VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
10.31. Džiugių akimirkų gamtos ir tikrų draugų apsuptyje
Gvidas Kazlauskas
Už keleto kilometrų nuo Juozo Tumo-Vaižganto tėviškės Malaišių Kustų kaime Kustų sodyboje Bronislavos Miknaitės iš Svėdasų parapijos Narbūčių kaimo ir nuolatinio Kustų kaimo gyventojo Mečislovo Kustos šeimoje 1940 10 26 dieną gimė berniukas, kurį pakrikštijo Albino vardu. Jam likimas lėmė gimti XX amžiaus baisiųjų istorinių kataklizmų metu. Pasaulį drebino prasidėjęs karas, bet bombos sproginėjo kažkur toli ir sodžiuje vyko kasdieninis gyvenimas: tėvas vasarą arė žemę, o žiemą meistravo; motina rūpinosi pirmagimiu ir namų ruoša... Albinukas aukštaitiškoje ,,gryčioje“ – lyg tvirtovėje ,,padėjo“ tėvui ,,meistrauti“: ropinėdamas tarp sakais kvepiančių skiedrų žaidė kaladėlėmis... Tačiau! Nusistovėjusį ūkininkų gyvenimą koregavo okupacijų sukelti sunkumai, padaugėjo darbų ir šeimoje gimus broliukui Vladui ir sesutei Daliai. Ūgtelėjusiam Albinui tenka ne vien pamokas ruošti, bet ir rimtai padėti tėvams ūkio darbuose. Šeimai teko išgyventi neramius pokario metus. Ypač apsunkino gyvenimą ,,savanoriškas“ įstojimas į ,,kolchozą“ (vėliau pervadinta gražesniu vardu – ,,kolūkį“). Albinukui dar vaikiškomis akimis tenka matyti sudėtingą ir šiurpų jį supantį pasaulį, nevaikiškai mąstyti ir veikti.
Renė ir Albinas Kustos
Albino gyvenimas turi savo tik jam skirtą kelią. Jis mokėsi septynmetėje Kišūnų mokykloje, kurią baigė 1954 metais. Toliau mokėsi Užpalių vidurinėje mokykloje. Ją baigė 1958 m. beveik vienais penketais (dabar dešimtukais). Kustai vyriausiąjį sūnų su rūpesčiu ir viltimi išleidžia į Kauną, į studijas: baigs mokslus – daugiau namams padės... Į LŽUA (Lietuvos žemės ūkio akademiją) Hidromelioracijos fakultetą keturi pretendentai į vieną vietą. Konkursiniai egzaminai sėkmingai išlaikyti – Albinas studentas! Mokslas sekasi gerai. Nepritekliai nugalimi. Ypač kai greta šauni grupiokė Renė Kropaitė iš Raguvėlė parapijos Limeikių kaimo, gimusi tais pačiais 1940 metais rugpjūčio 4 dieną. Jos gyvenimas iki studijų panašus kaip ir Albino. Tėvai: Marija Kaulakytė ir Vladas Kropas sėkmingai ūkininkauja 12 ha ūkyje. Jų šeimoje užauga du vaikai – vyresnysis sūnus Jonas ir dukrelė Renė. Renė baigė 1958 metais Raguvos vidurinę mokyklą, o tais pačiais metais brolis Jonas baigė LŽUA Hidromelioracijos fakultetą. Sesuo, patikėjusi brolio gražiais pasakojimais, apie studijas ir studentišką gyvenimą, pati susigundo žengti brolio keliais ir įstoja į tą patį fakultetą. Grupėje mokėsi dvidešimt vaikinų ir keturios merginos. Vaikinams dėl merginų dėmesio reikėjo konkuruoti. Pavyko Albinui. Būdami trečiame kurse Renė ir Albinas susituokia. Dabar jau abudu skuba į tėviškes ir kiek gali padeda namiškiams. Renė ir Albinas mokosi labai gerai ir viliasi gauti paskyrimus arčiau namų. Tačiau 1963 metais baigę mokslus LŽUA paskiriami dirbti į Skuodo MSV (Melioracijos statybos valdyba), mat dėstytojauti planuotame Panevėžio hidromelioracijos technikume ne komjaunuoliams negalima. Skuodo MSV Albinas įdarbinamas darbų vykdytoju, Renė – meistre. Gamybinio darbo ir savarankiško gyvenimo pradžia sunki, bet sunkumai tik grūdina jaunus melioracijos inžinierius.
Geras mokymasis ir geras studento vardas paskatina dekaną J. Balkevičių pakviesti Albiną stoti į aspirantūrą. Akademija duoda ir kur įsikurti. Renė pagimdo dukrą. Aspiranto stipendija maža. Knygos, moksliniai eksperimentai, lopšys, vystyklai... Oi kaip nelengva! Reikia ištverti. Renė pradeda dirbti Miesto statybos projektavimų institute. Gyvenimas pradeda ,,tekėti“ normalesne vaga...
1968 metais Albinas Kauno politechnikos institute (KPI) apgina kandidatinę (dabar daktaro) disertaciją apie laukų drėkinimą nutekamaisiais vandenimis. Jis paliekamas dirbti Melioracijos katedroje asistentu. 1971 metais paaukštinamas į vyr. dėstytojus Hidrotechnikos katedroje. 1973 metais suteikiamas docento pedagoginis vardas. Albinas Kusta papildo savo kraštiečių melioratorių – katedros docentų Povilo Sklėriaus, Jono Ziberko gretas. 1980–1986 metais jis vadovauja Hidrotechnikos katedrai. Tuo laikotarpiu buvo statomas fakulteto laboratorijų korpusas. A. Kustai prisiėjo rūpintis standartinės įrangos tiekimu ir nestandartinių dalių gaminimu. Nežiūrint visų sunkumų laboratorijos buvo įrengtos ir Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultetas įgijo puikią, Lietuvoje vienintelę tokio lygio bazę, reikalingą hidrotechnikos inžinieriams ruošti ir atlikti mokslinius hidraulinio modeliavimo darbus. Katedros vedėjas doc. A. Kusta1985 metais išrenkamas Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakulteto dekanu. 1990–1994 metais jis vėl dirba Hidrotechnikos katedros vedėju.
Doc. Albinas Kusta toliau intensyviai dirba ir mokslinį-tiriamąjį darbą. Jis tyrinėja žemės ūkio kultūrų drėkinimo švariu vandeniu rėžimą, dirvožemio vandens balansą, drėkinimo poveikį dirvodaros procesams ir kt. Parašo habilituoto daktaro disertaciją ,,Daržovių ir daugiamečių žolių drėkinimo rėžimas drėgmės pertekliaus zonoje Lietuvos teritorijoje“, kurią 1988 metais apgina Volgogrado žemės ūkio institute. Jam suteikiamas habilituoto daktaro mokslinis laipsnis, o 1990 metais ir profesoriaus pedagoginis mokslo vardas. Pasiektos mokslo viršūnės! Valio!
Mokslo srityje neatsilieka ir Renė. Ji 1968 metais pradeda dirbti LŽUA Hidrotechnikos katedroje asistente. 1973 metais apgina žemės ūkio mokslų kandidatės disertaciją apie daugiamečių žolių drėkinimą. Rašo straipsnius, dalyvauja konferencijose. 1984 metais jai suteikiamas docentės pedagoginis mokslinis vardas. Dėsto studentams apie vandens išteklių naudojimą. Konsultuoja Mechanizacijos fakulteto studentus vandenvalos klausimais. Jos moksliniu pagrindu paruoštos rekomendacijos diegiamos gamyboje. Su bendraautoriais parašo knygas: vadovėlį – ,,Žemės ūkio vandentieka“, ,,Mažoji hidrotechnika“. Ji paskelbė 64 mokslo ir 28 mokslo populiarinimo straipsnius.
Profesorius Albinas Kusta Atgimimo sąjūdžio įkūrimo LŽUA iniciatyvinės grupės narys, vėliau jos aktyvus dalyvis, programų žemės ūkiui pertvarkyti kūrėjas, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos tarybos pirmininkas, Žemės ūkio ministerijos Mokslo tarybos narys ir dar daugelio kitų visuomeninių organizacijų narys bei dalyvis. Jis rūpinosi žurnalo „Žemėtvarka ir melioracija“, mokslo darbų „LŽŪA mokslo darbai“ (vėliau „Vagos“) leidyba.
1994 metais skelbiamas konkursas LŽUA rektoriaus pareigoms užimti. Prisimenama prof. Albino Kustos mokslo laimėjimai, jo atkaklumas ir organizaciniai sugebėjimai įkuriant Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto laboratorijas, jo mokėjimas dirbti su studentais, vadovauti mažesniems ir didesniems pedagogų, mokslininkų kolektyvams. Primygtinai įkalbinėjamas A. Kusta sutinka dalyvauti konkurse rektoriaus pareigoms užimti. Profesorius Albinas Kusta užgrūdintas gyvenimo, visada sąžiningu darbu įveikęs sunkumus, turintis aukščiausius mokslinius vardus ir laipsnius 1994 metais lapkričio 15 dieną išrenkamas labai garbingoms ir atsakingoms aukštosios mokyklos vadovo pareigoms.
Prasideda naujas gyvenimo tarpsnis – dar intensyvesnis ir pilnas rūpesčių. Naujasis rektorius puikiai supranta, kad Akademijai priklauso išskirtinis vaidmuo formuojant naujosios Lietuvos kaimo ateitį, kurią lemia aukštosios mokyklos parengtų specialistų žinios, jų kultūra, profesūros atliktų mokslinių tyrimų rezultatai. Todėl jis imasi iniciatyvos spartinti studijų sistemos reformą, tai yra tobulinti studijų programas, priartintas prie vakarietiško universitetinio aukštojo mokslo sistemos. Rektorius rūpinasi mokslinių tyrimų suaktyvinimu, jų integravimu į tarptautines mokslines programas. Siekia, kad Žemės ūkio akademija taptų Universitetu, kuris būtų pripažintas Europos šalių universitetų, užmezga ir plečia tarptautinius ryšius.
Rektoriaus prof. A. Kustos pastangos buvo vaisingos: LR Seimas 1996 metais spalio 8 d. akademijai suteikė Universiteto statusą ir pavadinimą Lietuvos žemės ūkio universitetu (LŽŪU). LŽŪU buvo priimtas į Šiaurės šalių žemės ūkio ir veterinarijos universitetų tinklą (NOVABA). Šiuo pavyzdžiu įkuriamas Baltijos šalių tokios pačios krypties universitetų tinklas (BOVA). LŽUU bendradarbiauja su JAV, Norvegijos, Anglijos, Lenkijos, Italijos, Olandijos, Švedijos ir kitų šalių universitetais bei kitomis mokslo institucijomis.
Rektorius prof. A. Kusta pastoviai skiria dėmesį MOKSLO-MOKYMO-GAMYBOS-MOKSLO sistemos tobulinimui. Universitetas kasmet, pavasarį ir rudenį, organizuoja žemės ūkio parodas, kuriuose propaguojami mokslo rezultatai, ūkininkai ir kiti žemės ūkio darbuotojai papildo savo žinias dalyvaudami seminaruose, kuriuose supažindinami su naujosiomis žemės ūkio gamybos technologijomis, mašinomis, produktyviomis augalų ir gyvulių veislėmis ir kt. Parodomis domėjosi prezidentas Valdas Adamkus ir kiti Respublikos vadovai.
LŽUU rektoriui prof. A. Kustai ir visam kolektyvui teko didelė garbė ir atsakomybė 2007 m. organizuoti Pasaulio artojų varžybas. Artojų varžybos Lietuvoje įvyko sėkmingai, buvo aukštai įvertintas jų organizavimo lygis, Universitetui liko puikūs pastatai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kiti objektai.
Profesoriaus A. Kustos iniciatyva buvo įkurta asociacija ,,Slėnis Nemunas“. Šiai mokslo organizacijai 2009–2014 metais vadovavo dirbdamas direktoriaus pareigose.
2004 m. buvo įsteigtas LŽŪU mecenato garbės vardas. Už LŽŪU materialinės bazės stiprinimą, paramą studijoms ir mokslo tyrimams bei aktyvų dalyvavimą Universiteto bendruomenės gyvenime buvo suteikti mecenatų vardai AB „Litagra“, UAB „Roveltra“, „Dotnuvos projektai“ ir kitoms gamybinėms įmonėms bei organizacijoms (iš viso 16).
Rektorius daug dėmesio skyrė studentų dvasinio ugdymo klausimams. Universiteto kapeliono pareigybė buvo įtraukta į statutą. Bendrabutyje įkurta Šv. Dvasios koplyčia. 2004 metais įvyko jos šventinimas. Universiteto iškilmėse dažnai dalyvauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
Profesorius A. Kusta 1996 metais išrenkamas mokslų akademijos nariu korespondentu, 2011 metais tikruoju nariu (akademiku). Jis 2005–2013 m. vadovavo M. Akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriui.
Profesoriaus vadovavimo Universitetui laikotarpiu (1995–2004 m.) buvo parengti 9092 specialistai. Prof. Albinui Kustai vadovaujant daktarines disertacijas paruošė Gražina Žibienė, Mildona Dapkinė, Viktoras Mongirdas. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, pasikeitus mokslininkų rengimo tvarkai, profesorius buvo 8 doktorantūros komitetų pirmininku ir 25 komitetų nariu; 8 habilitacijos komitetų pirmininku ir 24 komitetų nariu.
Profesorius akademikas A. Kusta yra daug kartų apdovanotas ordinais, valstybės vadovų, LR Seimo padėkomis padėkos raštai, visuomeninių organizacijų garbės raštais ir ženklais. Laikraščio ,,Ūkininko patarėjas“ skaitytojų pripažintas 1990–2010 metų Lietuvos žemės ūkio verslo ir politikos lyderiu, tarp dvidešimties kitų kolegų.
A. Kusta vienas ir kartu su bendraautoriais parašė 15 knygų; recenzuojamose mokslo leidiniuose buvo atspausdinti apie 90 jo mokslinių straipsnių; konferencijų pranešimų tezėse – virš 50; paruošė virš 10 mokymo metodinių priemonių.
Dabar emeritas akademikas Albinas Kusta teikia konsultacijas įvairiais klausimais mokslininkams, verslininkams ir studentas. Nuo 2007 metų yra VDU ŽŪA profesorių klubo ,,Scientia“ prezidentas, dalyvauja visuomeniniuose renginiuose Universitete, LMA, kraštiečių organizacijose ir kitur.
Renė ir Albinas išaugino dukrą Nomedą – Vilniaus Edukologijos universiteto absolventę, Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų daktarę ir sūnus Darių KTU absolventą, kuris dirba UAB „Kauno vandenys“ inžinieriumi energetiku.
Linkiu Renei ir Albinui Kustams stiprios sveikatos, džiugių akimirkų gamtos ir tikrų draugų apsuptyje.
Atgal
.jpg)
