Asmenybės
Paminėtos 150-osios Jono Jablonskio gimimo metinės
Antanas Leonavičius
Šiemet pažymime kalbininko Jono Jablonskio (1860-1930) 150 metų gimimo sukaktį, o vasario 23-ą sukako 80 metų nuo kalbininko mirties. Jo mirties dieną 1930 m. „Lietuvos Aidas“ rašė: „Daug yra pas mus nusipelniusių vyrų Tėvynei. Daug jų kovojo ir padėjo galvas kovos lauke. Visus juos mes turim gerbti ir sekti jų pavyzdį. Bet vis dėlto Kriaušaičiui – Rygiškių Jonui – Jablonskiui pridera ypatinga pagarba. Jis kovojo, jis statė mūsų kultūros, mūsų tautos kertinį akmenį – kalbą. Jis ne metus kitus, ne dešimt ar dvidešimt metų, bet visą savo gyvenimą paaukojo mūsų kalbai. Jis dirbo ne tarnybą eidamas, ne už pinigus, ne už ordinus ir ne dėl garbės. Jis dirbo tada juodą, nedėkingą darbą. Darbą, kurio pasisekimas ir visa ateitis buvo labai neaiški“. Meilę Lietuvai ir gimtajai kalbai lyg testamentu paliko Jonas Jablonskis savo gyvenimu.
2010 m. lapkričio 30 d. LR Seimo Pirmininkės pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius Seimo parodų galerijoje atvėrė bendrinės lietuvių kalbos gramatikos kūrėjo Jono Jablonskio 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtą parodą „Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta“.
Minėjimą surengė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Seimo Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius.
Ypač informatyvioje ir istoriniu požiūriu turtingoje ekspozicijoje pristatoma fotografijų paroda iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų ir šeimos archyvo, J.Jablonskio asmeniniai daiktai - Maironio lietuvių literatūros muziejaus ir Universiteto muziejaus eksponatai.
Parodą parengė Lietuvos nacionalinis muziejus, kurį atstovauja šios kultūros ir istorijos šventovės Archeologijos skyriaus vedėja- Eglė Griciuvienė.
Rankraščių paroda iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių, parengė intelektualai - Povilas Saudargas ir Rūta Kazlauskienė.
Žodį tarė LR Seimo Pirmininkės pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius,Lietuvių kalbos instituto direktorė, humanitarinių mokslų daktarė Jolanta Zabarskaitė, Seimo narys Arvydas Vydžiūnas, aktorius Tomas Vaisieta.
Renginyje gausiai dalyvavo J. Jablonskio giminės - buvusio šalies vadovo, kalbininko anūko - Vytauto Landsbergio žmona, muzikos pedagogė Gražina Ručytė Landsbergienė, proanūkė - JTO Lietuvos asociacijos direktorė Jūratė Landsbergytė, jos sūnus, proproanūkis, talentingas portretistas Gerdenis Grickevičius, anūkės -Julija Petkevičiūtė Lukėnienė, Jonė Petkevičiūtė Garmuvienė, proanūkiai - Rasa Garmutė Ramanavičienė su vyru Rolandu, Eglė Lukėnaitė Griciuvienė, Augis Rimantas, Jūratė Umbrasaitė, Algis Karazija, proproanūkiai: Saulė Kriaučiūnė, Jonas Ramanavičius, bei Lietuvos visuomenės atstovai - edukologijos magistrės Liudmilos Isajevos vadovaujamos Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, istorijos mokslų magistras Žilvinas Radavičius, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto vadas Kazys Mackevičius, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminties įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, kt. garbūs Lietuvos šviesuomenės atstovai.
Pasibaigus oficialiai renginio daliai, jo dalyviai, mėgaudamiesi Gražinos Ručytės Landsbergienės vaišėmis, dar ilgai kalbėjo apie J. Jablonskį.
Atgal
