Asmenybės
Šveicarijos lietuvių bendruomenės renginiai profesoriui Juozui Eretui (Joseph Ehret) (1896 10 18–1984 03 13)
Dr. Aldona Vasiliauskienė
„Lietuvos Aide“ (2010 m. spalio 27. Nr. 251, 252, 253. P. 6-7) jau rašyta, kad 2010 m. spalio 15 d. Bazelyje, Oetlinger gatvėje prie namo Nr. 42 laikinoji reikalų patikėtinė Šveicarijos konfederacijoje Virginija Umbrasienė nuėmė trispalvę vėliavėlę, dengusią paminklinę lentą, kurią su simboline rūtų puokštele pašventino kun. Julius Sasnauskas.
Nedidelėje memorialinėje lentoje prof. J. Ereto portretas ir įrašas dviem kalbom: vokiečių „In diesem Haus lebte Prof. Dr. Joseph Ehret Jakaitis 1896–1984 ein Sohn der Schweiz und ein Patriot Litauens“ ir lietuvių „Šiame name gyveno Šveicarijos sūnus Lietuvos patriotas prof. dr. Juozas Eretas – Jakaitis 1896–1984“ (skulptorius Algirdas Bosas iš Gargždų).
Paminklinės lentos atidengimas Šveicarijos lietuvių išrinktam Tūkstantmečio žmogui Juozui Eretui buvo vėliau vykusių renginių (kapinių lankymas, parodos atidarymas, konferencija, koncertas) pradžia.
Prie Eretų šeimos kapo (Bazelio priemiestis Ryhen (Riehen) kapinės)
Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai su vainiku, perjuostu lietuviška trispalve juosta, lydimi renginio dalyvių, pasiekė Eretų šeimos kapą – įrašai antkapiniame paminkle liudija šeimos lietuviškumą: Caecilia Ehret – Boos (1859–1941), Ana Jakaitytė – Eretienė (1898–1954), Aldona Lange – Ehret (1928–1976), Joseph Ehret – Jakaitis (1896–1984), Laisvutė Ehret (1932–1993).
Kun. Julius Sasnauskas su rūtų puokštele pašventino kapą, rūtas padėdamas prie paminklo. Gražią puokštę gėlių su įrašu juostoje iš Vokietijos atvežė Vasario 16-osios gimnazijos pedagogai ir moksleiviai. Gėles padėjo ir Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos Konfederacijoje laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė. Uždegtos trispalvės žvakutės.
Vasario 16-osios gimnazijos ateitininkų vadovė Marytė Šmitienė kalbėjo apie prof. J. Ereto kilnią asmenybę, dėmesį lietuvybei, jo bendrystę su gimnazijos moksleiviais, profesoriaus laidotuves. Tuomet vieną moksleivę, atvykusią į J. Ereto laidotuves, taip paveikė pasakytos kalbos, kad prof. J. Eretui paskyrė savo eilėraštį, kuris buvo išspausdintas 1984 m. „Ateities“ žurnale. Dabar prie kapo tą eilėraštį perskaitė kita Vasario 16-osios gimnazijos moksleivė.
Dr. Aldona Vasiliauskienė kalbėjo apie profesoriaus vardo garsinimą, jo atminimo įamžinimą, išeivijoje (Amerikoje), Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ir Šveicarijoje. Buvo išskirti paties profesoriaus parašyti darbai (straipsniai, knygos) ir plačiašakė mokslinė, visuomeninė veikla. Šių darbų dėka prof. J. Eretas tapo plačiai žinomas. Profesorius pagerbtas jam skirtais straipsniais Lietuvoje iki sovietinės okupacijos, o 1972 m. išeivijoje išleista knyga: „Didysis jo nuotykis. Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai“. Paminėtas buvusios Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Janinos Survilaitės Vaitkevičienės bei šiuo metu pirmininkės pareigas einančios Jūratės Kaspersen (Caspersen) indėlis. Tik Jūratei Kaspersen pavyko įgyvendinti daugelį metų įvairiuose kraštuose brandintą idėją. Prof. Juozas Eretas, savo idėjomis jungęs viso pasaulio lietuvius, dabar tapo lietuvių, gyvenančių įvairiuose kraštuose, viena svarbiausių asmenybių, nusipelniusių dėmesio ir įamžinimo.
Sugiedojus „Marija, Marija“ ir Lietuvos himną, nors ir buvo gana vėsoka, susirinkusieji dar ilgai nesiskirstė.
Renginiai Ekonominės krypties gimnazijoje (Wirtschaftsgymnasium)
Paroda Juozui Eretui
Dalį medžiagos parodai: J. Ereto darbų, parašytų ir išleistų Šveicarijoje, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos narė, atsakinga už kultūrą, Virginija Siderkevičiūtė surado Bazelio bibliotekose; 7 knygeles su J. Ereto dedikacijomis parodai pristatė gydytoja Jonė (Joana) Pečiulionytė; daug medžiagos atsivežta iš Lietuvos (prof. Tomas Sodeika, kun. Julius Sasnauskas bei dr. Aldona Vasiliauskienė): J. Ereto parašytos ar redaguotos knygos, profesoriaus nuotraukos, laikraščiai bei žurnalai su straipsniais apie jį, nuotraukas iš vykusių parodų bei konferencijų, konferencijų programos, lankstinukas. Paroda sulaukė nemažo susidomėjimo ir klausimų jos rengėjams.
Prof. J. Ereto leidinį „Užmirštieji baltai“ (1968), o kartu ir autoriaus vardą po daugelį valstybių išgarsino Čikagoje gyvenęs Algis Liepinaitis. 1973–1975 m. jis susirašinėjo su prof. J. Eretu dėl leidinių vertimo (be originalios vokiečių kalbos išleista dar penkiomis kalbomis), o 1995 m. A. Liepinaitis parengė albumą (4 egzempliorius), kuriame 13 profesoriaus J. Ereto laiškų, kitų asmenų raštai A. Liepinaičiui - dėl leidybos, vertimo, išleistų leidinių viršelių kopijos, J. Ereto bei A. Liepinaičio veiklos įvertinimas. Šio albumo kopiją (o taip pat ir kitų knygų) dr.A.Vasiliauskienė padovanojo Šveicarijos lietuvių bendruomenei. 2001 m. A. Liepinaičio lėšomis „Užmirštieji baltai“ buvo išleisti ir lietuvių kalba.
Oficialioji šventės dalis
Sveikinimo žodį tarė Parlamentinės grupės Pro Balticum (įkurta apie 1990 m.) sekretorius Hans Graf. Jis kalbėjo apie prof. J. Ereto ryšius su Vasario 16-osios gimnazija, apie J. Ereto darbus Lietuvai. Sakė, kad J.Ereto draugystė su Lietuva subrandino vaisius, nes kas bent vieną kartą yra pabuvojęs Lietuvoje, negali pamiršti lietuvių dėkingumo, geranoriškumo. Todėl siūlė, kas dar nebuvęs, aplankyti Lietuvą.
Gimnazijos prorektorius Ronald Šmit (Schmidt) džiaugėsi, kad šioje gimnazijoje yra dirbęs prof. J. Eretas. Gimnazija nepamiršta čia dirbusių pedagogų – tai gimnazijos istorija. Kalbėjo apie 2005 m. išleistą gimnazijos istorijos knygą (Von derė KHS zum WW), kurios 44 puslapyje yra medžiagos ir apie J. Eretą.
Bazelio miesto kantono Švietimo departamento mokslo skyriaus vedėjas Hans Georg Zigner (Signer) teigė, kad J. Ereto nepamiršo mokykla. J.Eretas, pirmąkart išgirdęs apie Lietuvą, ja susidomėjo ir ta jo draugystė su Šveicarijoje besimokiusiais lietuviais buvo labai įdomi. J. Eretas toks jaunas išvažiavo į besikuriančią Lietuvą ir karo pradžioje turėjo sugrįžti. Jam pavyko surasti gimnazijos posėdžių protokolus, kur rašoma apie to meto profesoriaus veiklą.
Pranešimą „Prof. dr. Juozo Ereto nuopelnai Lietuvai“ vokiečių kalba skaitė Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto profesorius Tomas Sodeika. Pranešimą iliustravo Kauno vaizdų atvirukais ekrane – koks buvo Kaunas, kai į jį atvyko profesorius J. Eretas.
Profesorius pristatė svarbiausius J. Ereto gyvenimo bruožus, analizavo jo plačiašakės veiklos kryptis. Prieš daugelį metų profesoriui stiprų įspūdį padarė dar prieš karą Kaune išleistos J. Ereto „Mistinės literatūros studijos“. Teologas Karlas Rahneris yra sakęs, kad ateities pamaldus žmogus bus arba mistikas, arba jo visai nebus. J. Ereto tyrinėtas Viduramžių mistikas Mokytojas Eckhartas yra pasakęs, kad esama dviejų rūšių mokytojų: skaitymo ir gyvenimo bei pridūręs, jog geriau vienas gyvenimo mokytojas negu tūkstantis skaitymo mokytojų.
Profesorius T. Sodeika J. Eretą iškėlė kaip gyvenimo mokytoją, savo veikla – visu gyvenimu liudijusį tautiškumą be nacionalizmo, europietiškumą be kosmopolitizmo, kas padeda išlikti tikru krikščionimi sekuliarizuotame pasaulyje.
J. Eretas, kaip teigė prof. T. Sodeika – gili asmenybė, gebanti derinti tokias priešybes, kurios, rodos, ir nesuderinamos. Atvyksta į Lietuvą, tampa lietuviu, tačiau Šveicarijos nepamiršta. Lietuvoje jį uždaro į kalėjimą, išmeta iš universiteto – tai liudijimas, kad jis nereikalingas – galėjo sugrįžti į Šveicariją, bet jis pasiliko. Žinojo, kad gali daug nuveikti Lietuvai, tuo buvo įsitikinęs, tad likosi nepaprastai tvirtas savo įsitikinimuose.
Šventės organizatorė Jūratė Kaspersen, apžvelgdama renginį, dėkojo žmonėms ir organizacijoms, talkinusioms garsinant prof. J. Ereto vardą: Bazelio miesto kantonui, Pro Baltikum grupei, Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos Konfederacijoje laikinajai reikalų patikėtinei Virginijai Umbrasienei, svečiams iš Lietuvos: profesoriui Tomui Sodeikai, kun. Juliui Sasnauskui ir kitiems, Šveicarijos lietuvių bendruomenei. O Bazelio miesto ekonomikos mokslų krypties gimnazijai kartu su ištarta padėka įteikė vokiečių kalba išleistą tūkstantmečio knygą „Neregėta Lietuva“, kad gimnazijos studentai galėtų susipažinti su tuo kraštu, kuriam prof. J. Eretas atidavė visą gyvenimą, o gal knyga paskatins kurį iš jų pasekti J. Ereto pavyzdžiu.
Jūratė Kaspersen perskaitė laišką, gautą iš buvusio lietuvių bendruomenės pirmininko Petro P. Radvilo, kuris tarsi apibendrina, kodėl mes čia susirinkome ir ką mums visiems reiškia prof. Juozas Eretas.
Koncertas
Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai su naująja gimnazijos direktore dr. Brone Narkevičiene, Ateitininkų vadove Maryte Šmitiene, šokėjų bei orkestro vadovais Audrone Ručiene ir Gintaru Ručiu iš Vokietijos dviem autobusiukais atvyko į prof. J. Ereto pagerbimo šventę. Sakė, kad ta poros šimtų kilometrų kelionė jiems neprailgo.
Kadangi renginys labai užsitęsė, tad jie neišpildė visos parengtos programos. Susirinkusieji išgirdo orkestro atliekamus lietuvių liaudies kūrinius, galėjo pasigrožėti keturiomis šokėjų poromis, kurios tarsi gyveno šokiu. Tad neatsitiktinai jaunieji atlikėjai jau gavo pakvietimų vėl atvykti koncertuoti.
Prof. Juozui Eretui šventė pratęsta prisilietimu prie Maironio – aplankymu 2007 m. Šveicarijoje atidengtą memorialinę jo atminimui skirtą lentą.
Padėka „Lietuvos Aido“ redakcijai
Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Kaspersen, atvykusi į Lietuvą, apsilankė „Lietuvos Aido“ redakcijoje, bendravo su redaktoriumi Algirdu Pilveliu. Šveicarijos lietuviai dėkingi redaktoriui už išspausdintus straipsnius prof. Juozo Ereto atminimo įamžinimui ir laukia naujų publikacijų.
Nuotraukos iš asmeninio dr. A. Vasiliauskienės archyvo
Atgal
