Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centruose pradėjo veikti vienuolika 5G technologijos bazinių stočių, dar dvi 5G stotys gruodžio pradžioje bus įdiegtos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), praneša telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia“. Nekomercinei 5G ryšio paslaugai naudojami Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) suteikti technologijos testavimo dažniai. „Šiandien 5G ryšys Lietuvoje žengia antrąjį žingsnį – jungiame 13 bazinių stočių, kurios žmonėms ir įmonėms leis be jokių papildomų mokesčių patiems įvertinti svarbiausius 5G privalumus, o pirmiausia – įspūdingą mobiliojo interneto greitį“, – sakė „Telia“ vadovas Danas Strömbergas. Komercines naujos kartos 5G mobiliojo ryšio paslaugas Lietuvoje „Telia“ pradės teikti įvykus 5G radijo dažnių aukcionui. Tikimasi, kad tai bus jau kitais metais.

Nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį buvo 9,3 proc. ir, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, padidėjo 0,8 proc. punkto, praneša Statistikos departamentas. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, nedarbo lygis padidėjo 3,2 proc. punkto. Vyrų nedarbo lygis buvo 9,7 proc., moterų – 8,8 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 23,1 proc. ir per ketvirtį padidėjo 2 proc. punktais, per metus –12,6 proc. punkto. Ilgalaikio nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį sudarė 2,6 proc. ir, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc. punkto, palyginti su atitinkamu 2019 metų laikotarpiu, – 0,7 proc. punkto.

Seimas pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kurios numato galimybes notarams organizuoti ir vykdyti aukcionus informacinių technologijų priemonėmis. Aukcionai vyks Lietuvos notarų rūmų informacinėje sistemoje. “Tokia paslauga bus itin naudinga žmogui, kuris gyvena užsienyje ir nori parduoti nekilnojamą turtą Lietuvoje. Iki šiol notarai neturėjo teisės elektroninėje erdvėje organizuoti ir vykdyti turto pirkimo-pardavimo bei nuomos aukcionų, nors tokios paslaugos yra reikalingos”, – teigia teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Lietuva, sekdama ES pavyzdžiu, turi užtikrinti visuomenės interesą paslaugas gauti operatyviai ir patogiai“.

Iš jauniausių Europos valstybių – tarp seniausių. Tokiu scenarijumi gyvena Lietuva, kurios visuomenė sensta dvigubai greičiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Naujausioje analitinėje apžvalgoje Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pažymi, kad dėl to laukia iššūkiai valstybės paslaugų sistemoms, darbo rinkai ir siekiui užtikrinti geresnius gyvenimo standartus. „Senėjanti visuomenė yra mūsų ateitis. Šiuos pokyčius lemia mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir nepalankios migracijos tendencijos. Jau 2050 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų bus „sidabrinės ekonomikos“ dalyviai – 50 metų ir vyresni gyventojai. Visgi Lietuva neturi sisteminio požiūrio ir vizijos, kaip spręsti senstančios visuomenės keliamus iššūkius ir, atitinkamai, pasinaudoti naujomis galimybėmis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė STRATA vyresnioji politikos analitikė Indrė Pusevaitė.

1957 m. rugpjūčio 28 d pradėjo ilgiausią kalbą istorijoje, kuri truko iki 29-osios vakaro, iš viso 24 val. Bulvarinė spauda, didžiuodamasi savo „objektyvumu, gyrė senatoriaus prostatą, kad tiek ilgai išbuvo tribūnoje, be tualeto. 

Tendencijas keičianti ir naują informacijos vartojimo kultūrą atnešanti Z karta kelia kitokius reikalavimus tiek įmonėms, norinčioms pasiekti jaunąją auditoriją, tiek darbdaviams, sprendžiantiems kitokio profesinio bendravimo ir bendradarbiavimo klausimus. 

Šių metų spalio mėnuo turėjo dvi svarbias mūsų istorinių asmenybių   jubiliejines  datas. Tai  mūsų laikų valstybės įžymaus veikėjo prelato Mykolo Krupavičiaus 135 –erių metų gimimo sukaktis ir viduramžių Lietuvos valstybės stiprintojo Vytauto Didžiojo 590 metų mirties sukaktis. Gaila, kad šios datos nebuvo pilnai išryškintos. Iš įsimintinų spalio mėnesio datų galėtume pažymėti  1362 m. LD Kunigaikščio Algirdo pergalę prie Mėlynųjų ežerų,  1793 m. gimusį Simoną Daukantą –  pirmąjį lietuvių kalba parašiusį Lietuvos istoriją, 1920 m. su Lenkija pasirašytą Suvalkų sutartį ir po poros dienų klastingai L. Želigovskio rankomis ją sulaužytą, užgrobiant mūsų sostinę Vilnių, 1922 m.   nacionalinės valiutos – lito įvedimą, 1922 m.  Pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo išrinkimą, 1988 m. Lietuvos Sąjūdžio  steigiamąjį suvažiavimą, 1988 m. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvės iškėlimą. Tačiau šiame rašinyje plačiau apsistosime taip pat prie svarbios įsimintinos istorinės datos -  prieš  28-erius metus priimtos mūsų  Konstitucijos, prie jos  istorijos tarpsnių.

Kas bendro tarp Garliavos ir LGBT, alkoholio draudimų ir gyvūnėlių teisių, Lukiškių aikštės pliažo ir feministinių kliedesių? Ogi valdžiai vėl ir vėl pavyksta mus suskaldyti! Svajonių svajonė – visuomenė padalinama į nesutaikomas stovyklas ir vis aršiau su savimi kovoja, nematydama tikrųjų problemų ir jų autorių. Paskutinis pavyzdys – kaukininkų ir antikaukininkų kova, nuožmiai vykstanti Vakarų pasaulyje, prasidedanti ir pas mus. Turime dar vieną frontą tarp kraštutinių nuomonių. Viena – jokio koronaviruso ir pandemijos nėra, tai melas ir pasaulinio sąmokslo prieš žmoniją rezultatas. Kita – tai pasaulio pabaiga, kurią galima atitolinti tik totalitarinės diktatūros priemonėmis.

Kaip ir kokiu būdu galima konstruktyviai ir etiškai diskutuoti apie problemas, kurias teismų sistemoje, o taip pat teismų savivaldos institucijų veikloje mato teisėjai, visuomenė, kitos valstybės institucijos ir pareigūnai? O jeigu neigiama kritika yra netoleruojama, tai kokias pasekmes tai gali turėti pačiai sistemai ir su ja betarpiškai susiduriantiems žmonėms? 2020 m. spalio 30 d. Teisėjų taryba (TT) paskelbė viešą raginimą Konstitucinio teismo (KT) pirmininkui Dainiui Žalimui liautis menkinti teismų sistemą. KT pirmininko nuomonė tam tikrais su teismų veikla susijusiais klausimais socialiniuose tinkluose buvo, iš tikrųjų, išakyta atvirai ir pakankamai aštriai, tačiau ji buvo aiški, konkreti ir motyvuota.

Lapkričio 3 d. Prezidentui Valdui Adamkui – 94-eri. Gimtadienio proga Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje istorikai ir muziejininkai rengia parodą, skirtą apžvelgti prezidento profesinę veiklą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aplinkos apsaugos agentūroje (EPA) penktame regione. Būtent ši agentūra, kurios 5-ajame ir didžiausiame regione dirbo V. Adamkus, šiais metais švenčia savo 50 metų sukaktį.  Parodą  bus galima apžiūrėti nuo lapkričio 18 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune.

2020 m. lapkričio 1-2 dienomis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Nepriklausomybės gynėjų sąjunga,  LŠS Vlado Putvinskio – Pūtvio klubo Kauno skyrius, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius bei Lietuvos sąjūdžio Kauno Taryba organizavo tradicinį žuvusiųjų už Lietuvą, mirusių savanorių, karių, partizanų, sukilėlių, šaulių, politinių kalinių ir tremtinių bei kitų laisvės kovotojų  ir  sajūdiečių pagerbimą Kauno kapinėse.

Paanalizavus pirmaujančių ir laimėjusių 2020 metais Lietuvoje partijų programas aiškėja, kad dauguma iš jų, o ypatingai laimėjusios rinkėjų daugumos palaikymą, net nepamini DVT (darnaus vystymo tikslų), kuriuos deleguoja JT ir ES Lietuvai, kai tuo tarpu šis dokumentas turėtų būti pagrindas joms įgyvendinti. Partijjų programos pagrindinai paruoštos sektoriniu principu, o ne DVT (darnaus vystymo tikslų) principu.

Kaip bebūtų keista, bet Antrasis pasaulinis karas išlaisvino ir Negrus, ne tik Europą – rusus, žydus, austrus, belgus ir kitus nevykėlius, kurie be JAV humanitarinės pagalbos, taip pat ir Negrų gyvybėmis, nebūtų sugebėję išsilaisvinti iš fašizmo. 

Už keleto kilometrų nuo Juozo Tumo-Vaižganto tėviškės Malaišių Kustų kaime Kustų sodyboje Bronislavos Miknaitės iš Svėdasų parapijos Narbūčių kaimo ir nuolatinio Kustų kaimo gyventojo Mečislovo Kustos šeimoje 1940 10 26 dieną gimė berniukas, kurį pakrikštijo Albino vardu. Jam likimas lėmė gimti XX amžiaus baisiųjų istorinių kataklizmų metu. Pasaulį drebino prasidėjęs karas, bet bombos sproginėjo kažkur toli ir sodžiuje vyko kasdieninis gyvenimas: tėvas vasarą arė žemę, o žiemą meistravo; motina rūpinosi pirmagimiu ir namų ruoša... 

Kultūros ir gamtos vienybė Kapinės, be abejo, – mirties ir liūdesio vieta, netekus artimo žmogaus, tačiau pasikeitus kartoms, po kelių šimtmečių, jos tampa ne liūdesio, o atminimo vieta, kur ateinama padėkoti laisvę gynusiems ar kultūrą kūrusiems asmenybėms. Priminsiu, kad Rasos – pirmosios oficialiai įsteigtos ir dokumentais įteisintos katalikų kapinės Lietuvoje už miesto ribų. Pabrėžiu – dokumentais, nes kapinių miestų pakraščiuose galėjo būti ir anksčiau. Carinėje Rusijoje, rengiant naujas aikštes ir gatves, reikėjo naikinti prie bažnyčių buvusias kapines, todėl valdžia skatino jų steigimą už miestų.

Visai neseniai bėgte prabėgo žaliaskarė vasara, o štai ir gerokai įpusėjo įvairiaspalvis  ruduo su savo šiųmetiniu virusų šėlsmu. Brėkšta lapkritis dar vis pasipuošęs savo bronza prisirpusia skara. Jis anksčiau dėl pradėjusios šalti žemės, anot etnografės Angelės Vyšniauskaitės,  pagal  M. Pretorijaus mintis, vadintas gruodiniu, dar spaliniu ar vėlių mėnesiu.

Spalio 26 d. krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai paminėjo paskutiniojo okupacinei sovietų valdžiai aktyviai besipriešinusio Lietuvos partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, kario savanorio, dim. vyr. ltn. Antano Kraujelio-Siaubūno laidotuvių metinės Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale. A. Kraujelio-Siaubūno palaikai buvo aptikti 2019 metų birželį Vilniuje, Našlaičių kapinėse, po kelių dešimtmečių A. Kraujelio artimųjų, istorikų ir archeologų vykdytų paieškų ir iškilmingai palaidoti tų pačių metų spalio 26 d. Palaikų tapatybę patvirtino ir genetiniai duomenys.

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis telefonu aptarė Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo iššūkius, netrukus numatomą elektros energijos gamybos šioje elektrinėje pradžią ir Europos Sąjungos (ES) solidarumo priemones. Baltarusija tęsia Astravo AE pirmojo bloko paleidimo darbus nepaisydama branduolinės saugos reikalavimų ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų.

Vilniaus tarptautinės rašytojų, literatų ir menininkų gildijos „Vingis“ susitikime vyko Vandos Mikoliūnienės  kūrybos pristatymas.

1992 m. birželio 3 d. padedant Norvegijos vyriausybei Norvegijos Oslo Universiteto prašymu internete įkurtas LT srities domenas, o pirmieji interneto vardai mii.lt, ktu.lt, vu.lt užregistruoti 1993 m.