Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 04 13. Reikia ruoštis dar blogesniam
Vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis
Kas žemina Nepriklausomybę? Ar šeši kaltinimai Rolandui Paksui pagrįsti faktais ir įrodymais? 2004 metų pavasarį Seimo specialiosios tyrimų komisijos išvada draskė tautos širdį dėl siūlymo pradėti Lietuvos Prezidento apkaltos procesą. Nepriklausomybės viltis –gyventi dorai ir padoriai. Visi gąsdinami. Ir šiandien būsimais Seimo rinkimais. Koalicijoje Tėvynės sąjungos nebebus. Dėl premjero kėdės susikaus Algirdas Butkevičius ir Viktoras Uspaskichas. Kuris laimės aukštą kėdę, pamatysime. Jau prieš Kalėdas sužinosime. Viskas priklausys nuo to, kiek kurios koalicinės partijos narių pateks į Seimą. Apklausos prognozuoja -V.Uspaskichas gaus apie 40 vietų. Pagarsėjęs V.Uspaskichas turi daugiau šansų už savo oponentą socialdemokratą A.Butkevičių. Ar bus geriau, jei Lietuvos premjeru taps Archangelske gimęs V.Uspaskichas, kuris nuolat drąsiai kritikuoja premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybę? V.Uspaskichas ir A.Butkevičius –1:0. Visai aišku, jog Vyriausybės nė viena partija nesudarys be koalicijos paramos. Koalicijai tikrai priklausys ir partija Tvarka ir teisingumas. Ji bus reikšminga. Juolab kad partijos sąrašo viršuje - Rolandas Paksas.
Paspėliokime, kiek kuris koalicinės trijulės narys paskirstys ministerių portfelių. Suprantama, ketverius metus po 2012 m. spalio 14 d. įvyksiančių Seimo rinkimų bus ramu.
Kaip žmogus Lietuvoje tampa visuomenės priešu? Valstybės laikraščiui „Lietuvos Aidas“ 2004 m. kovo 17 d. rašytojas Jaroslavas Banevičius rašė: „Todėl Prezidento asmenyje ir reikėtų ieškoti šio konflikto, intensyviai verčiamo komedija, priežasčių.“Tos komedijos nematė tuometinis Saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus ir dešimtys išplėstomis akimis rėkiančių iš teleekranų, ir nė vienam aukštam pareigūnui tada neužkliuvo, kad Jurijus Borisovas Lietuvoje buvo pragyvenęs jau per 30 metų, čia ėmėsi ir plėtojo sėkmingą, jam gerai pažįstamą aviacijos verslą. Tačiau kodėl Lietuvos saugumo vadovas paskelbė, kad J.Borisovas pavojingas valstybei asmuo ir vertas visuotinio puolimo, iš jo atimama Lietuvos pilietybė? Juolab kad svarbiausias tuometinių paskutiniųjų įvykių personažas –anaiptol ne jis, o pirmasis valstybės politikas, triuškinamai laimėjęs Prezidento rinkimus R.Paksas. 2002 m. ir aš, A.Pilvelis, buvau kandidatu į Lietuvos prezidentus. Saugau nuotrauką su R.Paksu, atsiėmus kandidato į Lietuvos Prezidentus pažymėjimą.
Ar Paksų šeima mokėjo mokesčius valstybei? O ar „Aviabaltika“ savininkas J.Borisovas nemokėjo mokesčių? Šio žmogaus sėkmė tada buvo geras pavyzdys, kaip pradėti ir plėtoti verslą, sukurti darbo vietų žmonėms, kurie galėtų pragyventi sąžiningai dirbdami.
V.Uspaskicho 2003 m. įkurta Darbo partija rėmėsi irgi ruso verslo sėkme. Valstybės laikraščiui „Lietuvos Aidas“J.Borisovas yra sakęs, kad valdančiojo elito neturėtų būti, nes iš esmės tai nepriimtina tikrai demokratijai. Taip reiškėsi ligi tol daugiau užslėpta seno mąstymo kova su nauju mąstymu, progreso kova su stagnacija. Išrinkus Prezidentu R.Paksą, iškilo pavojus, kad jis simpatizuojąs Rusijai. Iš kur vamzdžiais tekėjo nafta į „Mažeikių naftą“? Taip pat tuo metu turtingiausias Lietuvos žmogus sukūrė šeimą su savo sekretore Larisa, kuri pagimdė jam dukrą Viktoriją. J.Borisovo dosjė po R.Pakso išrinkimo Prezidentu buvo nuolat aptarinėjama žiniasklaidoje. Pats J.Borisovas tame pačiame valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“interviu nedviprasmiškai pasakė: „Daviau 40 automobilių, kuriuose sėdėjo R.Pakso štabo nariai“. VRK negalėjo suklastoti Prezidento rinkimų rezultatų. J.Borisovas ir R.Paksas yra aukšto rango lakūnai. Tai juos labiausiai vertė pasitikėti vienas kitu.
Darbo partijos įkūrėjas V.Uspaskichas asmeniškai nebuvo pažįstamas su J.Borisovu, kai kūrė partiją. Jie abu rusų tautybės, gimę ne Lietuvoje. Priminsiu, kad J.Borisovas gimė 1954 m. gegužės 17 d. Rusijos Primorės krašto Kasano rajono Kraskino gyvenvietėje kariškio šeimoje. 1962 m. perkėlus tėvą tarnauti į naują vietą, šeima atsidūrė Marijampolėje (buv.Kapsuke). Čia Jurijus pradėjo lankyti pradinę mokyklą. 1964 m. tėvas perkeltas tarnauti į Šiaulius. Čia 1973 m. J.Borisovas baigė 4 vidurinę mokyklą...
V.Uspaskicho biografija panaši. Gimė 1959 m. liepos 24 d. Urdomoje, Archangelsko srityje, Rusijoje.1976 m. Urdomoje baigė vidurinę mokyklą. 1985 m. pirmą kartą atvyko į Lietuvą. 1987 m. pradėjo dirbti Kėdainiuose. 2007 m. buvo pripažinta jo teisė kandidatuoti į Seimą. 2007 m. dar kartą išrinktas Darbo partijos pirmininku.
Kaip Lietuvoje žmogus tampa visuomenės priešu? Teko ir tenka išgyventi ne tik gimusiam Rusijoje, bet ir Lietuvoje. Žmonės verčiami nedalyvauti politikoje sukėlus baimę, kad bus sekami kaip ir sovietmečiu, lyg būtų savo šalies priešai. Tai atsiliepia ne vien psichologiniam klimatui ir žmogaus sveikatai, darbo našumui, vilčiai būti gerbiamam. Kas atsitinka žmogui, kai valdininkija tyčiojasi iš jo? Lietuviai baisiai skurdinami. Valdininkija kiekvienais metais kelia sau atlyginimus, todėl nerasi beveik nė vieno sėdinčio aukštoje kėdėje, kuris negyventų nuosavoje savo pilaitėje Vilniuje ar prestižiškame jo pakraštyje. Jų vaikai irgi turi nuosavus namus. O kokie paprastų žmonių atlyginimai? Stabilūs 800 litų. Tačiau maisto kainos, būsto ir kuro išlaidos metai po metų kyla į neregėtas aukštumas.
Lietuvos valstybės bendrovių ir fizinių asmenų skolos komerciniams bankams artėja prie 90 milijardų litų. Šiandien Lietuvoje tegyvena 2 milijonai 852 tūkstančiai gyventojų. O 1990 metais Kovo 11-ąją atkūrus Nepriklausomybę, Lietuva turėjo beveik 4 milijonus gyventojų. Per 22 metus sumažėjo per 1 milijoną.
Lietuvių tauta išmintinga. Ji mato, girdi ir kalba apie Lietuvos politiką –jūs vis gražiai kalbate, o aš netikiu tais žodžiais. Aš darbus matau visai kitokius. Jūs nusisukote nuo tautos, neišlaikėte brandos egzamino, kasdien mezgate naujas intrigas, kasdien juodinate vieni kitus. Jūs, politikai, neskiriate grūdų nuo pelų, jūs paklydote politikoje, susikompromitavote. Jau išmušėte žemę iš po kojų tautai. Pamiršote viena –kad jūs stovite ant tos pačios Lietuvos žemės, bet einate kita kryptimi nei mes, paprasti lietuviai, einantys vien skurdo keliu. Jūs teleekranuose lyg burtininko lazdele mojuojate ir įrodinėjate, kad jums tauta turi būti dėkinga už jūsų „nuostabų“protą. Ir jeigu ne jūs, tai Lietuvoje kiltų pilietinis karas kaip Afrikoje. Lietuva prarastų Nepriklausomybę, ji būtų prijungta prie Lenkijos. Tačiau laikas rodo, ko jūs patys ir jūsų kalbos esate verti. Nueikite į parduotuvę ir pažiūrėkite, ką perka šeima, kurios atlyginimas - minimalus . Jūsų „tobulas“požiūris į tai prašosi klausimo: „Kas mus supa?“Skurdas. Arba dar baisiau. Savižudybių skaičiai kasmet didėja, o gyventojų mažėja.
Bendravimas su žmonėmis man padeda suvokti, kad gyvenimo prasmė - ne turtai, ne puikybė, o paprastas teisingas, sąžiningas bei doras požiūris į viską, kas mus supa. Koks valdžios požiūris į lietuvį? Ko jis vertas? Kokių meilės žaibų prikuria Lietuvos laimėjimai Europos Sąjungos erdvėje? Nepaskelbtas karas prieš paprastą žmogų ragina tautiečius protestuoti prieš tokią valdžią. O kaip bus po rinkimų? Darbo partijos steigėjas V.Uspaskichas ketina atsisėsti į premjero kėdę, teigdamas „konservatoriai niekada negrįš į aukštus valdžios postus“. A.Kubilius neturi idėjų, geriau jis būtų nėjęs politikon.
Prisimenu, valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“rašiau straipsnį „Kumečių dvaro dalybos ir politinės dalybų peripetijos“. Lietuvos politika buvo ir bus tokia kaip kadaise garsaus rusų komiko Arkadijaus Raikino skeče apie vargšą žmogelį, kuris rašė valdžios institucijoms pareiškimus. Tą pareiškimą priėmė, „užvizavo“, priėmė sprendimą... paskui apsižiūrėjo, kad nėra parašo. Surado tą žmogelį, liepė pasirašyti, o jau buvo paskirti ratai. Deja, jis prašė visai kitokių dalykų. Kad ir kiek jis ėjo per visokias instancijas, jam visą laiką buvo duodami tie patys ratai. Panašią „ratų“epopėją išgyvena ir visa Lietuva. Sprendimai bus priimami tokie, kokius valdžia manys esant reikalingus, o nuo žmonių ir valstybės reikalų bus tik tolstama. Su tais pačiais ratais. Skandalai ir biurokratizmas maskuos tikrąsias problemas. Bet valstybė tai nėra valdžia, nors ji ir bando save tapatinti su ja. Kai valdžios mechanizmai būna vienpusiški, kitokie sprendimai paprasčiausiai neįmanomi. Vienpusiškumas visada slepia kompetencijos stoką ir nesąžiningumą. Abu dalykai vienas su kitu neatsiejamai susiję. Jei nekompetentingos politikų grupės eina į valdžią, tai aišku, kad tik dėl asmeninių interesų. Todėl visada tarp nekompetentingų politikų būna „išankstinis planas“, nuo kurio nenukrypstama nė per nago juodymą. Jis gali būti tik kurį laiką atidėliojamas dėl nepalankios situacijos, bet, naujai progai pasitaikius, vėl pradedama nuo to paties. Nekompetencijos politinė programa yra savanaudiškumas. Šitokia programa skatina tik vis daugiau skandalų, jie jau būna užprogramuoti, kad ir kiek būtų pašalinta ministrų. Kur yra dingę šimtai milijonų, niekam neįdomu. Niekas už tai neatsako, nesėda į teisiamųjų suolą, tik ne savo noru atsistatydina, kai kažkas ima reikalauti, kad skandalai be pasekmių yra ne skandalai, o spektakliai. Reikią kažką ir bausti, kad šia prasme nesiskirtume nuo viso pasaulio. Tokius teisybės ieškotojus ir reikalautojus pradedama persekioti ir visaip šmeižti. Vėl bulvarinei spaudai penas. O kuo daugiau žiniasklaidoje nesąmonių, tuo daugiau pas mus ir „demokratijos“. Štai kur nuvažiuoja A.Raikino ratai. Sutraiško žmogų, ir tanko nereikia. Nepaisant tos bulvarinės „demokratijos“daugėjimo ir plėtros, žmogus vis labiau žeminamas, skurdinamas, niekinamas. Argi ne tokioje šalyje gyvename, viskas, kaip matome, dėsninga. Tarp nekompetencijos ir nesąžiningumo egzistuoja tas vadinamasis nepertraukiamas nihilistinis ryšys.
Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas ragino valdžią nesivelti į diplomatinę kovą su Baltarusija –per metus Lietuva neteks 7 milijardų litų, jei naftos produktų, nupirktų Venesueloje, neiškraus uoste ir netransportuos geležinkeliu į Baltarusiją. 7 milijardai per metus –tokia būtų Lietuvos ekonomikos kaina. E.Gentvilas laukia iš premjero A.Kubiliaus sprendimo, įspėdamas, kad Baltarusija naftos produktus gali transportuoti per Juodąją jūrą. „Snoro“nacionalizavimas, o dabar kasmet prarandama7 milijardai. Tai akivaizdus Lietuvos ekonomikos žlugdymas.
