Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 06 12. Pagaliau
Vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis
Naujas demokratijos vystymosi etapas. Prieš pat lemiamus LR Seimo rinkimus žodį tarė ir dabartinė jo Pirmininkė Irena Degutienė. Keista, bet vis dėlto Lietuva pateko į rinkimų rezultatų nuolatinį restauravimą. Zenonas Vaigauskas atstatydintas. Geriau vėliau, negu niekada. 1997 metais užėjau Z.Vaigausko paskirtu laiku ir pateikiau gerokai daugiau, negu reikėjo pretendentui į Lietuvos Respublikos prezidentus, parašų. Z.Vaigauskas, paėmęs visus parašus, atsakė, jog einąs pietauti, man liepė palaukti apie 1 val. Kai grįžo, iš mano pateiktų parašų buvo dingę apie 700. Teko kreiptis į Generalinę prokuratūrą, teismą, bet surinkti parašai už pretendentą į prezidentus Algirdą Pilvelį neatsirado. Panaši patirtis, susidūrus su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Z.Vaigausku, persekiojo ir kai kuriuos kitus pretendentus. VRK pirmininkas Z.Vaigauskas tvirtai laikėsi posto beveik 18 metų, nors pagal įstatymą jame tegalėjo būti tik ketverius metus. Pagaliau dabar tokio bolševizmo Lietuva atsikratė.
Labai stipri nomenklatūrininkų įtaka ilgam guldė į ligos patalą demokratiją, kuri skelbta vakarietiška demokratija. Keistas teatras. Aktoriai ideologizuotomis baltomis apykaklėmis čiumpa ir murkdo patikėjusių lietuviška demokratija tautiečių viltis. Lietuvos ateitį iki šiol dusino VRK jau buvusio pirmininko įtaka.
Dar viena įdomi ir ne mažiau svarbi detalė iš bendros VRK pirmininko istorijos. Rinkimams organizuoti skiriami milijonai iš biudžeto. Kas skirstydavo šias lėšas, aišku. Būtent lėšos labai svarbios kovoje dėl šio posto, nuo kurio priklauso Lietuvos, jos sostinės, didžiųjų miestų, rajonų bei miestelių valdžia, vėliau ir biudžetas. Ar Z.Vaigauskas gebėjo dirbti demokratiškai? Kam naudingas buvo šis veikėjas, daugiau kaip keturias kadencijas sėdėjęs ir skirstęs rinkimams organizuoti skirtus pinigus? Ir ne tik. Centrinis kompiuteris skaičiavo ir balsus. Tačiau visa tai liko tik galvojančių, matančių žmonių prisiminimuose. Archyvas su parašų rinkimų lapais saugomas tiek, kiek nori VRK pirmininkas. Jo žodis taip pat būdavo lemiamas sprendžiant, ar grąžinti pretendentui į prezidentus tūkstančius litų užstato. „Ryškus ir originalus pirmininkas“, - tikriausiai taip paprieštarautų kai kurie dažniausiai pagal sąrašus išrinktieji Seimo nariai, kurie nesusimąstydami lengvai per balsavimus kilnodavo rankas.
Dauguma Lietuvos žmonių dorai, sąžiningai ir nelengvai dirba, tiki savo šalies ateitimi, tai kodėl taip ilgai ieškoma kelio į geresnį, teisingesnį žmonių gyvenimą? Atvirkščiai, Lietuva pamažu tolsta nuo tikros demokratijos. Kodėl vis dėlto tokia vizija užvaldo paprastą žmogų? Pasižvalgykime tarp išrinktųjų, paklebenkime jų sąžinę. Aš nesu pamokslininkas, bet pareigų Tėvynei našta verčia netylėti, žvelgti į šimtmečiais nueitą Lietuvos kelią ir į jos ateitį.
Pilietiškumas neateina savaime. Pažvelkime į taip sunkiai iškovotą laisvę. Kaip švenčiame tautines šventes, kodėl prie trispalvės glaustosi amoralūs politikai, skelbdami, kad nereikią jos iškelti prie kiekvieno pastato net ir per didžiąsias valstybines šventes? Po kelių metų bus švenčiamas Lietuvos nepriklausomybės, deja, tik šimtmetis. Iki šiol Lietuvoje trūksta drąsos įvesti progresinius mokesčius, bet ta viltis neblėsta, kaip ir daugelis šviesių tikroviškų vizijų. Tikiu jaunimu, siejančiu ateitį tik su gimtąja žeme. Aiman, šlubuojanti demokratija verčia nemažai jaunų žmonių visam laikui palikti Lietuvą. Kaip neprisiminti Vinstono Čerčilio: „Nėra blogesnės santvarkos už demokratiją, tačiau žmonija kol kas nieko geresnio nesugalvojo.“ Tikroji demokratija Lietuvoje dar tik formuojasi. Per daug įsigalėjusi tapsmo sistema. Kiek laiko „statėme brandųjį socializmą“, tiek laiko, matyt, prireiks jį sugriauti. Bet istorinis žygis į Vasario 16-ąją iš baudžiavos buvo ryžtingas ir sėkmingas – laisvė ir nepriklausomybė pasiekta. Kaip rudenio lapai vienas po kito turi kristi komunizmo pelėsių apnikti reliktai. Ir niekas kitas, tik mes patys privalome apsivalyti, gyventi sąžiningai, dirbti Tėvynei. Regis, viskas jau prieš dvidešimt dvejus metus įvyko. Tad kodėl Lietuvai pražūtingi veikėjai dar sprendžia, skaičiuoja balsus, kiek dar ilgai nebus paisoma moralės normų, visuotinai ignoruojamas teisingumas, nesirūpinama darbštaus ir sąžiningo žmogaus gyvenimu?
Tai, kas dėjosi Z.Vaigauskui sėdint VRK pirmininko poste, ne tik aš žinau, bet ir beveik kiekvienas išrinktas į Seimą narys jautė jo teiktas antidemokratiškas nuostatas. Tautos nelaimei, į Seimą pateko dauguma tų, kurie istorinių lūžių metais nebuvo suinteresuoti Tėvynės laivą kreipti tinkamu kursu. Dešimtys jų nesiekė išsivadavimo iš okupacijos , o neretas buvo netgi priešingoje barikadų pusėje. Ar galima sistemą laikyti demokratine, jei vadinamasis elitas gyvena ne pagal oficialias pajamas, o du trečdaliai visuomenės skursta, kai kas net rausiasi konteineriuose ir gyvena sąvartynuose.
Nekaltinkime tautos. Esame suklaidinti, bet mumyse tebėra gyvas nenumaldomas laisvės siekis, tartum įgimtas genas. Naujausiųjų laikų istorijoje Lietuva neklydo. Sąjūdžio paraginti lietuviai vieningai pakilo į didingą Laisvės žygį. Pasauliui Lietuva parodė didvyriškumo galią, nepaisydami aukų, pasiaukojamai apgynė savo prigimtinę teisę į laisvę ir orų gyvenimą. Netiesa, kad tauta niekada neklysta – ji neturi imuniteto nuo klaidų. Dabartiniame Seime esama komediantų, apsišaukėlių, mesijų, buvusiųjų, netgi smarkių komunistų.
Nenorėčiau matyti po lemiamų Seimo rinkimų ten nemokšų, sunkiai surezgančių rišlius sakinius, bet ir „mokslinčių“, gerai neišmokusių pradžiamokslio.
Kodėl Lietuvos Seimas oligarchinis? Kodėl tautai kliudoma per lemiamus rinkimus ateiti prie balsadėžių ir balsuoti pagal sąžinės balsą, o ne paskatintiems dvidešimčia litų? Tokie sąrašai uoliai sudaromi didžiųjų partijų iniciatyva.
Kreipiuosi į LR Seimo Pirmininkę I.Degutienę: ryžotės padaryti vieną itin didelį darbą Tėvynei, tad Jūs galite žengti dar vieną žingsnį demokratijos link, taigi telieka priimti Seime įstatymo pataisą prieš lemiamus rinkimus. Nedelsiant - jokių 25 proc., o kiekvienas pilietis, turintis teisę rinkti, privalo ateiti spalio 14 d. ir balsuoti. Tokį kreipimąsi (kartu ir į Jus) išspausdinau 2012 m. gegužės 30 d. straipsnyje „Premjeras kovoja. Laimės korupcija?“ “Lietuvos Aide“. Pasikartoju ir sakau: Tauta balsuos ir už TS–LKD sąrašą, ir vienmandatėse apygardose 2012 m. spalio 14 d. Tačiau reikia tik vieno skubaus Seimo ir Vyriausybės sprendimo: dar turite galimybę priimti įstatymą dėl būsimų Seimo rinkimų, kad kiekvienas 18 metų sulaukęs pilietis privalėtų eiti prie balsadėžių ir balsuoti pagal savo sąžinę, o kuris neatliktų šios piliečio pareigos, tam reikėtų skirti 200 Lt baudą. Tada būtų pasiekta tikresnių rinkimų rezultatų, kurie geriau atspindėtų visų Lietuvos rinkėjų valią, o ne vien tų dvidešimt penkių procentų, kurių tereikia, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais. Taip 2012 m. gegužės 28 d. pasakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas, kuris jau net 18 metų (!) „brežneviškai“ sėdėjo toje pačioje kėdėje ir organizavo, vadovavo, skaičiavo, skelbė Lietuvai ir visam pasauliui išrinktų į Lietuvos Seimą pavardes.
Tauta kovoja ir pagaliau nugalės korupciją!
Gerb. Seimo Pirmininke, Jūsų drąsa gali prisidėti prie Lietuvos pergalės prieš korupciją, tą dabarties įsikerojusį blogį.
Kiekvienas žmogus, kaip Šv. Rašte sakoma, kilęs iš dulkės ir dulke virs. Tačiau tai yra amžinas judėjimas begalybės keliu.
Mums Tėvynė – mūsų amžinybė.
Atgal
