Asmenybės
Liaudies dainininkės Juzės Jurkonienės jubiliejiniai metai
Juozas Kuckailis
Minime liaudies dainininkės Juzės Jurkonienės (1910–1972) gimimo šimtąsias metines. Pasak tautosakos tyrinėtojų, J. Jurkonienė tarp talentingų dzūkų dainų karalienių užima pašlovintą vietą. Įžymusis kalbininkas prof. Juozas Balčikonis su talkininkais užrašė net 670 jos padainuotų dainų, pasektų pasakų. Daugiausia ji mokėjo vestuvių dainų. Kartu nemažai ir kitokių: meilės, darbo, šeimos, vaišių, krikštynų, humoristinių, žaidimų, karinių-istorinių dainų, dainų apie gamtą ir pan. 1972 m. pabaigoje, jau po dainininkės mirties, buvo išleista Juzės Jurkonienės 267 dainų rinktinė „Druskininkų dainos“, pažymint, kad jas užrašė prof. J. Balčikonis. Galimas daiktas, jog taip rinktinė pavadinta tik dėl platesnio skambesio, nes, remiantis tais pačiais tautosakos tyrinėtojais, Juzės Jurkonienės repertuarą nulėmė ne kitapus Nemuno esančių Druskininkų, o Leipalingio apylinkių – Veršių, Leipalingio, Diržų, Lipliūnų, Mizarų, kitų šio Dzūkijos kampelio kaimų dainų tradicija. Šios dainų rinktinės pasirodymas reikšmingas dar ir tuo, kad ne tik išgarsino dainininkę Juzę Jurkonienę, bet ir tapo puikia pradžia kitus dzūkų dainininkus pristatantiems leidiniams.
Juzė Jurkonienė gimė 1910 m. gruodžio 31 d. šalia Leipalingio esančiame Veršių kaime, Marytės ir Vinco Ptakauskų šeimoje. Jos tėvas Vincas buvo kaimo daraktorius, mokėjo daug oracijų, grojo smuiku, vargonavo ir retkarčiais vadovavo Leipalingio bažnyčios chorui. Juzę jis pramokė skaityti, išmokė dainų, kurių keletą atmintis išlaikė visą gyvenimą. Autobiografijoje (parengė Elena Grinaveckienė; išsp. 1975 m. „Kraštotyroje“, pakartota 1985 m. leidinyje „Aš išdainavau visas daineles“, I) ji rašė: „Anksti mirus tėveliui, dainavome abi su mamyte, taip pat ir su močiute, ir, rodos, vargai buvo lengvesni. Dainavau rudens ir žiemos vakarais verpdama, ausdama ir mažesniųjų broliukų lopšius linguodama, dainavau pavasarį ir vasarą, galvijus ganydama. Ir atrodė, kad be dainos gyventi negalima. Už tai, kad patėviui išauginau dvi eželes tabako, jis man nupirko du sąsiuvinius. Kai tik išgirstu naują dainą dainuojant, tuoj ją nusirašau į tuos dovanotuosius sąsiuvinius ir dainuoju. Ir greit moku. O balsą gerą turėjau: bažnyčios chore giedojau“.
Sulaukusi devyniolikos, dainininkė ištekėjo į Mizarus už Antano Jurkonio, taip pat entuziastingo dzūkų dainininko, mokėjusio liaudies dainas ir gražiai pašvilpiniuoti. Dabar dainavo abu drauge, penkis vaikus augindami, irstydami per Nemuną valtele žmones, keliaujančius į Druskininkus. Paaugus vaikams, dainuodavo visi septyni. Bendra daina pradėdavo, bendra daina baigdavo visus darbus, ir darbas rankose, pasak dainininkės, tirpte tirpdavo, nesijausdavo nei nuovargio, nei kaulų gėlos.
1952 m. rudenį Juzę Jurkonienę pradžiugino netikėtas susitikimas su įžymiuoju kalbininku prof. Juozu Balčikoniu. 1953-ųjų vasarą jie dar artimiau susipažino. Išgirdęs dainuojančią dainininkę, profesorius tiesiog užsikrėtė dzūkiškųjų dainų grožiu. Tada ir kilęs sumanymas jas užrašyti, išleisti rinkinį. Šių žmonių pažintis, gražus kūrybiškas bendravimas tęsėsi keliolika metų. „Tai buvo labai svarbus įvykis mano gyvenime, – rašė J.Jurkonienė autobiografijoje. – Aš dainavau, o jis klausėsi, gėrėjosi jomis truputį šypsodamasis ir, nors senas būdamas, užrašinėjo jas; vis rašė rašė ir klausinėjo manęs. Jau, rodos, išdainavau jam visas, jau daugiau nemenu nė vienos dainos, o štai vakare atsigulus, pradedu raustis atmintyje, ir iš atminties išnyra vis naujų, seniai dainuotų, močiutės dar išmokytų. Pasižymėdavau ant popieriaus skiautelės tų dainų pradžias, o rytą prof. Balčikoniui vėl dainuodavau. Išdainavau visą savo liaudies vargą ir džiaugsmą, o prof. J. Balčikonis viską susirašęs išsivežę į Vilnių“.
Melodijų užrašinėti profesorius pasikvietė Bronių Uginčių. Jie abu užrašė apie 500 Juzės Jurkonienės dainų. Vėliau iš jos 115 dainų į magnetofono juostas įrašė konservatorijos studentai R. Astrauskienė ir J. Bruveris, kiti dar ir pasakų. Garsas apie šią talentingą dainininkę pasklido plačiai. Ją aplanko, jos dainomis, pasakojimais susidomi ir kiti kalbininkai, tautosakininkai bei muzikologai. Pakviesta į Vilnių, J. Jurkonienė dainuoja Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Vilniaus valstybinėje konservatorijoje. Apie ją laidą sukuria Lietuvos televizija.
„Didžiausias mano noras – pamatyti išspausdintą tą prof. J. Balčikonio parengtą mano dainuotų dainų rinkinį. Ir dieną, ir naktį aš apie jį galvoju“, – atviravo J. Jurkonienė autobiografijoje. Deja, jos norams nebuvo lemta išsipildyti: mirė 1972-ųjų rugpjūčio 19-ąją, eidama šešiasdešimt antruosius gyvenimo metus. „Druskininkų dainų“ nesulaukė ir prof. J. Balčikonis; jo pradėtą darbą baigė bendradarbiai.
2010-aisiais, daugiausiai dainininkės Juzės Jurkonienė sūnaus Prano Jurkonio, muziko, choro dirigento, pedagogo, iniciatyva, plačiai paminėta dainininkės šimto metų jubiliejinė sukaktis. Pirmiausiai jos 100-osios gimimo metinės buvo prisimintos Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, gegužės 7 d. surengtame vakare „Vai, pakelėje zerkolinė karčmelė“ (iš ciklo „Dzūkijos liaudies talentai“), kurio rengėjai buvo Kauno tautinės kultūros centras, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Dzūkų bendrija ir Jurkonių šeima. Mintimis apie žymiąją dzūkų dainininkę dalijosi Dzūkų bendrijos pirmininkas Julius Baltrukonis, etnologė Laura Lukenskienė, Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, atsiminimų papasakojo sūnus Pranas Jurkonis. Vakaro metu skambėjo Juzės Jurkonienės mėgtos dainos, kurių padainavo kauniečių vokalinis ansamblis „Židinys“ (įkūrėjas ir vadovas Pranas Jurkonis) bei Kauno tautinės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Ratilėlis“ (vadovė Alvyra Česienė).
Spalio 9-ąją Juzės Jurkonienės šimtmetis gražiai paminėtas Vilniaus mokytojų namuose vykusiame dzūkų vakare. Vakarą vedė etnologė Gražina Kadžytė. Daug šiltų žodžių apie dainininkę pasakė įžymioji Veronika Povilionienė, padainavusi ir keletą jos dainų. Muzikologas prof. Jonas Bruveris prisiminė susitikimus su J. Jurkoniene, dainų įrašus, vėliau jų rengimą spaudai, kai buvo rengiamasi leisti „Druskininkų dainas“. Dainininkės sūnus Pranas Jurkonis prisiminimais leidosi į vargo metus pokary, kai jų šeimą sovietiniai aktyvistai 3 kartus „aprabavojo“ – išvežė visą turtą, papasakojo apie motinos dainuotas dainas, kalbininko Juozo Balčikonio, muzikologo Vytauto Landsbergio ir jo tėvo architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio apsilankymus Mizaruose. Iš Mizarų kaimo kilusi televizijos režisierė Birutė Bražinskaitė prisiminė, kaip ji rengė pirmą savarankišką televizijos laidą, kurios herojė buvo dainininkė Juzė Jurkonienė, ir kaip po to bendradarbiai stebėjosi: „Iš kur ištraukei šitą nuostabią moterį?“ Vakare skambėjo J. Jurkonienės dainuotos dainos. O jomis gausiai susirinkusius vakaro dalyvius džiugino mūsų jau minėtas kauniečių vokalinis ansamblis „Židinys“ bei Mokytojų namų folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai“, vadovaujamas Algirdo Matijoškos.
Lapkričio 19-ąją Juzės Jurkonienės gimimo šimtosios metinės paminėtos ir Druskininkų miesto muziejuje. Prisiminimų vakare mintimis apie dainininkę, jos išsaugotą dainų kraitį dalijosi etnomuzikologė Nijolė Noreikaitė, tautosakininkė, poetė Ona Alesiūtė-Bleizgienė, daug šiltų žodžių, nuklysdamas į jaunystės dienas, apie motiną tarė sūnus Pranas Jurkonis, kai jie, penketas vaikų, buvo „maitinami ne tik bulvėmis su rūgštum pienu, bet ir dainomis“. Kompozitorius ir dainininkas Mikas Suraučius, negalėdamas dalyvauti vakare, atsiuntė videojuostą, vaizdžiai papasakojusią apie Suraučių ir Jurkonių šeimų bendravimą, susitikimus su dainininke. Vakare skambėjo Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblio „Stadalėlė“ (vadovė Lina Balčiūnienė), „Ryto“ gimnazijos jaunimo ansamblio „Racilukai“ (vadovė Lina Dudulienė) atliekamos dainos, kurių nemažą dalį sudarė ir Juzės Jurkonienės dainuotosios. Po to Druskininkų bažnyčioje už dainininkę buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose giedojo Kauno vokalinis ansamblis „Židinys“, vadovaujamas Prano Jurkonio.
Pasakojimą apie žymiosios dzūkų dainininkės Juzės Jurkonienės šimtametę sukaktį bei jai skirtus renginius norėtume baigti lietuvių tautosakos tyrinėtojo, akademiko, habil. dr. Leonardo Saukos žodžiais. Akademikas, sūnaus Prano Jurkonio paprašytas šimtmečio proga pasidalinti mintimis apie Juzės Jurkonienės dainuotas dainas, rašo:
„Dainų daugumą sudaro tradiciniai dzūkiški variantai, paklusę kolektyvinės kūrybos normoms, modeliams. Bet atidžiau pasižiūrėję, pastebime, kad dainininkė nėra tik pasyvi praeities lobių saugotoja. Ne iš vienos dainos pajuntame kūrybišką santykį su palikimu. Čia, žiūrėk, impulso pagauta, vykusiai sukontaminuoja kelis tipus į vieną variantą, čia pagimdo visai naują dainos šaką arba vėl sumaniai parafrazuoja žinomą motyvą, įterpdama naujas detales, vaizdus. Todėl ir ilgos, keliasdešimt posmų dainos nėra retos jos repertuare – išplėsta kompozicija, platus įsisiūbavimas susiję su jos kūrybingumu, dvasiniu aktyvumu“.
Pasak akademiko, prof. J. Balčikoniui pavyko užrašyti iš dainininkės ir vieną kitą itin įdomų kūrinį. Kaip pavyzdį jis nurodo dainą „Augino tėvulis“, baladę „Turėj anita“. Baladėje, kaip rašo L. Sauka, greta tradicinio motyvo apie liepele paverstą mergelę grakščiai ir harmoningai prikurtas naujas paralelinis motyvas – žentulio pavertimas berželiu. Lietuvių tradicijoje šitokio kompozicinio tipo baladės – naujiena, – pabrėžia akademikas L. Sauka.
Atgal
