Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 04 27. Sugniuždyta ištikimybė
Vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis
Prisikėlimo kelio perdavimas. Belieka labai jautri tyla pabūti, susikaupti. Sankirtoje tarp aušros ir margos valandos, kai žemė teikia pavasario dovanas, kai reiškiama ištikimybė Dievo meilei, kai bokštai sargyboje, tik žvakėmis pašviestas atsivertimas. Aš visada prieš marazmą. Kur buvau , kai buvo areštuojamas Aleksandras Solženycinas. Aišku Vilniaus katedros aikštėje kuria kas rytą eidamas į redakciją persižegnoju. Dėl Dievo meilės, dėl šventos ramybės, už sušaudytus Lietuvos partizanus Rusijos „Malaja liubianka“rūsiuose. Prancūzų poetas sukūrė himną partizanams, o kokia jo pavardė? Ar prisimenate? Aš nenoriu kariauti su savimi. Būtent balandžio antrojoje pusėje, o kuriais metais –kitas klausimas. Černobylis sprogo. Prieš kelias dienas minint tą žiaurios nelaimės sukaktį, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, prisimindamas aukas, suskaičiavo, kad jau mirę 10 000 tūkstančių žmonių, tiesiogiai dalyvavusių likviduojant Černobylio sprogimo padarinius. Jis priminė, kad tai buvo baisu, bet, atsakydamas į tai, jis pareiškė, kad statysime elektrinę 50 km. Nuo Vilniaus, ir apgailestavo, kad Lietuva irgi statys atominę elektrinę prie Baltarusijos sienos. Pažerti kaltinimai vieni kitiems. Tokie žodžiai nepalieka jokių galimybių protingam sprendimui. Tam padėtas taškas
2005 m. Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už biudžetą ir finansus, kalbėjo, kad suplanuotas 2006 m. valstybės biudžeto deficitas, vertinant iš Briuselio esąs pagrįstas. Lietuvos projektai esą gana saugūs –Lietuva galėtų įsivesti eurą pagal tas aplinkybes. Taip pat nematanti deficito grėsmės, jei EK padarytų kaip planuojama. Tada spaudos konferencijoje Vilniuje Dalia Grybauskaitė tikino, kad apie Lietuvą Europos Komisija išliksianti geriausios nuomonės. Tačiau 2007 metais Lietuva pati užkirto sau kelią įsivesti eurą, nulėmė kelių didelių firmų nenoras turėti galimybę atsiskaityti eurais. Dideli komerciniai bankai prieštaravo: juk keičiant litus į kitas valiutas, jie susižeria nemažus pinigus už paslaugas. Dabar Lietuvos vyriausybė tikina, kad Lietuva eurą turės nuo 2014 metų sausio pirmosios.
Per 22 metus į Pabaltijį neatvyko nė vienas Rusijos prezidentas. D.Medvedevas pareiškė, kalbėdamas apie Baltijos šalis: „Žinoma, mes dideli, o jos mažos, tačiau nereikia įžūliai elgtis, laikytis nacionalistinės pozicijos... Mes istoriškai susiję, mes stipriai susiję ekonomiškai“.
Naujuoju Rusijos prezidentu 2012 m. gegužės 6 d. inauguravus V.Putiną, Rusijos spaudimas Lietuvai padidės. Rusija žino: pusė Lietuvos žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, tai yra pusbadžiu. D. Medvedevo pareiškimas reiškia, kad esate maži ir turite suprasti –jums atviras kelias sugrįžti. Darysiu viską, ką man patars protas ir sąžinė, kovo 11 d. skėlė profesorius Vytautas Landsbergis. Prisimenant senus istorinius laikus, lietuvišką, dzūkišką liliputinę Perlojos respubliką. Ispanijoje 1930 m. daugelyje provincijų irgi buvo tokio tipo valstybėlės su savo valdžia, pinigais. Ten puikavosi gražiausios provincijos merginos atvaizdas. Taip žmonės bandė įtvirtinti geros valstybės valdžios iliuziją. Pažvelkime į nepriklausomą Lietuvą. 3000000 valstybėje atsiranda per 40 tokių perlojų –politinių partijų partijėlių, kurių tikslas –užtikrinti tautos gerovę.
Konservatoriai, anot E. Kunevičienės, atėjo visiems laikams. Tai perfrazuoti poeto Vytauto Montvilos žodžiai, vertinantys Leniną. Poetas pasakė: „Ateina geniai ir vėl išnyksta, ateina Leninas visiems laikams“. Štai kokia samprata vyrauja ir Rusijos prezidento M. Medvedevo pagrasinime, kad Lietuva visiems laikams turinti klūpėti prieš vyresnįjį brolį. Tada Pabaltijis esą nebūtų toks nulis, kaip kad D. Medvedevas yra sviedęs žodžius gruzinams –Gruzija esanti tik nulis. Tad ir Pabaltijis esąs toks pats nulis. Turint omenyje Rusijos karinių pajėgų galią. Mums pasiūlyta grįžti į Rusijos glėbį. Kas būtų, jeigu taip atsitiktų?
Aišku, kad Rusija pasirūpintų Pabaltijo ekonomika ir galbūt netgi skirtų daugiau lėšų Lietuvos ūkiui atkurti, negu dabar Europos Sąjunga tam skiria. Po tokio viliojimo skurdžiai atrodančiam Pabaltijui rasis ir daugiau palaikytojų. Ką reiškia čia viename, čia kitame Lietuvos kampe nuolat pasigirstantys balsai: „Prie ruso buvo geriau“negu Europos Sąjungos sudėtyje. Maskvoje kiekvienais metais pasiskelbia po keliolika naujų milijardierių ir nerublinių, o dolerinių milijonierių. Jei Pabaltijis pasuktų atgal į Rusiją, tuomet Rusijos Dūmoje būtu limituota vietos Pabaltijo regionui. Nė kiek mažiau kaip Europos Parlamente. Ne vienam politikui, išrinktam į Lietuvos Seimą, sopa galvą. Rusija primena Pabaltijui investicijas ir į buvusią atominę elektrinę, pastatytą Visagine, kainavusią milijardus Tarybų Sąjungai. Rusai padovanoję. O kaip „Mažeikių nafta“? Tokia pati dovana.
Kodėl „Mažeikių naftą“Lietuvos valdžia pardavė lenkams, ne kartą rašiau „Lietuvos Aide“: parduoti strateginius objektus, kai nafta vamzdžiais teka iš Rusijos?! Ar nereikėjo pagalvoti, juolab kad ir pagaminto kuro kaina galėjo būti panaši kaip Rusijoje arba Baltarusijoje, tai vos ne perpus mažesnė. Rusija pareiškė, kad tas vamzdis sugedęs ir kad remontui Lietuva turėtų investuoti apie 1 milijardą litų, o jei nebūsią to milijardo, tai naftos negausime. Rusijoje dabar nafta ir gamtinės dujos - didžiausias turtas bei ekonomikos pagrindas dar maždaug šimtui metų.
Ne rusai ardo lietuvybę, latvių bei estų kalbas. Neteiskime Rusijos prezidento žodžių, neturime teisės. Galime garsiai samprotauti: mišrių lietuviškų, rusiškų šeimų Lietuvoje skaičiai stulbinantys, kas penktas, šeštas mūsų šalies gyventojas yra iš mišrios šeimos.
Prieš 22 metus šventėme pirmąją atkurtos nepriklausomos mūsų valstybės dieną. Už Laisvę ir Tėvynę lietuviai ėmė į rankas ginklus ir ėjo kovoti dėl Lietuvos. Kovo 11 d. - Lietuvos laisvės saulė, bet ta saulė - su Europos valstybių sąjunga. Dabar jau aštuoneri metai, kai esame po NATO skėčiu. Kas toliau? Ką pasiūlė Rusijos prezidentas D. Medvedevas Lietuvai? Spėju, kad galvoje turėjo: jūsų patriotinės idėjos perspektyvos blėsta dėl nuskurdintos ekonomikos, o Rusija gali ne tik padėti Lietuvai, jos ateičiai, Rusija yra lyg pūkinė pagalvė, geresnė negu Europos Sąjungos. Be to, Latvijoje jau kovota dėl gimtosios kalbos, kad nebūtų įvesta lygiagreti lygiateisė rusų kalbą. D. Medvedevas po gegužės 6 dienos bus Rusijos premjeras. Ir kas tada? Būsimas šildymo sezonas dar pabrangs. Ar kiekvieną lietuvį jaudina, veikia Černobylio atominės elektrinės sprogimas, įvykęs 1986 m. balandžio 26 d. Ar ieškoti sąsajų ir su uždaryta Visagino atomine elektrine, su konservatorių sumanyta statyti nauja atomine elektrine toje pačioje vietoje, panaudojus analogišką Fukušimos atominės elektrinės, patyrusios avariją reaktorių technologiją. Ar kyla ne mažesnė grėsmė negu Černobylio atominės elektrinės Ukrainoje tragedija? Fukušimos elektrinės tragedija prilyginta Černobylio. 1986 m. balandžio 26 d. pirmą valandą dvidešimt trys minutės vietos laiku grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama, dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga šoktelėjo už nominalo ribų, karštis deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima sutalpinti atgal. Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis. Didžiulis ugnies kamuolys nukėlė 1000 tonų masės betono ir plieno stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir padarė stoge skylę. Į vidų patekus deguoniui užsidegė grafitas, dėl to į atmosferą buvo išmesta daug radioaktyvių dulkių. Maždaug 1800 sraigtasparnių, gesindami gaisrą, išbėrė apie 1000 tonų smėlio ir švino. Jau kitą dieną visi 55 tūkstančiai Pripetės gyventojų buvo pradėti evakuoti.
Drąsūs konservatoriai rizikuoja, mažiau kainuos elektros energija, o pastatyta nauja atominė elektrinė atsipirks per 18 metų. Kam tokia paguoda? Atominės elektrinės statyba atsipirktų tik 2040 metais. Prabėgus trisdešimčiai metų, kiek dabartinių konservatorių, dabar jau sulaukusių penkiasdešimt, bus tarp gyvųjų. Dabarties politikams svarbiausia, kad yra galimybė prisiliesti prie skolintų užsienio bankų milijardų, tai ir lemia norus visiškai nesiskaityti su prognozuojamų padarinių tragizmu. Panašus ketinimas ir Baltarusijos prezidento, ir Rusijos noras statyti atomines elektrines, kurių vieną aušintų Baltijos jūra Kaliningrado pakrantėje.
Politika –tai tikėjimas, meilė, viltis. Jau du tūkstančiai metų, kai kiekvienas tautos vedlys privalo eiti drauge su tauta, tik taip galima pasiekti sėkmės.
Atgal
