Asmenybės
Utenos krašto liaudies meno kūrėjų įamžinimas ir pagerbimas
2011 01 14
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Lietuvoje kai kurių, aukštus postus užimančių asmenų skelbiama globalizacija, europaizacija ir kitokios „zacijos“ turi praryti mūsų istoriją, kalbą, tautinę kultūrą, tada tapsime į „kažką panašūs“. Tokiai padėčiai tyliai priešinasi, ramiai ir kruopščiai dirbdami liaudies menininkai. Ir labai džiugu, kad atsiranda asmenų, kurie šiuos mažai ar jau ir plačiai žinomus liaudies kūrėjus įamžina ir pagerbia. Štai Utenos rajone liaudies meno kūrėjams skiriamas labai svarbus dėmesys. O 2010 metų pabaigoje jų vardas įamžintas knygoje „Utenos krašto liaudies kūrėjai“. 96 puslapių gausiai iliustruotą knygą – albumą sudarė Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė, atsakinga už etnokultūrą Zita Mackevičienė. Knygos įvadas ir pratarmė parašyti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis – tad šis leidinys bus puiki dovana Utenos krašte besilankantiems svečiams iš kitų šalių.
Knygos įvade Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas rašo: „Tautodailės darbuose iš amžių amatas susipina su menu. Žvelgiame į praktiškąją ir neįkainojamą išliekamą šios sintezės pusę – mūsų močiutės audė, mezgė, siuvinėjo, nėrė vąšeliu, mūsų senojo kaimo vyrai mokėjo prakalbinti medį ir geležį, suteikdami jiems gyvybės, apipindami fantazija. Namų apyvokos, kasdieną naudojami daiktai neretai buvo vertingi liaudies meno kūriniai. Puiku, kad dar kuria senieji meistrai, kad gali perduoti savo patirtį jaunesniems“.
Knygos autorė Zita Mackevičienė pratarmėje su džiaugsmu ir širdies skauduliu kalba: „Žiūri sulaukęs kvėpavimą, išplėstom akim į mūsų auksarankius ir trokšti vieno – sustabdyti laiką... Bet, deja, liūdniausia, stebuklų nebūna – kol brendo knyga, iš gyvenimo Anapilin 2009 metais išėjo trys liaudies meistrai... Jų šviesus atminimas ir puikūs darbai likę ne tik artimųjų aplinkoj, bet ir toli nukeliavę. Kiek juose širdies įdėta, kiek akimirkų sustabdyta, kokių stebuklų pasakose pabuvota...
Mūsų šviesuoliai savo meistryste garsina Uteną labai toli. Daug darbų yra iškeliavę ir už Atlanto, jų jau mato Airijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Latvijoje, Estijoje, žavisi Ukrainoje, Rusijoje...“
Autorė Z. Mackevičienė primena, kad 2009 metais, minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, Gineso rekordų knyga pasipildė ilgiausio karpinio (daugiau nei 22 metrai), apjuosusio Lietuvos Parlamento galeriją, pavadinto „Mano Lietuva“, rekordu. Tai Utenos tautodailininkų klubo „Svirnas“ ilgametės pirmininkės Odetos Tumėnaitės – Bražėnienės darbas.
Išraiškingas ir spalvingas menininkų darbų foto nuotraukas padarė Jovita Žiukelienė ir Tomas Lilionis. Leidinio redaktorė Regina Katinaitė – Lumpickienė. Knygos išleidimą parėmė Lietuvos Respublikos ministerijos ir Utenos rajono savivaldybės Kultūros programų fondai.
Utenos krašto liaudies meistrų pagerbimas
Utenos krašto liaudies menininkų vardas įamžintas knygoje – albume. Tačiau knygos autorė tuo nesitenkino. Ji panoro, kad su šiais dvasingais žmonėmis susipažintų uteniškiai bei svečiai. Tad 2010 m. lapkričio 17 d. Utenos kolegijos salėje buvo organizuotas ne tik knygos pristatymas, bet ir susitikimas su knygos herojais.
Knygos sutiktuvės susidėjo iš kelių dalių: liaudies menininkų pristatymo, aukciono ir meninės programos, kurią atliko folkloro ansamblis „Kupolytė“, vadovaujamas Elenos Kiškienės.
Knygos pristatyme leidiniai buvo išdalinti visiems knygoje esantiems tautodailininkams, seniūnijų kultūros centrų administratoriams ir seniūnams, talkinusiems rengiant knygą. Knygas gavo ir svečiai.
Renginį vedusi knygos autorė Zita Mackevičienė papasakojo apie visus 93 knygoje paminėtus liaudies menininkus. Jie sugrupuoti į 12 skyrių pagal meno kryptis: audimas (čia pristatyta 19 audėjų); mezgimas, siuvinėjimas – 15; akmens skulptūra – du; floristika – trys; kalvystė – du; karpiniai, margučiai, gobelenai – šešios; keramika – vienas (Vytautas Valiušis); medžio drožyba – 14 vyrų ir moteris – Anelė Araminienė; pynimas iš vytelių – 4 moterys ir du vyrai; šiaudų dirbiniai – trys; tapyba – 15 moterų ir keturi vyrai; kitam menui priskirti dviejų moterų meno dirbiniai.
Tenka pastebėti, kad knygos autorė Zita Mackevičienė labai sumaniai išdėstė liaudies menininkų ir jų darbų pristatymą, kiekvienam jų skirdama po knygos – albumo lapą, puslapį arba jo dalį, kur pristatomas menininkas (trumpa biografija, apžvelgiami darbai), pateikiama jo fotografija ir keleto darbų nuotraukos. O salėje, pristatydama kiekvieną liaudies menininką, pateikė gražių meninės kūrybos faktų, jo charakteriui būdingų bruožų.
Aukcionas
Užpalių LIONS (Liūtų) klubas (prezidentė Janina Umbrasienė) ir Utenos tautodailininkų klubas „Svirnas“ organizavo tradicinį aukcioną, kuriame aktyviai dalyvavo verslininkai, ūkininkai. Tautodailininkai aukcionui paaukojo per 100 savo darbų. Aukcione surinkta per 4000 litų, kurie buvo paskirti negalią turintiems Utenos rajono vaikams.
Už gražų, prasmingą kultūrinį susibūrimą Utenos rajono savivaldybės kultūros skyriaus vyr. specialistei Zitai Mackevičienei – organizatorei, renginio vedančiajai, knygos autorei – dėkojo seniūnijų atstovai, tautodailininkai. Savo atsistojimu ją pagerbė visa salė. Z. Mackevičienę pasveikino ir į renginį atvykę ukrainiečiai vienuoliai bazilijonai: kun. Augustinas Zapotočnyj ir kun. Anastasijus Kabal, įteikdami jai Šv.Juozapato (vieno iš Šv. Bazilijaus ordino kūrėjų ikoną). Svečiai pastebėjo, kiek džiugesio visų tautodailininkų veiduose, buvo maloniai nustebinti, kiek vienas žmogus - Zita Mackevičienė – gebėdama taip šiltai, išsamiai pristatyti kiekvieną knygoje paminėtą tautodailininką – suteikia džiaugsmo visiems – o jis atsispindi veiduose.
Veiklai skatina žinių troškulys ir noras pradžiuginti kiekvieną
Keletas žodžių apie autorę, iškėlusią tokią idėją ir drąsiai ją įgyvendinusią.
Zita Mackevičienė – Eidžiulytė kilusi iš Kaliekių (Utenos r.), Vyžuonų parapija. Baigusi Kaliekių pradinę, Vyžuonų vidurinę mokyklą (1974), mokėsi Vilniaus pedagoginėje mokykloje ir 1975 m. gruodyje baigė ikimokyklinį auklėjimą. Pagal specialybę 1976–1978 m. dirbo Vilniaus 52-me vaikų darželyje (Šilo gatvė). 1977 m. įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto neakivaizdinį skyrių. Gamtos mokslų fakultete studijavo biologiją , per tris metus baigdama penkerių metų kursą.
1978 m. ištekėjusi už Rimanto Mackevičiaus sugrįžo į Uteną, įsidarbino Utenos miesto lopšelyje – darželyje Nr. 8. Čia vyr. auklėtojos pareigose dirbo 1978–1984 m. 1984 m. tiflopedagoge buvo pakviesta į sutrikusio regėjimo vaikų lopšelį – darželį „Eglutė“, kuriame išdirbo 12 metų (iki 1996). Jausdama tiflopedagoginių žinių trūkumą, įstojo į Šiaulių K.Preikšo pedagoginį institutą ir per du metus (1984-1986) neakivaizdiniu būdu baigė defektoligijos (tiflopedagogikos) specialybę.
Dirbdama darželyje pasižymėjo aktyvia visuomenine veikla, tad 1994 m. buvo išrinkta į Utenos rajono tarybą. 1996 m. Z. Mackevičienė buvo pakviesta dirbti į Utenos savivaldybę, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo (Alvydo Puodžiuko) pavaduotoja. Panaikinus Kultūros ir švietimo skyrių tapo Kultūros skyriaus vyr. specialiste. Ir dirbdama savivaldybėje Zita Mackevičienė gilino mokslo žinias. 2002 m. įstojo į VPU magistratūrą. 2003 m., taigi per vienerius metus, baigė VPU – dvimetės magistratūros studijas „Socialinių ir kultūrinių institucijų vadyba“, įvykdė edukologijos (kultūros institucijų vadybos šakos) studijų programą, įgydama edukologijos magistro laipsnį.
2006–2007 m. dalyvaudama projekte, vykdytame pagal Lietuvos 2004–2006 m. antro prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ ketvirtoje priemonėje „Mokymosi visą gyvenimą plėtra“, mokymosi ir praktinės veiklos programoje įgijo andragogo (suaugusiųjų mokytojo) praktiko kompetenciją. Pagal projektą – andragogika dirba su suaugusiais. Dalyvauja Europiniuose socialiniuose projektuose, skaito paskaitas.
Be tiesioginio darbo Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriuje (vyr. specialistė, atsakinga už etnokultūrą) ji yra įvairių kultūrinių renginių iniciatorė ir koordinatorė. Kuruoja nevyriausybines organizacijas. Z. Mackevičienė dalyvauja įvairiuose projektuose: juos kuria, realizuoja. Ji – viena projekto „Kalinių integracija“ kūrėjų ir realizuotojų – Utenoje prie Kristaus Žengimo į Dangų parapijos atidaryti namai grįžusiems iš kalinimo įstaigų.
Ženkli ir svarbi pedagoginė Zitos Mackevičienės veikla. Nuo 2002 m. Utenos kolegijoje skaito specialiąją pedagogiką; šeimos veiklos centruose skaito paskaitas Socialinės politikos grupėse.
Be suminėtos darbų gausos turi daug įvairių visuomeninių įsipareigojimų, tad neatsitiktinai išrinkta įvairių organizacijų atsakingoms pareigoms ar postams, keletą išvardinsime. Z. Mackevičienė – Vilniaus Tautodailininkų bendrijos Garbės narė; Šv. Kazimiero ordino Utenos apskrities Komtūrė; Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Utenos skyriaus pirmininkė (nuo 1995 m.); Tarptautinio „Lions“ klubo narė (nuo 2000 m.) – buvo prezidentė, dabar sekretorė.
2003 m. rugsėjo 25 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-146 sudaryta Arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisija, kurios vienaiš 12 narių – Zita Mackevičienė. Tad neatsitiktinai ji spalio 26 – lapkričio 6 dienomis keliavo į Vladimirą prie Kliazmos (180 km nuo Maskvos) dalyvauti arkivyskupo Mečislovo Reinio portreto pakabinimo Švč. Mergelės Marijos Rožinio karalienės katalikų bažnyčioje Vladimire, dvejose konferencijose, kuriose skirtingais aspektais katalikų bendruomenei bei įvairių konfesijų atstovams buvo pristatytas arkivyskupas M. Reinys bei paminklinės lentos šiam Dievo Tarnui atidengimo ceremoniale Vladimiro centralo memoriale.
Zita Eidžiulytė su vyru Rimantu Mackevičiumi išauginusi sūnų Rimantą ir dukrą Rimantę džiaugiasi pirmuoju vaikaičiu Kajumi.
Zita Mackevičienė pastebi kiekvieną – nuliūdusį ar kenčiantį ir kiekvienam nuo jos žvilgsnio ir žodžio tampa šviesiau. Visiems besikreipiantiems ji geba tarti nuoširdų žodį, pasirengusi kiek galėdama padėti.
Knygos „Utenos krašto liaudies meno kūrėjai“ autorė Zita Mackevičienė – pilna naujų idėjų bei sumanymų. Tad belieka laukti naujų jos darbų, įamžinančių mūsų tautos kūrėjų gėrį ir grožį, pasirodymo.
xxx
Pastaruoju metu, kai nemaža dalis mūsų mokslo žmonių, kitų visuomenės veikėjų visiems perša globalizaciją, niekina savo krašto istoriją ir kultūrą, Z. Mackevičienės knyga – albumas „Utenos krašto liaudies meno kūrėjai“, liudydamas mūsų tautos neišsenkamas kultūrines vertybes, tampa svarbiu ne tik Utenos kraštui, bet ir visai Lietuvai.
Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Atgal
