Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 03 30. Ar baigsis blokada?
Algirdas Pilvelis
Pasirinkimo reikia žmogui bet kokioje situacijoje nepriklausomai nuo to, ar tas žmogus geras ar ne. Tai pati žmogiškumo esmė, nepriklausanti nuo jokių moralės kategorijų, galimybė ieškoti išeities, teisingos ar klaidingos, o ne susitaikymas su savivale ir blokados varžtais. Kai lietuvių tauta tapo laisva, išsivadavo iš priespaudos mechanizmo, išrinko ir delegavo į Europos Parlamentą rusų tautybės atstovą Viktorą Uspaskichą, lenką Valdemarą Tomaševskį. Ką žmogus parenka, pasirenka, iš tikrųjų tai ir yra jo lemtis, kurią kiekvienas priima taip, kaip geba. Yra ir dar vienas argumentas, kodėl laisva tauta neina balsuoti rinkimų metu. Kad Lietuvą valdo ne tautos išrinktieji, matome kiekvienas. Kiek susiję aukščiausiuose postuose sėdintys su meile, tikėjimu, su viltimi, bet kokioje gyvenimo situacijoje didžiausia dorybė netapti paklydėliu kryžkelėje.
O gal dar mus laiko įkalinę tos pačios valstybės varžtai? Tai bausmė. Mes ją sušvelninti tikrai galime. Emocija kiekvieno širdyje turi remtis drąsa, ryžtu. „Tautos jėga vienybėje“- žodžiai, iškalti 1938 metais 10-ties litų sidabrinėje monetoje su A.Smetonos atvaizdu, kai Lietuva minėjo 20-ties metų Nepriklausomybės paskelbimą.
2012-ųjų metų kovo 11-ąją Lietuva minėjo 22 metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukaktį. Ar mes ramia sąžine galime teigti, jog nutraukta niekšiška blokada prieš Lietuvą visose srityse? Ar galime įvardyti politikus vadovus, vadeivas, nors 20 iš poros šimtų, nuo kurių priklauso Lietuvos likimas? Ramia sąžine galiu pasakyti – prof.Vytauto Landsbergio mąstymo būdas ir visų jo poelgių filosofija kiekvienam žmogui turėtų būti pagrindas. 19-kos kitų eiliškumą kiekvienas galėtų įvardyti savaip. Ant Barboros Radvilaitės g.1 pastato yra iškaltas ne laisvės tėvo bareljefas, o Mykolo Algirdo Brazausko. Kasdien, eidamas darban į valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ redakciją, esančią B.Radvilaitės g.9, pagalvoju: „Būtų gerai greta A.M.Brazausko iškalti dar ir Antano Sniečkaus, Petro Griškevičiaus, Justo Paleckio, Motiejaus Šumausko, Mečislovo Gedvilo, Antano Venclovos bareljefus.“ Visa galerija tėvynės išdavikų. Susimąstykime, kol nevėlu. Jie, uzurpavę mūsų sąmonę, griauna valstybės pamatus. Tai kita, tamsioji lietuvių tautos gyvenimo pusė. Jie B.Radvilaitės gatvėje - nepriklausomos valstybės atgimimo stabdžiai.
Turime gintis nuo tokių ir dar įžūlesnių, ateisiančių jų palikuonių. „Fronto“ steigėjas Vilniaus Gedimino prospekte užvakar žygiavo saugomas Lietuvos policininkų. Demonstrantai mojavo raudonomis vėliavomis, tęsė blokadą prieš tautą šmeiždami Lietuvą. Jiems nieko nereiškia atkurta Nepriklausomybė, jie nenori skirtis su tuo, kas buvo 50 metų. Jie meluoja teismams, teigdami – „savi šaudė į savus“. Manęs nedomina, ką pasakys Viktoras Uspaskichas, V.Tomaševskis, tai rusų ir lenkų tautų veikėjai. Toks mano supratimas kaip ir kiekvieno žmogaus, nebuvusio pionieriumi, komjaunuoliu ar komunistu.
Klasta ir smurtu tėvynės išdavikai naikino, terorizavo tautą, jie turėtų puikuotis ant būsimos negarbės lentos B.Radvilaitės g.1. Valstybė paskelbė savo atkurtos nepriklausomybės koncepciją, ji kuriasi savo jėgomis. Tokių švyturių kaip V.Landsbergis yra ne vienas. Ant Gedimino pr.40 namo pamatų iškalti partizaniniame kare kritusių narsių Tėvynės patriotų vardai. Visas mūsų žmoniškumas paremtas asmeninėmis vertybėmis. Sprendimas įprasminti žmones, padėjusius galvas ant tėvynės aukuro, turbūt niekada nebus ištrintas iš Lietuvos istorijos.
Blokada „pamilo“ Lietuvą: šiandien Europoje mes brangiausiai mokame už dujas Rusijai, už naftos produktus Lenkijai. Iš Lietuvos tyčiojamasi, o Vakarai žiūri pro užtamsintus akinius, tik ne tokiu veidu kaip sovietmečiu. Vakarai humaniškesni, bet neturime manyti, kad jie tikrai stos mūru, jei atsitiktų bėda, jei Rusija, nepaskelbusi karo, užpultų Lietuvą ir vėl panorėtų jėga prisijungti prie savo „karalystės.“ „Sąmoningas“ pilietis pasiskelbtų Lietuvos prezidentu, kaip 1991 metų sausio 13-ąją iš tankų, dardančių Vilniaus gatvėmis, sklido Mykolo Burokevičiaus ar J.Jermolavičiaus balsai. Nenorėčiau tikėti, kad toks asmuo galėtų būti išrinktas į Seimą.
Svarbiausias valdančiųjų asmenų atrankos procesas nevaldomas, nėra jokios schemos nei įstatymų leidžiamosiose, valdžios vykdomosiose ar teisėsaugos institucijose. Pirmiausia turėtų būti griežta atranka. Tik nesusitepę, nekorumpuoti žmonės, svarbiausia Lietuvos patriotai, turėtų galimybę kelti savo kandidatūras į Seimą, Prezidentus, savivaldybes ir net partijų valdybą, iš kurios išrenkamas pirmininkas.
Rinkimai į aukščiausiąją valdžią - tai ne koks nors oligarchų nešvariais pinigais užsakytas striptizas politinėje scenoje, susimetant į koalicijas. Kiekvienas žmogus yra atsakingas už Tėvynės Lietuvos likimą.
Atgal
