VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Vyr. redaktoriaus straipsniai

2012 05 18. Klaida

Algirdas Pilvelis

Noriu būti išgirstas. „Mes, demokratai, nugalėjome pučistus“, - spaudos konferencijoje kadaise kalbėjo Michailas Gorbačiovas. Baigdamas pridūrė, kad „paskutinį žodį tars teismas“. Tačiau jį išdavusių bendražygių buvęs SSRS vadovas  į teismą duoti nesiruošė. „Tai – žema“, - sakė jis. „Ir jeigu kas net su antrankiais atvestų mane į teismą, vis tiek nieko nesakyčiau.“ O kaip vertinti Lietuvos Prezidentę šiandieninėje situacijoje? Deja, man nelemta pakalbinti  Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Ji  ketvirtadienį per visas Lietuvos televizijas pasisakė, kad nieko nežinojusi apie aštuonmetės Kedytės pagrobimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos Klonio g. Garliavoje. O kas pasiuntė Lietuvos vidaus reikalų kariuomenę šturmuoti nedidelį namą? Sausio 13-ąją pučistų vadovaujama  kariuomenė nesiryžo traiškyti beginklių žmonių. Numatytas aptartas planas daug žiauresnis už M.Gorbačiovo. 

Keistas dar vienas žiaurus palyginimas: 1972 m. gegužės 17 d.  savo akimis mačiau, kaip susideginus Romui Kalantai buvo vaikomi demonstrantai Muzikinio teatro sodelyje, Laisvės alėjoje, Kaune.  Elitinių SSRS desantininkų gvardija  ne taip žiauriai elgėsi kaip  Lietuvos vidaus reikalų kariuomenė.

Aštuonmetė,  pasislėpusi už senelės pečių, baugščiom akim žvelgia iš nuotraukos, kurią 1967 metų vasarą padariau ir pavadinau „Kaimo smuikininkas“. Ši fotografija,  apkeliavusi beveik viso pasaulio parodų sales, sulaukė itin palankaus pripažinimo ir 1989 metais, minint fotografijos įkūrimo 150-ąsias metines,  buvau įtrauktas į geriausių pasaulių fotografų 2000-tuką per visą fotografijos raidos istoriją. Bet kokį kelią nuėjo aštuonmetė, besislepianti už senelės pečių, tegaliu tik spėlioti. Jos vaikystė tikriausiai jau buvo  susidūrusi su gyvenimo rūstybe ir pavojais, dabar yra nubalinta metų. Tačiau nuotraukoje ir liko aštuonmetė mergaitė. Akys byloja apie baimę. O kur buvo jos mama, man nebuvo žinoma.

Ir šiandien vėl maža, aštuonerių metukų mergytė. Visa Lietuva - prie televizoriaus ekranų, daugelis nesulaiko ašarų. Žmonės išeina į gatves, aikštes protestuoti prieš vaiko prievartą. Klykianti mergaitė muistosi, ant jos galvos užmestas tamsus skuduras, ji dūsta... Siaubą kelianti  scena! Visa tai vyksta apie 7 val. ryto,  kai vaikai tokiu metu dar   miega ir tebesapnuoja vaikiškus sapnus. Patirta prievartos trauma neišdils visą jos gyvenimą. Aš irgi šluosčiausi nejučiom sušlapusį veidą. Sruvo du sūrūs upeliai. Jų pamiršti niekada neįmanoma.

 

Algirdas Pilvelis. Kaimo smuikininkas.1967. Iš ciklo "Lietuviškos vestuvės"

Neduok, Dieve, dar sykį patirti Lietuvai tokį „teismo nutarties vykdymą“ ir dvasinį ją priėmusių skurdą bei beširdiškumą.

Lietuvos vidaus reikalų kariuomenės 250 ginkluotų ir šarvuotų smogikų  pagal karinę komandą iš aukščiau, valstybės institucijų Vilniuje blokuoja didelę teritoriją, prieigas prie Garliavos, ilgam sustabdo visą eismą.

Aš jos niekuomet negalėsiu pažadint, -

­tų snieginų rankų, krūtinės, akių,

o sutemos artinas, atima žadą

suaižėję kontūrai, aidi takų

ilguos ir painiuos vakarų labirintuos

šmėsuojanti žemė, kurioj man užginta

gyventi, o viskas tamsėja bematant...         

(S.Geda).

Koks didis poetas, kokia nuojauta prieš kelis dešimtmečius. Niekam nepavyko taip skaudžiai išpranašauti sužalotos aštuonmetės likimo. Gyvenimas gali nežinia kaip baigtis. Norėčiau susilaukti vaikučių, lėlytė jų išsiilgusi... Kur mergaitė  dabar?

Lietuvos Prezidentė po šių dviejų  kraupių  įvykių Garliavoje, Klonio gatvėje, praneša: įsakau sudaryti komisiją ir ištirti. Kas suprojektavo tokius teroristinius veiksmus prieš teisėjos Neringos Venckienės gražiai rūpestingai augintą, auklėtą, mokytą ir ugdytą aštuonmetę brolio Drąsiaus Kedžio dukrą kartu su jos sūneliu. Bijau, kad Lietuvoje nebūtų dar baisesnių  sprendimų ir jų vykdymo.

Ją permerkė lietūs, ją supūtė vėjai,

gaudimas bekraštės ugnies valandos

lydėjo tolyn ją, bet aš neregėjau

jos šypsnio, jos garbanų aukso aiduos,

kai arfa nutilo, kai smėliai skambėjo,

ji tolo link ilgo, link mėlyno vėjo,

laukinės našlaitės, liūdnos ir baltos.

(S.Geda)

2009 m. liepos 12 d. Prezidentė D. Grybauskaitė inauguruojama apsilankė Arkikatedroje. Kardinolas Juozas Audrys Bačkis pamokslo metu išsakė jai daug gerų krikščioniškų linkėjimų dorai, sąžiningai ir kantriai atlikti pareigas lietuvių tautai, valstybei ir piliečiams. Iš arti mačiau surauktą Prezidentės kaktą ir neramias akis. Tada pagalvojau, jog prof. Vytautas Landsbergis būtų gerokai tinkamesnis Lietuvos prezidentas, dėl to aš pasitraukiau iš varžymosi Prezidento rinkimuose.

Jau telikus visai nedaug laiko iki kandencijos pabaigos ryškėja, kad svarbūs Prezidentės pažadai daug esmingo nuveikti vargu ar bus ištesėti, juolab kad padaryta nemažai apsirikimų bei klaidų. Šturmas Marijos Žemėje vaizdžiai parodė prasilenkimą su krikščioniškomis vertybėmis.

Atgal