Kazimiero Ragulskio mokslinis darbas buvo ne vien tik asmeninė svajonė, bet ir tikslas nešti naudą Lietuvai, garsinti Tėvynės vardą. Kazimieras Ragulskis ant tuščio lauko sukūrė stiprią originalią precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinę mokyklą, kuri aukštai vertinama pasaulyje. Jis sukūrė kai kuriuos naujus ir išvystė žinomus netiesinių virpančių bei banguojančių mechaninių sistemų efektus, naujus principus originalioms sistemoms sudaryti. Remdamasis teorinių bei eksperimentinių tyrimų rezultatais, sukūrė išradimus bei inovacijas.

2011 metais už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui Vyriausybė nutarė skirti kultūros ir meno premijas dvylikai šalies kultūros ir meno kūrėjų. Įvertinusi 29 kandidatūras, juos Ministrų kabinetui pristatė muzikologo Jono Vytauto Bruverio vadovaujama komisija.

Sigito Gedos krikštaduktei Almai Rastupkevičienei, Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriaus mokytojai, V.Daujotytės knyga „Tragiškasis meilės laukas. Apie Sigitą Gedą: iš poezijos užrašų, refleksijų“ (R.S. leidykla) paliko slogų įspūdį. Monografijoje dėstomi faktai: Sigito tėvas mušdavo savo keturmetį sūnų, šis nusižudęs. Genties benamystė, juoda ubagystė, girtuokliavimas, įskaitant ir poeto šitaip žalotą didžiąją gyvenimo dalį. S.Gedos giminė, prie jos prisidėję Lietuvos inteligentai, kitų profesijų asmenys suabejojo faktografijos tikrumu.

„Krėvė iš tiesų yra viena didžiųjų XX a. mūsų figūrų, jei ne pati didžiausia. Svarbiausias jos ženklas – universalumas.[...] Krėvės kūrybos laikas ir erdvė labai plati, nutįsta nuo „Avestos“ ir „Bundachišno“ kosmogonijų, nuo pasaulio sutvėrimo iki pokarinių DP stovyklų Austrijoje, o veikėjų galerija – nuo dzūkų piemenuko iki karaliaus Erodo, Kristaus ir induistų brahmano.“ - Albertas Zalatorius.

Visas pasaulis, vedęs mirtiną kovą su komunizmu dėl savo Laisvės ir Nepriklausomybės, su meile prisimena Didžiojo Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Ronaldo Reigano 100-ąsias gimimo metines. Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei. Minimas JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas (1911.02.06-2004.06.07) gavo antrąjį, tarsi krikšto vardą - Didysis blogio imperijos Nugalėtojas. Jis vienintelis gerai suprato komunizmo esmę.

Mūsų autoritetai, iškilios asmenybės teikia pilietinio orumo. Apmąstydami jų nuopelnus raiškiau suvokiame paveldą, kuris tampa moraline galia. Kasmet, Vasario 16-osios išvakarėse, prisimename mūsų kariuomenės kūrėją Antaną Juozapavičių. Jo asmenybė įėjo į Nepriklausomybės atkūrimo istoriją, jo gyvenimas ir veikla švystelėjo meteoru Lietuvos padangėje, tapo tuo, ką Karolis Dineika apibūdino: „Pirmojo karžygio asmenyje glūdi kažin kas tokio, kas pernelyg jau artima kiekvienam tautiečiui, kad jo atminimas galėtų blankti“.

Antanas Aleksandravičius buvo vienas pirmųjų profesionaliosios tautinės patriotinės skulptūros pradininkų Lietuvoje. Gimęs gražiame Dainavos krašte, kuris išaugino nevieną mūzomis apdovanotą asmenybę (rašytoją, muziką, dailininką). Vienas jų - skulptorius Antanas Aleksandravičius. Praėjusių metų gruodžio 3 d. buvo paminėtas skulptoriaus 125-sis gimtadienis.

Neabejotina, kad kapitono išvaizda disciplinuoja įgulą ir reprezentuoja patį laivą bei laivyną. Todėl jūreivišką uniformą papildžiau dar vienu atributu, nebuvusiu kataloge - užpatentuotu uniforminiu diržu su sagtimi.

„Lietuvos Aide“ (2010 m. spalio 27. Nr. 251, 252, 253. P. 6-7) jau rašyta, kad 2010 m. spalio 15 d. Bazelyje, Oetlinger gatvėje prie namo Nr. 42 laikinoji reikalų patikėtinė Šveicarijos konfederacijoje Virginija Umbrasienė nuėmė trispalvę vėliavėlę, dengusią paminklinę lentą, kurią su simboline rūtų puokštele pašventino kun. Julius Sasnauskas. Nedidelėje memorialinėje lentoje prof. J. Ereto portretas ir įrašas dviem kalbom: vokiečių „In diesem Haus lebte Prof. Dr. Joseph Ehret Jakaitis 1896–1984 ein Sohn der Schweiz und ein Patriot Litauens“ ir lietuvių „Šiame name gyveno Šveicarijos sūnus Lietuvos patriotas prof. dr. Juozas Eretas – Jakaitis 1896–1984“ (skulptorius Algirdas Bosas iš Gargždų). Paminklinės lentos atidengimas Šveicarijos lietuvių išrinktam Tūkstantmečio žmogui Juozui Eretui buvo vėliau vykusių renginių (kapinių lankymas, parodos atidarymas, konferencija, koncertas) pradžia.

Po nenusakomai baisios Tėvelio netekties, nuo 3 metukų, supo šalti, atgrasūs, svetimi žmonės, pastūmėję į vienatvę. Tik traukė jų nuostabios kūlimo pabaigtuvių dainos. Tėvelio amerikoniuko gramofono muzika ir viliokė spalva ganėdino vaikišką vaizduotę, kurių dėka pakilau viršum negandų, vėliau studijoms į pasakų Vilnių.

Šiemet pažymime kalbininko Jono Jablonskio (1860-1930) 150 metų gimimo sukaktį, o vasario 23-ą sukako 80 metų nuo kalbininko mirties. Jo mirties dieną 1930 m. „Lietuvos Aidas“ rašė: „Daug yra pas mus nusipelniusių vyrų Tėvynei. Daug jų kovojo ir padėjo galvas kovos lauke. Visus juos mes turim gerbti ir sekti jų pavyzdį. Bet vis dėlto Kriaušaičiui – Rygiškių Jonui – Jablonskiui pridera ypatinga pagarba. Jis kovojo, jis statė mūsų kultūros, mūsų tautos kertinį akmenį – kalbą.

Minime liaudies dainininkės Juzės Jurkonienės (1910–1972) gimimo šimtąsias metines. Pasak tautosakos tyrinėtojų, J. Jurkonienė tarp talentingų dzūkų dainų karalienių užima pašlovintą vietą. Įžymusis kalbininkas prof. Juozas Balčikonis su talkininkais užrašė net 670 jos padainuotų dainų, pasektų pasakų.

Brangūs, gerbiami Tėvynainiai, Metai nenuilsdami bėga, skuba su savimi nusinešdami, kas linksma, liūdna ir skaudu. Visų ir visko paminėti neįmanoma, bet mes norime išreikšti Jums visiems, visiems, brangieji, mūsų nuoširdžią, gilią padėką, prikėlusiems tėvelį iš praeities glūdumos - jį pagerbdami, jam skirdami prasmingų aprašymų, primindami jo šakotą veiklą. Neseniai iškilmingai atšventėte tėvelio įkurtos „Aušrinės“ 100-metį. Metų pabaigoje minėsite tėvelio 125-ąsias gimimo metines.

Norėtųsi pažvelgti į nuostabaus lietuvio ir didingo kunigo sielą, dar pabūti su juo tyloje, nes ilgesys užgniaužia žadą. Kaip gerai, kad 2009 m. buvo išleista jo knyga „Atverkime protus ir širdis Jėzui Kristui“, o dabar pasirodys kita knyga apie jo gyvenimą ir veiklą. Manau, kad tai bus veikalas, apimantis ne tik pagrindines datas, įvykius, bet ir jų foną, kuriame išaugo tautos ąžuolas. Dar leidžiamos knygos turinio nemačiau, bet norėtųsi, kad būtų parašyta visa tiesa, nes prelatas buvo tiesos žmogus. Tiesa ne tik išlaisvina, bet ir apsaugo kitus nuo negandų, atnaujina Bažnyčios veidą. O aš tik pabandysiu nupiešti jo vidinį portretą be datų.

Praėjo keletas savaičių nuo tos dienos, kai Panevėžyje (Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje), buvo pristatyta kunigo, poeto Justo Jasėno poezijos knyga „Užmigdykite mus Ežeruos“ - nepaprastai nuoširdžios, dvasią pakylėjusios popietės akimirkos gyvos, lyg būtų tai buvę vakar. Tebesigirdi jautriai gimnazistų maironiečių išsakyti posmai, tebeklajoja popietės tylą nutraukę smuiko garsai, tebeskamba pirmosios lietuvių kalbos, vėliau kitų mokytojų šviesiais prisiminimais pripildyti žodžiai.