Asmenybės
03 15. Akademikas Kazimieras Ragulskis: nepailstama tarnystė Lietuvai
Algirdas Pilvelis
Kazimiero Ragulskio mokslinis darbas buvo ne vien tik asmeninė svajonė, bet ir tikslas nešti naudą Lietuvai, garsinti Tėvynės vardą.
Kazimieras Ragulskis ant tuščio lauko sukūrė stiprią originalią precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinę mokyklą, kuri aukštai vertinama pasaulyje. Jis sukūrė kai kuriuos naujus ir išvystė žinomus netiesinių virpančių bei banguojančių mechaninių sistemų efektus, naujus principus originalioms sistemoms sudaryti. Remdamasis teorinių bei eksperimentinių tyrimų rezultatais, sukūrė išradimus bei inovacijas.
Tyrimų rezultatai panaudoti nuo mikro iki makro, sveriančioms iki šimtų tonų, originalioms sistemoms kurti ir egzistuojančioms tobulinti. Iš vienos pusės virpesiai ir bangos leidžia sukurti labai tobulas sistemas, o iš kitos pusės - gauti rezultatai leido sukurti naujus metodus ir priemones kovai su žalingais virpesiais. Taip ir gyvoje gamtoje - priklausomai nuo intensyvumo bei spektrų - virpesiai yra naudingi, stimuliuoja organizmų vystymąsi, bet gali būti ir žalingi.
K. Ragulskio iniciatyva sukurtas ir jo vadovaujamas Kauno politechnikos instituto Mokslinis centras (MC) “Vibrotechnika” – tai mokslinių kadrų, išradimų ir inovacijų kūrimo centras.
Čia buvo sudarytos puikios sąlygos jaunimui vykdyti kūrybinę mokslinę veiklą. Kartu MC buvo ir auklėjamoji aplinka, nes K. Ragulskis jauniems mokslo darbuotojams nurodydavo uždavinius - kelti kvalifikaciją, vykdyti tyrimus, kurti ir forminti išradimus, dalyvauti ūkiskaitinių mokslinių darbų vykdyme ir organizavime. TSRS Aukščiausioji atestacinė komisija, Atradimų ir išradimų komitetas, kai kurie TSRS Mokslų akademijos darbuotojai aukštai vertino K. Ragulskio kūrybinę veiklą, laikė pirmūnu Tarybų Sąjungoje.
K. Ragulskis ir jo sukurta mokslinė mokykla garsino Lietuvą ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Kai kurie Tarybų Sąjungos žurnalai ir laikraščiai („Sovietskij Sojuz“, „Vremia“, spausdinami dešimtimis užsienio kalbų, „Pravda“, „Izvestiji“, „Žurnalist“, „Trud“, „Socialističieskaja industrija“, „Sovietskij eksport“ ir k.t.), taipogi vadinamų demokratinių „soc. lagerio“ šalių, Vakarų Vokietijos, Anglijos, JAV ir k.t. šalių rašė apie K. Ragulskį bei jo mokyklos pasiekimus. Be to, tarptautinėse parodose demonstravo MC sukurtus eksponatus. MC sukurti mokslo, išradybos, inovacijų rezultatai priminė Lietuvos vardą pasaulyje.
Artimi pagal profilį bei darbų užsakovų mokslininkai K. Ragulskį laiko unikaliu, legendiniu, atskleidusiu naujus mokslinius faktus, labai daug naudos atnešusiu Lietuvos, Rusijos ir pasaulio mokslui bei technikai.
K. Ragulskio mokiniai, tapę žymiais mokslininkais, šiltai ir pagarbiai atsiliepia apie savo mokytoją bei MC. Sako, kad K. Ragulskis begaliniu savo entuziazmu uždegė šimtus mokinių. Jo mokslinė mokykla nuo nulio per dešimtmetį blykstelėjo ir tapo renesansu moksle. Kai kurie užsienio mokslininkai tvirtino, kad tokio kolektyvo - taip darniai ir rezultatyviai dirbančio - neteko matyti. Daugumai mokslininkų atmintyje išliko šviesūs ir džiugūs prisiminimai apie darbą MC, tai didžio dvasingumo, kūrybingumo ir rezultatyvumo moksle metai, kai aplinka leido daryti stebuklus, tai kartu buvo ir gyvenimo mokykla.
Jam nebuvus nei komjaunuoliu, nei kompartijos nariu, nei karjeristu, iš komunistinės aplinkos buvo nuolatiniai trukdymai. Jaunystėje, iki pirmos disertacijos apsigynimo buvo ir materialinių sunkumų. Todėl teko ir nemažai laiko skirti pašaliniams darbams, kad palengvintų šeimos padėtį.
Jau nuo 1944 m. buvo didžiuliai trukdymai gyvenime: baigti vidurinę mokyklą, įstoti į aukštąją mokyklą, iš jos dėl politinių sumetimų grasinta išmesti, įstoti aspirantūron, po to Lietuvoje vykdyti tyrimus pagal savo pasirinktą kryptį, ginti technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, rinkimuose į TSRS MA, Lietuvos MA, TSRS nusipelniusio išradėjo vardo suteikime. Kai kurie kitų šalių žymūs mokslininkai bei technikos veikėjai stebėdavosi, kodėl jis neesąs socialistinio darbo didvyris, neturi Valstybės ordinų bei medalių. Kai kurie LMA nariai tiesiai sakė: „Ko lendi į MA, būdamas nepartinis“. K.Ragulskis visada be pagiežos atsakydavo: „Dėl to neverkšlenu ir niekam nesiskundžiu, matyt man nepriklauso. Džiaugiuosi, kad galiu vykdyti kūrybinę veiklą naudingą žmonijai”. Ne vienas yra sakęs: „Ant palinkusio karklo kas nori, tas gali spjaudyti, pilti purvus”. Nėra ko norėti, gyvenant patricijų (kompartijos narių) ir plebėjų (nepartinių) visuomenėje. Reikėjo laviruoti, kad nebūtum sutryptas. Jam teko patirti daug vargo ir įdėti pastangų, kad išvengtų parsidavėlių kompartijos karjeristų persekiojimų. Jie niršo, kad MC palyginti labai mažai buvo kompartijos narių. Pastarųjų posakis „kas ne su mumis, tas prieš mus” tiesiog šiurpino. Nepartinis turi dirbti kaip pelytė po šluota. K.Ragulskis buvo MC „Vibrotechnika” organizatorius ir mokslinis vadovas, tačiau pažeminamai tik vyresnio mokslinio bendradarbio pareigose, nes MC viršininkais buvo skiriami partijos nariai. Kai kurie jų K. Ragulskį laikė kaip ant jų metantį šešėlį.
Didžiulis sprogimas įvyko 1972 m., kai buvo atskleisti K. Ragulskio tiek daug metų slėpti autobiografijos faktai. Kai kurie kompartijos pakalikai dėlto džiūgavo, planavo laikraščio „Tiesa” vedamąjį, užimantį visą pirmą puslapį - užsimaskavusiam tarybiniam priešui atskleisti. Tačiau svarūs moksliniai pasiekimai, aukštai įvertinti Maskvoje, apgynė K. Ragulskį nuo mokslinio darbo nušalinimo.
Visokios intrigėlės bei gyvenimo šiukšlės jį menkai žalojo. K. Ragulskiui svarbiausia buvo mokslinė kūryba, naujų faktų atskleidimas, naujų principų sukūrimas, tarnavimas Lietuvai. Čia jo didžiausias džiaugsmas. Be abejo, daug gerų bendradarbių – mokinių, ypač puiki šeima buvo palaimos ir ramybės šaltinis.
Prieš du dešimtmečius K. Ragulskis buvo atleistas iš darbo pagal etatų mažinimą. Tapo pensininku. Buvo nutraukti jo ryšiai su moksline eksperimentine baze, su buvusiais darbuotojais. Tai smarkiai pakenkė jo mokslinei veiklai. Teko vykdyti individualią mokslinę veiklą, kas technikos moksluose yra negerai. Ir dabar K. Ragulskis vykdo kūrybinį mokslinį darbą, skelbia mokslo darbus.
K. Ragulskio nuopelnai Lietuvai yra dideli: tai mokslo atradimai, sukurti išradimai bei inovacijos, paruošti mokslininkai, Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje. Ypač sveikintina, kad jis, būdamas labai užimtas savo tiesioginiu moksliniu darbu, randa laiko prisidėti ir prie Lietuvos gyvenimo tobulinimo. Paskelbė keliasdešimt trumpų straipsnių apie Lietuvos mokslo, ūkio, kultūros, politikos vystymo klausimus. Straipsniuose, pasisakymuose jis aštriai kritikuoja „savižudybės ideologijos” ir kitokių ydingų veiklų propaguotojus, nurodo kai kurias vystymosi gaires.
Atgal
