VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
11.01. SVARBŪS LIETUVAI KLAUSIMAI
Paanalizavus pirmaujančių ir laimėjusių 2020 metais Lietuvoje partijų programas aiškėja, kad dauguma iš jų, o ypatingai laimėjusios rinkėjų daugumos palaikymą, net nepamini DVT (darnaus vystymo tikslų), kuriuos deleguoja JT ir ES Lietuvai, kai tuo tarpu šis dokumentas turėtų būti pagrindas joms įgyvendinti. Partijjų programos pagrindinai paruoštos sektoriniu principu, o ne DVT (darnaus vystymo tikslų) principu.
Strateginių dokumentų analizė rodo, kad kiekvieno poskyrio, kuriame tematiškai aptariami DVT uždaviniai, pradžioje pateikiama informacija, ar uždavinys atspindimas strateginiuose dokumentuose, kokie tikslesni siekiai keliami jam gyvendinti, kokie jo aspektai galimai neatspindėti, bei, jei tai aktualu, kokie tarptautiniai susitarimai ar reguliacijos siejasi su uždavinio įgyvendinimu.
Atsiliepiant į tai Vyriausybė patvirtino Finansų ministerijos parengtą Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą, sudarysiantį sąlygas kokybinei Lietuvos ekonomikos transformacijai į DVT daugiaplanės programos vykdymą, užtikrinančią subalansuotą vystymąsi bei inovatyvų, aukštą pridėtinę verę kuriančio verslo plėtrą. Tačiau Finansų ministerija negali atstovauti kitų valstybės valdymo struktūrų, kurios turi užtikrinti visapusišką daugiaplanį valstybės funkcionavimą.
Kaip teigia ekspertai, kiekviename DVT poskyryje, kuriuos sudaro 17 be lokalizuotų tikkslų, uždavinių bei strateginių dokumentų apžvalgos, pateikiamos ekspertinio vertinimo įžvalgos. Daugumoje uždavinių prioritetas skiriamas iššūkiams, kurie galimai šiuo metu Lietuvoje neaktualizuoti, tačiau būtina juos spręsti siekiant darnaus vystymosi. Tad uždavinių aspektams, kurie ir taip dažnai atsispindi viešajame diskurse bei yra aktyviai aptariami, ekspertinių įžvalgų dalyje skiriama nepakankamai dėmesio.
Integralaus ūkio vystymo pagrindas nėra įtvirtinamas, jeigu nėra įvardijamos sąsajos su kitų tikslų uždaviniais. Diegiant darnaus vystymosi principus nurodyta, kad ypatingai svarbu vengti sektorinio mąstymo, kuo ypatingai gausiai pasižymi išrinktų į Seimą partijų programos. Kai tuo tarpu tikslai yra kiekvieno jų pasiekimas priklausantis nuo kitų tikslų įgyvendinimo.
DVT rodiklių rinkinio tobulinimui kiekvieno DVT skyriaus pabaigoje įtraukiamos rekomendacijos Lietuvos nacionaliniam darnaus vystymosi rodiklių rinkiniui tobulinti. Šioje dalyje teikiamos pastabos apie nesekamus rodiklius, nors jie aktualūs Lietuvai bei turėtų būti sekami ir netinkamai pritaikytus rodiklius. Pažymėtina, jog lentelėse, esančiose kiekvieno DVT skyriaus gale, įtraukti ne tik JT siūlomi rodikliai, tačiau ir tam tikslui aktualūs alternatyvių rodiklių rinkinių siūlymai.
Šis rekomendacijų rinkinys – tai pirmas žingsnis siekiant sėkmingai lokalizuoti DVT Lietuvai. Norint užtikrinti, jog visi uždaviniai būtų tinkamai ir kokybiškai išnagrinėti bei pritaikyti Lietuvos kontekstui, į lokalizavimo procesą būtina įtraukti daugiau suinteresuotųjų šalių. Ar būtina skirti daugiau finansinių išteklių bei laiko atlikti detalesnę uždavinių analizę, jeigu būtų panaudojami turimi ištekliai kryptingai ir metodologiškai teisingai. Būtent laiko ir žmogiškųjų išteklių stoka atsiranda dėl kai kurių sričių ekspertų nesuinteresuotumo ar negalėjimo dalyvauti viešojoje konsultacijoje, dalis šio rekomendacijų rinkinio uždavinių nėra pakankamai išvystyti ir atskleisti įgyvendinimui. Vadovaujantis darnaus vystymosi principais, būtina grįsti strateginių planų ruošimą įtraukiomis praktikomis, konsultuotis su įvairiomis visuomenės grupėmis, tai jaunimu, pažeidžiamiausiais asmenimis, žmonėmis su negalia, Lietuvoje įsikūrusiais kitataučiais ir visaapimančia visuomene. Tai turėjo būti panaudoti kandidatų į Seimo narius ar kitus valdymo organus lankymosi pas rinkėjus metu. Turėjo būti sukaupta gausi vieningai formalizuota informacija, atspindinti žmonių poreikius, lūkesčius bei gyvenimo perspektyvas. Be to, toks gausus kandidatų į Seimo narius skaičius, besilankydamas pas gyventojus priešrinkiminės kampanijos metu galėjo matyti tą socialinę-ekonominę situaciją, kurią reikia neatidėliojant taisyti ir keisti artimiausiu metu arba netolimoje perspektyvoje, o visos spręstinos problemos turėjo atsirasti partijų programose neatsietai nuo DVT.
Keliant rekomendacijų dėl DVT rinkinio poveikį ir jo tęstinumą, būtina atsižvelgti į keletą kitų su DVT susijusių aspektų- informacijos apie DVT sklaidą visuose visuomenės lygmenyse, strateginių dokumentų prieinamumą, DVT įgyvendinimo stebėseną ir ilgalaikės partnerystės įgyvendinant tikslus užtikrinimą.
Siekiant užtikrinti visuomenės pilietiškumą ir įsitraukimą į sprendimų priėmimą, ES rekomendacijose skelbiama, kad būtina kurti prieinamus, tai yra, lengvai randamus bei suprantamus, strateginius šalies dokumentus. Tik tuomet, kai visi šalies gyventojai turės galimybę pamatyti bei suprasti, kaip ir kas planuojama jų ateičiai, atsiras poreikis reikšti nuomonę, aktyviai prisidėti prie savivaldos šalies ir vietos gyvenviečių mastu.
Dažniausiai strategijos parašytos sudėtinga biurokratine kalba, yra vizualiai nepatrauklios, jų publikavimas apsiriboja patalpinimu teisėkūros duomenų bazėse. Tokie dokumentai prieinami, o ypač įdomūs, tik mažumai.
Kaip byloja geroji praktika užsienio šalių "Vystymosi strategija 2030" šis dokumentas turėtų būti glaustas, svarbiausius ryšius ir informaciją perteikiantis vizualiai, parašytas net ir niekuomet su strateginiu planavimu nesusidūrusiems prieinama kalba.
Prieinamumo principų strategijų kūrime taikymas didintų šalies gyventojų savininkiškumo valstybės planams jausmą, leistų visiems pasijusti savo šalies ateities kūrėjais.
Šiuo metu pastebimas nepakankamas visuomenės susipažinimas su DVT. Trūksta koordinuotų pastangų šviesti gyventojus apie darbotvarkę 2030 bei globalią partnerystę įgyvendinant ją. Lietuvoje didžiąją informacijos sklaidos apie DVT dalį įgyvendina pilietinės organizacijos, o ne valstybinis sektorius.
Įsipareigodamos įgyvendinti DVT, šalys taip pat įsipareigoja kurti ir atlikti reguliarią sisteminę stebėseną DVT įgyvendinimui iki 2030. Rodikliai, kurie yra vieningi visoms valstybėms, turi ypatingą svarbą, nes gali apibendrinti didelį kiekį sudėtingos informacijos, būtinos DVT suvokimui, bei įgalinti sisteminį požiūrį į įgyvendinimą.
Šiuo metu stebimas Nacionalinių darnaus vystymosi rodiklių rinkinys15. Ekspertų nuomone pažymėtina, jog šiame rinkinyje yra nemažai spragų–nesekami Lietuvai aktualūs rodikliai, pateikiami neatitinkantys uždavinių poreikių rodikliai, taip pat matuojami Lietuvai visai neaktualūs rodikliai. Rodiklių rinkinys buvo rengtas kviečiant atskiras Ministerijas pateikti su jų veikla susijusius duomenis, tad nebuvo įvykdyta centralizuota rodiklių peržiūra ir atitikmuo DVT rodiklių sistemai. Darnaus vystymosi rodiklių peržiūra bei aktyvus jų stebėjimas leistų Lietuvai vertinti savo progresą regioniniame kontekste ir lyginti pažangą su kaimyninėmis šalimis.
Pasinaudojant gerosiomis praktikomis siūloma sukurt interaktyvią platformą rodikliams talpinti, jog, kaip ir strateginiai dokumentai, rodikliai galėtų tapti prieinamesni bei įdomesni visai visuomenei.
Pažymėtina, jog dauguma projektą konsultavusių ekspertų kaip didžiausius iššūkius Lietuvos darniam vystymuisi išskyrė aiškios lyderystės formuojant projektus ir įgyvendinant DVT bei tarpsektorinio bendradarbiavimo trūkumus.
Už DVT įgyvendinimo koordinavimą, kaip ir kitose valstybėse turėtų būti atsakinga Vyriausybė, o ne Aplinkos ministerija, kuri įstatymiškai negali paveikti kitų jai nepavaldžių ministerijų veiklų, o tai deformuoja valstybės valdymo funkcijas įgyvendinant DVT.
Kaip nurodė ekspertai, kad atskiros problemos vis dar suprantamos per sektorinę prizmę, nenorima prisiimti atsakomybę už veiksmus, kurie gali paveikti kitas šalies gyvenimo sritis. Kadangi, kaip minima skyrelyje „Sąsajos tarp DVT”, tikslai yra tarpusavyje susiję, tad kiekvieno jų pasiekimas priklauso nuo kitų tikslų įgyvendinimo.
DVT ekspertai kėlė mintį jog, Lietuvai reikalingas patobulintas ekspertinis darnaus vystymosi tinklas, kuris sinchronizuotų valstybės institucijų vykdomas veiklas ir gilintų partnerystę tarp verslo, viešojo sektoriaus, pilietinių organizacijų bei mokslo, teikiant konsultacijas viešosioms institucijoms ir užtikrinant DVT įgyvendinimo stebėseną iki 2030 m. ir jos lokalizavimą Lietuvoje.
Straipsnį paruošė
Soc, m, dr., doc. M. Rastenytė
Atgal
