Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 06 01. Negreit išdžius ašaros
Vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis
„Snoro“ nacionalizacijos nasruose Lietuvos žmonių pinigai. Negreit išdžius ašaros.
Netrukus pasirodė bankroto administratoriaus iltys, bet nasruose liko tie patys Lietuvos valstybės ir indėlininkų pinigai, ėmė nosį kaišioti melas. Regis, grįžo į Lietuvą Vagnoriaus laikai, kai su didžiausiu malonumu buvo griaunamos turtingos bendrovės. Apmeluoti didelio mokslo nereikia. Užgriuvo akibrokštiškas griovimas. „Grąžinkit „Snorą“! Grąžinkit indėlius!“ – toks girdėjosi bendras indėlininkų balsas. O kokia širdies karma dabar, įsismaginus bankroto „vilkui“? Pinigai - paslapčių paslaptis. Bankrotą, jo aplinkybes aiškinasi Seimo Antikorupcijos komisija, tiria, nagrinėja, nesutaria. Alkis, regis, taria žodžius dabar jau su gailesčiu: „Sudie, Lietuva, ar tau aišku, kas tave valdo?“
Permąsčiau bejausmį alkį. Kas, brisdamas į balą, liaupsina save, gali po metų kitų pasijusti ne toks jau tvirtas. Baisiausia dar laukia ateityje. Vieversys jau nelinksmas, liūdniau čyrena. Smagūs vakarėliai, brangakmeniais nukabinėtos krūtinės. Lietuvos elito laivelis užplaukė ant akmens Joldijoje ir apvirto. Burbulai burbuliuoja, jog teks atsakyti už neapgalvotus, o gal „gudragalviškus“ sprendimus. Ar apgalvotas sprendimas nacionalizuoti „Snorą“ ? Ar čia tik dar kartą prisidirbta?
Tačiau mes visi - užtvanka drumzliniems srautams. Priėjęs prie kasos „Swedbanke“, pamačiau stingdantį vaizdą: protingas atlygis pamirštas. Ką čia bekalbėti apie geranoriškumą! Už aptarnavimą pervedant litus į kitą sąskaitą, esančią kitame Lietuvos komerciniame banke, imama net penki litai. Nei Latvijoje, nei Lenkijoje tokių kainų nėra pervedant pinigus. O klientui mokėti nelengva, juolab kad jam dažnai tokių pavedimų reikia atlikti kartais ne vieną dešimtį. Iš kliento kišenės plėšiami pinigai tvarkingai sugula banko kasose bei seifuose. Koks čia begali būti geraširdiškumas. Vien godulys.
„Snoro“ savininkų turtą, gerokai daugiau nei milijardą litų, apsaugojo Didžiosios Britanijos teismas, areštuodamas tokią sumą, nes Lietuvos banko už didžiulį milijoninį atlyginimą pasamdytas bankroto administratorius, vykdantis bankroto procedūrą, galėjo nepalikti vilties savininkams Antonovui ir Baranauskui, taip pat indėlininkams, kadangi po teismo Lietuvos valstybė net gali nepajėgti sumokėti patirtų nuostolių nacionalizavus „Snoro“ banką.
Kad išvengtume tokios klampynės, nepamirškime Dešimties Dievo įsakymų ir juos vykdykime.
Dešimt Dievo įsakymų: 1.Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną. 2. Netark Dievo vardo be reikalo. 3. Švęsk sekmadienį. 4. Gerbk savo tėvą ir motiną. 5.Nežudyk. 6. Nepaleistuvauk. 7. Nevok. 8. Nekalbėk netiesos. 9. Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters. 10 Negeisk svetimo turto. Tai viskas tikrai susiję, tai monumentaliai grindžia moralę ir daug ką kita gyvenime. To šviesoje galima matyti Lietuvos retušuojamą ekonomiką. Metų BVP per 8 metus padidėjo trečdaliu, o pinigų kiekis, kuris aptarnauja ekonomiką, didėjo 10 kartų sparčiau, t.y. padidėjo net tris kartus.
Ką tai reikštų? Į tai vengia atsakyti Lietuvos ekonomikos vedliai. Visiems vadovams svarbu, kaip sėkmingai vykdyti biudžeto pajamų planus. Infliacija tam padeda – didina kainas ir mokėtinas sumas. O kaip infliacija veikia verslą, ypač eksportuojantį – juk infliacija išpučia eksportuojamų produktų kainas ir menkina Lietuvos konkurencingumą užsienio rinkose.
Kodėl Lietuva nebuvo priimta į Euro zoną? Europos bankas matė mūsų infliacijos šėlsmą dar 2005 – 2006 metais. Europos Sąjungos paramos lėšos kasmet didėjo, bet kito jų panaudojimo efektyvumas. Tačiau kaip vertinti naujo papildomo BVP, naujų gamybos technologijų, naujų darbo vietų kūrimą? Kodėl apie tai nekalbama atplukdžius net 31,6 mlrd. litų iš ES paramos įvairiems projektams.
Prokurorai gaudo dingusius milijonus, tam išleisdama nemažai pinigų, o milijardai, neefektyviai panaudoti Lietuvos ekonomikoje, didina infliaciją, žlugdo verslą ir skurdina visus pinigų turėtojus. Už ką anksčiau mokėjome 130 litų, dabar mokame per 150 litų. Dėl pinigų pertekliaus jų perkamoji galia krenta. Importuota dideli pinigai – apie 130 milijardų Lt Lietuvos skolos pavidalu ir ji didėja. Kalbėta apie prarastus „Snoro“ banko 987 milijonus – nusileista iki 700 milijonų, o Generalinė prokuratūra turtines pretenzijas reiškia tik dėl 300 milijonų. Mąstant apie „Snoro reikalus“ kyla daug klausimų, neaiškumų. Kodėl šis gerai dirbęs bankas nacionalizuotas, o po to staiga – kitą dieną uždarytas?
Buvo atleistas Kazimieras Ramonas, Lietuvos banko priežiūros departamento vadovas. Pažinojau šį žmogų – protingas, sakyčiau, gudrus ir išmanė, kas vyksta Lietuvos komercinėje bankininkystėje. Todėl ar jis būtų įdarbinęs giminaičius, o tikriausiai ir jų lėšas, jeigu būtų netgi tik nuspėjęs, jog „Snoras“ turi finansinių sunkumų bei keblumų? Tad galima teigti, kad „Snore“ jokių problemų nebūta. Jos K. Ramonui būtų trukdžiusios įdarbinti gimines. Juk žmonės negali nebendrauti.
Tai kas, kad Lietuvos Prezidentė įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių už 700 000 Lt. Gerai. Parėmė šalies biudžetą. R.Šarkinas, mano galva, pelnytai dirbo tris kadencijas – jį vertinu kaip dalykišką ir gerą vadovą. Ne be reikalo Prezidentė pratęsė paskutinę jo kadenciją. Labiausiai stebina, kad gana daug dėmesio skiriama, pavyzdžiui, kažkokiems Darbo partijos 25 milijonams arba vadinamojo mailiaus milijonams.
Jeigu taip bus elgiamasi, tai teks tarti „Sudie, Lietuva.“
O kaip baigsis „Snoro“ banko byla, dar neaišku.
Atgal
