadovaujasi amžinybės šviesa, pratęsia gyvybės ugnį, atsigręžia į žmonių širdis, kalba tik tiesą. Tai dovana gyvenimui tęsti prigimtinę išmintį. Stabtelkime, atsigręžkime ir susimąstykime, žvelgdami į įaudrintos krizės išvadas. Klausimų kyla ne vienas. Prieš 2012 metų Seimo rinkimus svarbiausi: Ar valdantieji ryšis apramdyti kai kurių partijų veiklą, sutramdyti jų vadeivas? Kai ką reikėtų ir  iš posto išklibinti.

Pasirinkimo reikia žmogui bet kokioje situacijoje nepriklausomai nuo to, ar tas žmogus geras ar ne. Tai pati žmogiškumo esmė, nepriklausanti nuo jokių moralės kategorijų, galimybė ieškoti išeities, teisingos ar klaidingos, o ne susitaikymas su savivale ir  blokados varžtais.

Pastaruoju metu prieš rinkimus į Seimą sustiprėjusi purvo banga Jūsų, Premjere, neišmušė iš kryptingos veiklos Lietuvos labui.