Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 06 05. Andriaus Kubiliaus strategija yra tikroviška
Valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis kalbina LR Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoją Kęstutį Masiulį
Kodėl konservatoriai neskyrė Jūsų Vilniaus miesto meru?
Kęstutis Masiulis
Jūs klausiate apie įvykius, kurie buvo pereitos kadencijos savivaldybės taryboje. Iš tikrųjų tada mus išrinko į savivaldybės tarybą, o savivaldybės meru tapo J.Imbrasas. Mes sakėme, kad šita valdžia nėra tinkama, ir bandėme suformuoti koaliciją, o aš, kaip antros didžiosios partijos Vilniuje frakcijos vadovas, pretendavau tapti meru. Toks buvo faktas. Tačiau taip neįvyko dėl dviejų trijų aplinkybių. Pirma, norėjome suformuoti koaliciją, surinkti 26 tarybos narius, kurie paremtų mero kandidatūrą. Paaiškėjo, kad reikia surasti kokius nors perbėgėlius. Arba kitas variantas - reikėjo gauti tokių Vilniuje aktyviai veikiančių oligarchinių struktūrų, kaip „Rubikono“ grupės vadovai, paramą. Nors formaliai taip neskelbta – jie turėjo įtakos keliems tarybos nariams, kurių balsavimas buvo labai svarbus. Kai aš gavau tą informaciją, mano pozicija tada buvo tokia: jeigu mes negalime švariais politiniais būdais sudaryti daugumos, tai ir nereikia kurti tos valdžios, galime pabūti opozicijoje, įgyti žmonių paramą. Tačiau partijoje man pačiam buvo labai nemalonu. Tokiai nuomonei buvo pasipriešinta pačioje partijoje. Viliui Navickui vadovaujant buvau pašalintas iš frakcijos seniūno vadovo pareigų. Buvo išrinktas V.Navickas. Man buvo leista suprasti, kad aš apskritai geriau pasitraukčiau ir eičiau į Seimą. Taip atsitiko, kad buvau dėl vidinių politinių aplinkybių faktiškai išstumtas iš šių pozicijų.
Ar V.Navickas dabar yra konservatorių partijos narys?
Būta įdomios istorijos. V.Navickas, partijos prezidiumui reikalaujant nepalaikyti su „Rubikonu“ susijusių svarbių projektų, kaip „Vilniaus energijos“ nuomos „Dalkijai“ pratęsimo, vis dėlto nepakluso tokiam prezidiumo reikalavimui. Po to V.Navickas pateko ir į kitus skandalus, susijusius su savivaldybės kontrolieriumi, kurį jis bandė mokyti, kad tų įmonių, kurias jis nurodo, nereikia kontroliuoti, o reikia kitas. Turėjo būti politiškai susaistyta kontrolė, tačiau girdėjau, kad jam pavyko susigrąžinti partijos narystę. Kai V.Navickas buvo pašalintas iš partijos ir neteko mero pareigų, jas vėliau ėmė eiti Raimundas Alekna, kuris, manau, daug sėkmingiau atliko mero pareigas.
Ar tiesa, kad Vilius Navickas esąs pastatęs Žvėryne tris didelius namus ir yra labai turtingas žmogus?
Kiek žinau, jis yra turtingas. Spėju, nekilnojamojo turto objektų turi ne tik Žvėryne. Žiniasklaida apie tai rašė, aš tiksliai nežinau.
Jūs dabar esate įregistruotas Kelmės rajono vienmandatėje apygardoje.
Man gerai sekėsi praeituose rinkimuose, persvara buvo tikrai ženkli, laimėjau antrame ture prieš buvusį Kelmės komunistų partijos narį Zenoną Mačernių, kuris tuo metu buvo Kelmės savivaldybės vicemeras socialdemokratas ir partijos vadovas. Iki šiol buvo administracijos direktorius, dabar pasitraukęs ir grumiasi dėl mero posto Kelmėje, bet socialdemokratai kelia kitą kandidatę moterį - vietos sveikatos centro vadovę Monkauskaitę. Socialdemokratai mano, jog ji rimta konkurentė, nors yra ir kitų konkurentų.
Ar palaikote ryšius su Kelme? Ar dažnai ten lankotės ir bendraujate su rinkėjais?
Vidutiniškai 2-3 kartus per mėnesį lankausi savo apygardoje, būna ir tokių mėnesių, kai visus penkis savaitgalius būnu Kelmėje. Ten turiu savo padėjėją kelmiškį Saulių Mockų. Labai stengiamės kartu dirbti Kelmei ir kelmiškiams. Seimo nario, ypač vienmandatininkų, darbas turi tokią įdomią specifiką, jog mes turime būti tokie pat Seimo nariai ir dirbti Seimo įstatymų leidžiamąjį darbą, komentuodami Seimo veiklą, dalyvauti sprendžianti politinius strateginius klausimus, bet kartu esame labai įsipareigoję savo apygardai ir savo rinkėjams, turime kartkartėm padėti spręsti ir tenykščių žmonių labai elementarius žmogiškus klausimus, pavyzdžiui, tarpininkauti jiems ir telekomunikacijos įmonėms, patarti, kaip elgtis įvairiose situacijose. Būna taip, kad gali padėti tik teismai, tenka pagelbėti žmonėms ginti jų interesus teisme, pavyzdžiui, dėl nuosavybės grąžinimo reikalų ir pan.
Paminėjote ginčus su telekomunikacijomis...
Galėčiau pateikti pavyzdžių. Kartais ir labai smulkus reikalas atima daug laiko. Kreipiasi į mus žmogus dėl 40 ar 60 litų, kai mano, jog neteisėtai verčiamas mokėti. Tada mes kreipiamės, pvz., į „Omnitel“ bendrovę. Konkrečiu atveju žmogus norėjo nutraukti sutartį, manydamas, kad nepagrįstai jam priskaičiuotos sumos. Mums teko padėti sutvarkyti tuos reikalus, nors ne visada pavyksta, nes apie pusę būna tokių atvejų, kai mes negalime nieko padaryti - telekomunikacijos įmones gina sutartys.
Vitas Matuzas sustabdė narystę TS-LKD partijoje. Kodėl?
Na, iš tikro situacija labai nemaloni ir mums, kaip šios partijos nariams, ypač prieš rinkimus. Vitas Matuzas Seime Generalinio prokuroro buvo apkaltintas galimai padaręs įvairių nusikaltimų. Teigta, jog būta neteisingo medžioklėje nušautų gyvūnu įforminimo; kiti kaltinimai susiję su įvairaus verslo veiklos protegavimu ir rėmimu, taip pat ir žmonos įmonės palaikymu, o tai Seimo nariams neleidžiama. Tokie kaltinimai, mesti Seimo nariui, yra labai sunkūs. Prokuroras prašė sustabdyti jo imunitetą, ir Seimas tai padarė. Dabar jo byla bus tiriama. Jis gali būti apklausiamas, jam gali būti pateikta kaltinimų ir visa tai gali nukeliauti iki teismo. Negalime spėlioti, kaip ta byla baigsis. Tik teismas gali būti galutinis sprendėjas, kuris nustato, ar tie kaltinimai yra pagrįsti, ar ne, tas procesas turi eiti iki pabaigos. V.Matuzas dėjo pastangų, kad Seimas neatimtų iš jo neliečiamybės. Galime manyti, kad imunitetas yra savotiškas gelbėjimosi ratas ir V.Matuzui, ir kitiems Seimo nariams, tarkime Tvarkos ir teisingumo partijos nariui Evaldui Lementauskui, kitų partijų nariams. Jis irgi stengėsi, kad jo neliečiamybė nebūtų panaikinta. Byla nesustabdyta, bet nutraukta. O kai byla nutraukiama, tai, norint ją atnaujinti, reiktų naujų faktų bei argumentų. Tai reiškia, jog jis išgelbėtas nuo didelių kaltinimų visiems laikams, ir kai baigsis jo kadencija, sukaks 5 metų senatis, reiškia, kad žmogus bylos procesas turi būti greitas. V. Matuzas galėjo to tikėtis, bet Seimas pasielgė brandžiau.
Kodėl brandžiau?
Manyčiau, kad Seimo nariai, kaip ir E.Lementauskas, neturėtų taip elgtis, slėptis nuo atsakomybės. Vis dėlto visuomenė labai nepalankiai žiūrį į tokį slapukavimą ir nesupranta, kodėl kai kurie asmenys gali daryti labai sunkius nusikaltimus ir nesulaukti atsakomybės. Įsivaizduokime, kad E.Lementauskas pasislėpė, būtų pasislėpęs ir V.Matuzas. Jie visą gyvenimą nešiotų tam tikrą dėmę gudraudami pasprukę nuo atsakomybės.
O gal kai kurie asmenys ir eina į Seimą, kad turėtų sau finansinės naudos ir slėptų nusikalstamą veiklą, tikėdamiesi, kad Seimas juos apsaugos?
Na, aš nenorėčiau taip blogai galvoti apie žmones, jog tai esąs pagrindinis jų motyvas eiti į Seimą, bet manyčiau, kad vienam kitam, aišku, ne daugumai Seimo narių, šitas imunitetas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, faktiškai kažkiek atriša rankas elgtis neatsakingiau. Gal dėl to ir atsiranda vienu kitu skandalu daugiau. Aš pats ne kartą viešai išsakiau savo nuomonę, kad Seimo nariui būtų panaikinta neliečiamybės norma.
Kyla klausimų dėl būsimų rinkimų. Tautoje ateinantys Seimo rinkimai vadinami lemiamais. Neseniai išspausdintame savo straipsnyje siūliau priimti įstatymą, pagal kurį 200 litų bauda būtų nubausti piliečiai, neatėję į rinkimus.
Aš girdėjau apie tą siūlymą. Kažkas panašiai, matyt, nuo Jūsų nusiskaitęs, jau minėjo tokią idėją. Aš nenorėčiau piktinti žmonių baudomis, bet kitose valstybėse, berods Belgijoje, yra toks įstatymas. Formaliai galima paskirti baudas. Dalyvavimas rinkimuose ten siekia aštuoniasdešimt kelis procentus, žodžiu, šita idėja yra diskutuotina, bet aš nedrįsčiau vienu akibrokštu tai paremti. Visose valstybėse yra dalis neaktyvių žmonių, kurie nelabai domisi politika, neturi savo nuomonės. Ar tikrai rinkimus laimėtų tie žmonės, kurie galėtų priiminėti teisingus sprendimus? Pagal sąžinę. Visi turi sąžinę, bet neturi informacijos, nesidomi politiniu gyvenimu. Gal jie balsuotų pagal vakarykštę matytą laidą? Pavyzdžiui, Vokietijoje šiuo metu populiarėja Piratų partija. Ši partija neturi jokios programos, tiesiog remia internetinę laisvę, daug neaiškumų, bet jaunimui ji atrodo simpatiška, kadangi jaunimas tikisi už dyką parsisiųsti muzikos ar filmą ir galvoja, kad tokį piratavimą partija gali įteisinti. Ši partija kyla ir vokiečių analitikai sako, kad ji greičiausiai gali prasimušti ir į Bundestagą, įskaitant Berlyną. Tie patys vokiečiai pripažįsta, kad ši partija galėjo susikurti dėl to, jog pateikė simpatišką programą nedalyvaujančių rinkimuose žmonių pasirinkimui. Ar dėl to pagerės gyvenimas?
Ar galima tikėtis, kad teisėja Neringa Venckienė gali palikti teisėjos kėdę ir įkurti savo partiją?
Taip, aš matau dvi tokias partijas, kurios gali ateiti į politiką bandydamos sutelkti nebalsuojančius žmones – tai Kedžio palaikytojų, ir kita – Artūro Zuoko vadovaujama partija „TAIP“. A. Zuokas labai gabus politikas, gabumų Dievas jam nepagailėjo, jis siūlo patrauklias idėjas jaunimui, dėl to jaunimas už jį balsuoja, jis moka telkti žmones. Pavyzdžiui, Kaune pritraukė verslininką V.Matijošaitį dalyvauti rinkimuose. Manau, kad šios dvi partijos galėtų turėti didelę įtaką Seime. Jos mūsų politiniame gyvenime gali padaryti didelį posūkį.
Taip, aišku, kad šios partijos eis į Seimo rinkimus Vilniuje, Kaune, kituose miestuose. Matome per televiziją, jog vadinamoji Kedžio partija visoje Lietuvoje galėtų turėti rinkėjų palaikymą, turėtų savo štabus.
Aš jums pritariu. Šitos dvi partijos iš tikro gali prasibrauti į Seimą. Dėl skirtingų aplinkybių A.Zuoko partiją palaiko jaunimas. Tai yra partija, kuri stipri ir finansiškai, ir idėjomis, o Kedžio šalininkus vienija apmaudas dėl Klonio gatvės įvykių. Ši emocija labai stipri.
Ką manytumėte apie tai, kad N.Venckienė teigia, jog Lietuvos teismai supuvę ir negalima rasti teisybės?
Nenorėčiau taip griežtai vertinti. Nesutikčiau, kad teismai turėtų būti pertvarkyti kaip Gruzijoje - visus teisėjus atleidžiant. Pirma, policininką galime išmokyti per keletą mėnesių. Policininko ne kriminalisto darbas keliuose nėra toks sudėtingas kaip teisėjo. Atleidus daug netinkamų policininkų ir priėmus naujų, sudarius jiems sąlygas pasilavinti, manau, būtų geras rezultatas, tačiau atleisti daugumą teisėjų ir jų vieton priimti kitus teisininkus, manau, nebūtų teisinga.
Jeigu teisėjas R.Skirtunas paima kyšį...
Teisybė, teismuose yra daug taisytinų dalykų, bet ar atleidus dabar dirbančius teisėjus, kurių tikrai yra sąžiningų, galima išspręsti problemą, - abejoju. Kad reikia gerinti teismų darbą, dėl to aš neabejoju. Teisingesnius variantus siūlo tie žmonės, kurie teigia, kad reiktų kai kuriose bylose, kurios sukelia daugiau rezonanso, paskirti dalyvauti ir tarėjus, prisiekusiuosius, kad būtų pareikšta piliečių, žmonių nuomonė, tada teisėjų savivalė būtų pažabota.
Jeigu Jūs turėtumėte kokių nors asmeninių problemų, ar samdytumėte seną advokatą ar rinktumėtės jaunesnį, manydamas, kad jaunimas geriau dirba. Gal jaunimas sumažintų korupciją...
Suprantu Jūsų mintį. Taip, bet iš principo Jūs esate už greitesnę kaitą teismuose. Man atrodo, kad šituo keliu siūlo sukti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji remia rotaciją. Padirbai porą kadencijų ir užleisk vietą kitam. Tai man priimtina.
Sakoma, jog Česlovas Juršėnas Seime „nuo gimimo“...
Seimo narius, skirtingai nei teisėjus, renka patys žmonės. Niekas niekam netrukdo su Česlovu Juršėnu konkuruoti. Kiek žinau, jis visada išrenkamas tiesiogiai. Tai kodėl reiktų imti ir atleisti jį? Šios kadencijos Seime tik 10 proc. belikę praeitos kadencijos narių, tai nepaprastai didelė kaita.
Kokius darbus atliko Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkė? Kaip buvo dirbama Seime?
Aš manau, kad labai didelių darbų buvo nuveikta šioje kadencijoje. Pirmasis, didžiausias - neleista Lietuvai paskęsti finansinėje suirutėje, į kokią paskendo Graikija. Lietuva išbrido iš finansinių sunkumų, nors užsienio stebėtojai mums žadėjo lito devalvaciją. Antra. Didžiulis darbas atliktas energetikos reformos srityje. Galiu paminėti – panaikintas Leo, sukurta energetinės nepriklausomybės strategija, susitarta ir dėl elektros linijos į Švediją, jau gaminamas kabelis šiai linijai, pasirašyta sutartis dėl elektros linijos į Lenkiją. Tai istorinis dalykas todėl, kad tokio susitarimo nebuvo pasiekta beveik per 15 metų. Priimtas sprendimas ir pasirašytas susitarimas dėl suskystintų dujų terminalo statymo Klaipėdoje jūrų uoste. Pats laivas jau užsakytas ir yra statomas norvegų įmonės Korėjoje. To terminalo pajėgumas iš pradžių bus apie pusantro milijardo kubinių m dujų, o po kurio laiko - išplėsta iki trijų milijardų. Jau ieškoma tiekėjų, yra preliminarių pažadų jas tiekti iš Kataro. Ten lankėsi Prezidentė, bet ieškoma ir plačiau. Galbūt simpatiškiausias tiekėjas galėtų būt JAV, nes ten skalūnų dujos yra nepaprastai pigios - iki 7 kartų pigesnės negu Lietuvoje, taip pat ir Rusijoje. Na, ir paskutinis objektas, kuris kelia diskusijų, bet vis dėlto išjudintas iš mirties taško, tai Ignalinos atominės elektrinės statybos problema. Man atrodo, kad visuomenė linksta į tai. Atominės elektrinės statybos problemą suprasti sudėtinga, nes yra daug prieštaringos informacijos. Viena vertus, tai yra tie, kurie palaiko šį projektą, aš irgi. Atominės elektrinės pagaminta elektra yra pigiausia. Jos pagamintos elektros savikaina galėtų būti apie 7-11 cnt, o įskaitant ir paskolos išlaidas, galėtų siekti apie 23 centus. Kai būtų grąžinta paskola, elektros kw/h kaina siektų tik 7 ar 10 centų. Tai pigu.
Išanalizavęs didžiųjų partijų galimybes 2012 metų būsimuose Seimo rinkimuose, paskelbiau „Lietuvos Aide“ prognozę - TS-LKD gaus Seime 24 – 26 vietas. Kokia Jūsų nuomonė?
Jūs teisus. Aš tikiuosi, kad Seime gausime 25 vietas.
***
Mielas Kęstuti, Jūs esate LR Seimo TS-LKD frakcijos pirmininko pavaduotojas. Dėkodamas už turiningą pokalbį prašyčiau Jūsų perduoti Ministrui Pirmininkui: Sakau Jums iš širdies. Kitos dvi didžiosios Lietuvos partijos leidžia net po kelis leidinius, o TS-LKD niekaip neįstengia surasti galimybių įsigyti sau valstybės laikraštį „Lietuvos Aidas“, kurį, kaip visai neseniai paaiškėjo, 1917 m. vasario 28 d. įsteigė lietuvių tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius, o pirmasis jo redaktorius buvo Antanas Smetona. Kodėl svarbiausia Lietuvos valstybės partija pernelyg ilgai rengiasi nupirkti Lietuvos valstybės laikraštį „Lietuvos Aidas“? Tai padaryti, manau, ši partija galėtų nors ir šiandien.
Linkiu po Seimo rinkimų partijai sudaryti tokią koaliciją, kad premjeru ir toliau liktų Jūsų partijos narys.
Atgal
