Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 05 04. Jeigu
Vyriausias redaktorius Algirdas Pilvelis
1964 metais grįžau iš Intos, kur dirbau 11-12 akmens anglių šachtos darbininku. Ten iš 3000 vyrų buvau jauniausias. Į šachtą ne kartą pakildavau laipteliais, kuriuos dėl įdomumo buvau suskaičiavęs. Jų buvo net 760.
1964-aisiais kaimyninėje Vorkutos šachtoje įvyko metano dujų sprogimas. Po žeme žuvo 53 šachtininkai. Dar nebuvau atšventęs savo 20-ojo gimtadienio. Įvykio sukrėstas parašiau pareiškimą šachtos viršininkui, atidirbau reikiamą laiką ir, nusipirkęs bilietą, įsėdau į traukinį Vorkuta –Maskva. Kelionės metu parašiau eilėraštį ,,Inteligentiškas kaimietis“: ,,Aš daug ko išmokau/Dėka savo širdies/Ji kelius man parodo/Geriau už žvaigždes.“21-ąjį gimtadienį pažymėjau dirbdamas Kauno radijo gamykloje. Papildžiau kadaise nebaigtą eilėraštį: ,,Jei medžiai skraidytų,/Paukščiai vis viena juose sutūptų.“
Šios įžangos prireikė vis galvojant apie Tėvynės sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų partiją, deklaruojančią krikščioniškąsias vertybes. Žvelgiant į jos netrumpą veiklą susidaro įspūdis, kad net aukščiausi partijos vedliai tenkina tik savo ,,šeimos“asmeninius interesus. Lietuvių tauta žiauriai kenčia nuo savųjų lietuvių. Po partizaninio karo prieš okupantus tarp gyvųjų neliko nė vieno kario. Į konservatorių gretas atėjusi Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Adolfo Ramanausko-Vanago dukra, buvo išrinkta Seimo nare. Jos tėvas, garsus partizanas, su žmona Birute Mažeikaite buvo išduoti ir suimti Kaune, išvežti į Vilniaus KGB kameras. 1956 m. spalio 12 d. Vilniuje posėdžiavęs LTSR Aukščiausiasis teismas po žiaurių kankinimų KGB rūsiuose A. Ramanauskui-Vanagui skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje. Palaidojimo vieta nežinoma.
Kyla klausimas, kokias vertybes iš tikrųjų deklaruoja konservatoriai. Ar besirūpinantys tik savo kišenėmis turi teisę valdyti šalį, mano Tėvynę? Kiekvieno žmogaus gyvenimas po saule –trumpas. Išblėsta pačios šviesiausios asmenybės. Lietuviais esame gimę, bet gyventi valdininkų nuskurdintoje Lietuvoje, kai per mėnesį temokama 800 litų, (į rankas negaunama nė 700Lt), neįmanoma. Iš aukštų tribūnų tauta tikinama, kad atlyginimai greitai bus padidinti. Tačiau iš kokių resursų? Tokių erdvių nematyti. Nei iš aukščiau, nei apačioje. Ar klaidos nesąmoningos? Kenčia tik paprasti žmonės. Skaudina skurdas. Rusų liaudis sako: ,,Ne tot prav, kto prav, a tot prav, u kovo bolše prav“(,,Ne tas teisus, kuris teisus, o tas teisus, kuris turi daugiau teisių“). Ar tokie veikėjai gali save laikyti valdžia? Jie jau užmiršo esą žmonės iš tokių pat paprastų žmonių ir savo veiksmus įvardija kaip visuotinio gėrio programą. Postringaujama iš tribūnų ir didžiuojamasi savo indėliu kovojant už sočią ateitį.
Ar ne per greit pamirštas nepriklausomybės pradžioje buvęs nuoširdumas, viešumas, pastangos žengti Lietuvos keliu? Kuo toliau, tuo labiau jis atrodo duobėtas. Veidmainiams duobės nebado akių. Pro angeliukų kaukes šviečia ,,rūpintojėlių“akys, o tikrieji siekiai –tik savo ir savųjų naudai. Už valdžios erdvių kabinetų toliau tariamasi, kaip dar apgaudinėti rinkėjus. Spalio 14-ąją vyksiančiuose rinkimuose.
Nesutikau nė vieno būsimo kandidato į Seimą, kuris analizuotų klausimą, kas griauna lietuvybę. Bilietas ,,Į Lietuvą“ir greta klausimas: ,,1. Ar grįžtumėte, jei Lietuvoje būtų daugiau nei 100 tūkst. darbo vietų?“Lietuvos kairiosios partijos nekelia sau pagrindinio klausimo: kiek lietuvių pabėgo iš Lietuvos. Bet teigia, kad sukurs net šimtą tūkstančių darbo vietų. Tai dar ne viskas. Taip pat žadama padidinti gimstamumą iki neregėtų per visą Lietuvos istoriją skaičių.
Buvęs konservatorių partijos pirmininkas, pirmasis pažadukas –Gediminas, būdamas premjeru, žadėjo, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens 5 mln. lietuvių. Dabar ,,raudonieji“pasigavo to premjero kliedesius ir žeria dvidešimties metų senumo pažadus. Ankstesnis ,,raudonųjų“premjeras Gediminas Kirkilas nuolat pypkiavo, bet tokių pažadų nedrįso lietuviams žerti į akis. Jis, kaip ir Algirdas Brazauskas, turi dvi žmonas, bet tik vieną dukrą. Tad pavyzdys –priešingas, mažinti gimstamumą. Tokiu atveju Sodrai reikės mažiau pinigų. Kuo tikėti? Greičiau Gediminu Kirkilu negu dabartinių socialdemokratų politika šeimos didinimo klausimu.
Slaptos derybos
Premjeras Andrius Kubilius dažnai į televiziją atvyksta su raudonu kaklaraiščiu. Tai gal po 2012 m. spalio 14-osios rinkimų į LR Seimą sukurs koaliciją su socialdemokratais? Dabartinės apklausos taip suskirstė vietas po rinkimų: Darbo partija –40 –44 vietos, socialdemokratai –31-32, konservatoriai –24-26 vietos Seime. Nuolat gyvenantis LNK televizijoje Viktoras Uspaskichas save skelbia būsimu ministru pirmininku 2012 -2016 m. Tikriausiai jam labiausiai neparankus konkurentas Nr.1, tai yra socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Darbo partijos pirmasis dešimtukas susitikinėja su Tėvynės sąjungos pirmojo dešimtuko asmenimis. Bet ar įmanoma koalicinė vyriausybė be socialdemokratų? Įmanoma. Aritmetika paprasta –keturiasdešimt darbiečių plius dvidešimt penki ir dar dešimt priviliotų ir laimėjusių vienmandatininkų užtikrina ketveriems metams ramybę. Pagrindinis klausimas: ar gali, regis, nesutaikomi oponentai pasirašyti tokią tvirtą koaliciją ketveriems metams po rinkimų spalio mėnesį? Taip ir atsitiks. Valdžia, slystanti iš po kojų konservatoriams, reikštų būti niekuo. ,,Vsio možet koroly“(,,Viską gali karaliai“) –dainuoja ne tik rusai. Nešventos mintys. Politikai elgiasi lyg vaikai.
Niekam nesvarbu lietuvių tauta, jos kalbos likimas, pagaliau ir teritorija, žemė motina. Viešpaties dvasinės vertybės griaunamos, o propaguojamas pilietiškumo ugdymas tėra tuščia frazė. Nesvarbu, kad 1918 m. susigražinę laisvę į ateitį žvelgiame optimistiškai. Šiandieninėje Lietuvoje ugdyti tikrą tautinę ir žmogišką kultūrą valdžiai yra nesvarbu. Žinomas konservatorius Vitas Matūzas šaiposi iš generalinio prokuroro ir iki rinkimų telikus pusmečiui be skrupulų vaikšto kartu su premjeru Andriumi Kubiliumi ir Prezidente. Tokia įžūli Lietuvos opera. Už Laisvę ir Tėvynę kritę –trypiami. Svarbiausia ugdyti jaunąją kartą: moksleivį, studentą, krašto pilietį, kad jie taptų lietuviais patriotais. Garbė mokyklai, kuriai suteikiamas tauraus žmogaus vardas. Juozas Urbšys buvo Lietuvos diplomatas ir užsienio reikalų ministras, jo atminimas šviečia, bet jo vaikaitis, Panevėžio STT vadovas, konservatorių buvo išvytas iš darbo. Kodėl šis patriotas pateikė kompromituojančią medžiagą Lietuvos prokuratūrai apie Panevėžio meru buvusį Vitą Matūzą ir jo žmoną Danutę Matūzienę? Tartum kagėbistinį pavasarį į Lietuvą būtų sugrąžinę konservatoriai. Konservatoriai nemato savųjų kulto. Bet jeigu akla meilė saviesiems, korupcija bado akis, tai kodėl teisybės, nuolat reikalaujamos iš apačių, nematoma? Argi dora, teisinga, kad aukštus postus turintys asmenys būtų susitepę, susikompromitavę ir dažnai nekompetetingi, o tik todėl, jog yra tos pačios grupuotės žmonės? Kas tai? Ar tik pavydas ir akivaizdus apsimetimas nematyti? Esant reikalui generalinis prokuroras privalėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn bet kurį asmenį, nesvarbu, kokioj kėdėj šis besėdėtų, bet yra padaręs nusikaltimą. Koalicija su tokiais ,,tūzais“po rinkimų graudi.
,,Būk prakeikta, šėtono apgavyste!“–tai poeto Antano Miškinio, buvusio tremtyje, parašyti žodžiai. Lietuviui kaip įkaitui keršyta už savo tautą, pažiūras, patriotizmą. 1945 m. genocidą vykdė okupantai, o dabar, net sunku apversti liežuvį, –savieji. Beveik žemiausias Lietuvos žmonių pragyvenimo lygis ES –korupcijos padarinys. Svarbu viskas. Nusikalstamos struktūros, iš reketo sukaupti pinigai ir t.t. Apie tai dažnai kalbama, tačiau jokio skaidrumo visuomenė nemato. Iš kokių šaltinių, ar legaliai uždirbtos lėšos, įsigytas nekilnojamasis turtas? Į redakciją užėjęs panevėžietis teigė: ,,Nė vienas panevėžietis nebalsuos už konservatorius, jeigu Vitas. Matūzas bus sąrašuose.“Bet gal konservatoriams ne tai rūpi? Baltos apykaklės –Seimo dauguma, ir profesionaliems teisininkams, prokuratūrai reikia Seimo pritarimo, kad būtų uždėti antrankiai korupcijai. Be to, pastaruoju metu pastebima itin prasta teismų reputacija. Teismas gali išteisinti aukštą valdininką, prokurorų apkaltintą akivaizdžia korupcija. Kas visiems aiškiai matoma, kai kuriems teismų atstovams kitaip rodosi. Į savuosius žiūrima tartum užsimerkus, pro pirštus. Kaip iš tikro turi būti žiūrima ir elgiamasi?! Reikia teisybės, atkaklumo, geros komandos.
Apibendrindamas siūlyčiau politikams neužkirsti kelio visuomenės negerovių priežastims atskleisti. Šiandien mums reikia sąžiningų, išmintingų politikų patriotų. Tuomet sąžinės balsą per rinkimus atiduosime lengva širdimi.
Neleiskime į Seimą patekti korumpuotiems apsimetėliams!
