Asmenybės
02 25. Minint Ronaldo Reigano šimtąsias gimimo metines
Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui p. Barakui Obamai, Jungtinių Amerikos Valstijų Valdžiai, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Ronaldo Reigano gyvenimo draugei p.Nency Reigan
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas
Visas pasaulis, vedęs mirtiną kovą su komunizmu dėl savo Laisvės ir Nepriklausomybės, su meile prisimena Didžiojo Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Ronaldo Reigano 100-ąsias gimimo metines.
Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei.
Minimas JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas (1911.02.06-2004.06.07) gavo antrąjį, tarsi krikšto vardą - Didysis blogio imperijos Nugalėtojas. Jis vienintelis gerai suprato komunizmo esmę.
Sovietiniuose konclageriuose buvome priskaičiavę virš 30 tautų. Dauguma jų buvo išsilavinę ir visi vieningai pripažino (ir rusų pravoslavai), kad tuo metu pasaulyje dirbo ir kovojo dvi nepralenkiamos asmenybės: popiežius Jonas Paulius II ir JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas. Popiežius Jonas Paulius II daug padėjo savo tėvynei Lenkijai, Lietuvai ir visam pasauliui nugalėti komunizmą. Jis greit bus paskelbtas Palaimintuoju.
Politiniai kaliniai pripažino keturis pasaulinio masto diplomatinius veikėjus: JAV prezidentą Ronaldą Reiganą, Jungtinės Karalystės ministrę pirmininkę M.Tečer, Prancūzijos prezidentą F.Miteraną ir Bavarijos ministrą pirmininką F.J.Štrausą. Visi kiti Uralo kaliniams buvo tik diplomatai-amatininkai.
Uralo sovietų konclageriuose pastoviai švęsdavome JAV Prezidento R.Reigano ir akademiko A.Sacharovo gimtadienius. Šioje šventėje galėdavo dalyvauti tik tame barake gyvenę kaliniai. Kaliniai pastoviai buvo persekiojami. Ypatingai kalinių persekiojimas lageriuose buvo sustiprėjęs sovietinio lyderio M.Gorbačiovo laikais. Jis buvo panašus banditas į Staliną, tik negalėjo elgtis panašiai kaip Stalinas, nes buvo tas laikas, kai sovietai buvo ypatingai suinteresuoti Vakarų ekonomine pagalba. Tačiau jis suspėjo parodyti savo kruviną veidą, malšindamas mitingus Baku, Tbilisyje ir Vilniuje.
Švęsdami Didžiojo JAV prezidento R.Reigano arba akademiko A.Sacharovo gimtadienį, mes, grupelė kalinių, susirinkę išsivirdavome po pusę aliuminio puslitrinio puodelio prastos gruzinų arbatos. Vienas iš dalyvių pasakydavo trumpą, audringą žodį jubiliato adresu ir pasiryždavome jų pavyzdžiu tęsti savo šventą kovą už Laisvę.
M. Gorbačiovo laikais lageryje televiziją leisdavo žiūrėti tik dvi valandas.
Valdymo pultas buvo lagerio sargybos būstinėje. Tas valdiškas televizijas mažai kas žiūrėjo. Vieną kartą buvo pranešta, kad per televiziją bus rodomos M.Gorbačiovo ir R.Reigano kalbos. M.Gorbačiovas pasakė, kad karo atveju Tarybų Sąjunga raketomis, tarsi dešromis, užmėtys pasaulį. Tuo metu Tarybų Sąjungoje dešros turėjo daugiau reikšmės negu komunistinės idėjos. Apie dešras-raketas kalbėti jau buvo pradėjęs N.Chruščiovas. Po kalbos plojo tiktai KGB agentai, ir mes ta proga galėjome kai kuriuos agentus išryškinti.
JAV prezidentas R.Reiganas nė vienu žodžiu neužsiminė apie karą. Kalbėjo tik apie šv. Kalėdų papročius JAV. Didžiojo pasaulio politiko R.Reigano kalba visus nustebino ir dauguma nuoširdžiai plojo, nors KGB agentai stebėjo kalinių nuotaikas. Tokių televizijos laidų daugiau neberodė. Grįžęs iš Reikjaviko M.Gorbačiovas darė pranešimą apie įvykusį susitikimą su Prezidentu R.Reiganu. M.Gorbačiovas kalbėjo beveik verkdamas. Mes, visi kaliniai, supratome, kad M.Gorbačiovas derybose su R.Reiganu žiauriai pralaimėjo.
1987 m. atvažiavęs į Maskvą R.Reiganas parodė ypatingą asmeninės drąsos pavyzdį - į JAV ambasadą sukvietė daugelio sovietų pavergtų tautų atstovus disidentus, tame tarpe ir kelis lietuvius. Tai turbūt buvo pirmas ir paskutinis diplomatijos istorijoje atvejis, kada atvažiavęs į Maskvą užsienio svečias - Prezidentas - susitiko su prieš bolševikus kovojančios aktyvios opozicijos atstovais.
Bolševikų konclageriuose praleidau 22 savo gyvenimo metus. Mane teisė penkis kartus ir ruošė šeštam teismui, kad iš lagerio niekada neišeičiau. Stalino laikais, baigus savo bausmę, iškviesdavo į sargybos būstinę ir KGB paskaitydavo naujai skirtą bausmę. Po Stalino mirties šis paprotys buvo išnykęs, tačiau Vakarų vadinamas „Didysis Gorbačiovas“ norėjo šią nežmoniškai žiaurią teisinę praktiką atgaivinti. Mane tuo metu baudžiamieji organai pripažino teisiškai ypatingai pavojingu recidyvistu. Įmano pastabas, kad politiniai kaliniai negali būti recidyvistai, jie nekreipė jokio dėmesio. Pagal šį nusiteikimą man pritaikė ypač sunkias gyvenimo sąlygas specialiame kalėjime.
Mane iš M.Gorbačiovo nagų išplėšė Prezidentas R.Reiganas. Buvau sovietų valdžios ištremtas iš Tarybų Sąjungos ir taip per Lietuvą patekau į Vakarus. Man dar buvo likę sėdėti kalėjime trys su puse metų.
1989 m.jau būdamas ištremtas iš Sovietų Sąjungos, aplankiau buvusį JAV Prezidentą R.Reiganą Los Angeles miesto viešbutyje ir padėkojau už išgelbėjimą. Mane gynė Oregono miesto 48-ji tarptautinė amnestijos grupė, ir jie prašė Prezidentą R.Reiganą, prieš jam išvykstant į Maskvą, kad mane išvaduotų. Prezidentas R.Reiganas šį prašymą įvykdė. R.Reigano kabinete, be jo paties, dar dalyvavo pagyvenęs valstybės tarnautojas, kuris pokalbyje nedalyvavo, ir jauna mergaitė - sekretorė, kuri pasirodė esanti ketvirtos kartos lietuvaitė. Mane lydėjo JAV lietuvių veikėja p.Angelė Nelsienė su vyru. Ši ponia jaunai mergaitei padovanojo didelę lietuvišką lėlę. Mergaitė turbūt džiaugėsi šia lėle ne mažiau kaip kad aš, išvažiuodamas iš bolševikų lagerio. Per pusę valandos trukusį vizitą R.Reiganui papasakojau daug dalykų, vertų psichologinio dėmesio. Papasakojau, kad tais metais Uralo politiniai kaliniai ruošėsi parašyti raštą, surinkti parašus ir pasiskelbti, kad Uralo politinių kalinių lageriai yra 51-ji JAV valstija ir prašo Kongresą apginti jų reikalavimą. Deja, tas sumanymas baigėsi tragiškai. KGB agentai, sužinoję kalinių sumanymą, kai kuriuos skaudžiai nubaudė.
Dar vienas mano pasakojimas labai pradžiugino Prezidentą. Sakiau, kad už tai, jog prezidentas R.Reiganas iškėlė bolševikų kalinių ir pavergtų tautų reikalą iki aukščiausio JAV politikos lygio, Maskvoje bus pastatytas Prezidentui R.Reiganui paminklas. Tikslios paminklo vietos nurodyti negaliu, bet maskviečiai kalba, kad ten, kur dabar yra Kremlius, ateityje bus didelis ežeras, jame plaukios gulbės, oant kranto stovės paminklas Didžiajam blogio imperijos Nugalėtojui Ronaldui Reiganui.
Gavau dovanų - knygų ir albumų. Šis apsilankymas pas Prezidentą R.Reiganą liko atmintyje visam gyvenimui.
Vėliau turėjau progos aplankyti didžiulį muziejų, kuris įkurtas Prezidento R.Reigano garbei. Šį muziejų aplankiau keletą kartų. Paskutinį kartą - 2010 m. kovo mėn. pradžioje. Tame muziejuje yra patalpinta mano paskutiniojo lagerio kalinio uniforma ir atitinkamos nuotraukos. Kartą mielas muziejaus direktorius p. R.Duke Blackwood parodė balną, kurį Prezidentui R.Reiganui padovanojo M. Gorbačiovas. Tada man kilo viena juokinga mintis ir pasakiau, kad balnas yra vogtas ir todėl netinka jį laikyti šiame garbingame muziejuje. „Iš kur Jūs žinot?“, - klausia. Atsakiau, kad apie tai rašė mūsų spauda, opasaulio masinės informacijos priemonės šį faktą nutylėjo, nes M.Gorbačiovas buvo vienas iš didžiųjų valstybių vadovų. Tada jie pakėlė balno atlošą, opo juo didelėmis raidėmis buvo parašyta MEXICO. Tada visi labai juokėsi. Pareiškiau direktoriui, kad aš galiu būti rusų reikalų specialistas ir sakau, kad viskas, kas šiame muziejuje yra rusiško - vogta, išskyrus „Russkaja vodka“.
Ačiū Dievui ir Prezidentui Ronaldui Reiganui už šį istorinį ir nepakartojamą prisiminimą.
Nuoširdžiai sveikinu JAV Prezidentą, visą Jungtinių Amerikos Valstijų valdžią, garbingo Prezidento Ronaldo Reigano žmoną Nancy Reigan, minint Ronaldo Reigano šimtąsias gimimo metines.
Meldžiu Dievo palaimos ir globos.
Atgal
