VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
10.24. Bėgantys metai...
Birutė Silevičienė
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos ir valdybos narė
Vilniaus tarptautinės rašytojų, literatų ir menininkų gildijos „Vingis“ susitikime vyko Vandos Mikoliūnienės kūrybos pristatymas. Gimusi Aukštaitijoje, Pasvalio rajone, Melėnų kaime, baigusi Vilniaus pedagoginį institutą (edukologinis universitetas), dvidešimt metų dėstė švietimo vadybą, parengė 13 leidinių, 30 mokslinių metodinių straipsnių. Yra išleidusi trilogiją „Meilė viską gali“ (2015), „Bėgantis laikas“, „Meile, tu mano Meile“ (2016), „Meilė gyvenimui“ (2017), skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
.jpg)
Vanda Mikoliūnienė
Knygos „Meilė ir grožis iš gamtos“ viršelis
2020 metais V. Mikoliūnienė išleido dar 2 knygas: „Metų siūlas tęsiasi su meile ir Viltimi“ ir „Meilė ir grožis iš gamtos“.
Spalio 5-ąją abi knygos buvo pristatytos „Vingio“ gildijos nariams.
Kadangi šias knygas autorė man jau buvo padovanojusi, spėjau gerai įsidėmėti eilių mintis, suprasti jos gyvenimo kelią, kuriame tiek meilės, nuoširdumo, gamtos grožio, tad eilės nuskamba iš širdies į širdį, tarsi už rankos veda tais takais, kur žydi ramunės, gėlės, bitutės neša medų, šaltinio vandens gaiva, saulutės spindulių dovaną sugeria namai, daiktai, gamta, visi 4 metų laikai spindi jos kūryboje.
Didžiausia dovana V. Mikoliūnienei – gyvenimas. Niekas jos nevedė už rankos. Jis buvo kažkieno suplanuotas ir rieškučiomis tiek visko davė, tik neužtenka visko pasiimti. Kūrėjas – man primena vasaros peteliškes: mes lekiame į ryškią šviesą, geidžiame ir dėmesio, ir meilės, supratingumo bei sėkmės. Mūsų svajonėse peteliškių sparnų plazdėjimas, noras patikti. Ir Vanda labai džiaugiasi gyvenimu. Posmuose daug skausmo, netekčių, daug laimės ir saulės, ir tamsos. Ji viską priima, nes tai yra jos gyvenimas. O labiausiai reikia lenktis iki žemės savo protėviams, savo šviesaus atminimo seneliams, tėvams, kad įvyko stebuklas, ir Vanda pamatė saulę, dangų, žolę, žmones. Tai kas gali būti nuostabiau?
Gyvenimo kelias – gražus. Mokslas – tai žinių siekis. Jį įveikė ir ką gyvenime dirbo, niekada neištarė „pavargau“. Autorę palyginčiau su darbščia bitele. O kūrybos ugnelėje kartais svarsto, ar jos mintys bus suprastos žmonių, o gal tai tik sau rašoma. Reikia drąsos, ryžto priimti teisingam sprendimui.
Pati autorė pasidžiaugė, kad jos svajonės pildosi, ir svarbiausia dvi vertybės: „Meilė ir lauko ramunė balta. Tai viskas ir prasidėjo nuo vaikystės. Ramunė verkia su manim. Tai tokia įžanga. Meilė gamtai, tėvynei, tėvams ir žmonėms, kuriems laimės linkėjau“.
Jos eiles skaitė Eug. Norvilienė, Onutė Bugailienė, Loreta Pladienė. Būrelio pirmininkė Onutė Kulbokienė pristatė ir Svetlanos Kločinskajos paveikslų parodą.
Intarpuose tarp poezijos VPI profesorius Antanas Kiveris atliko dainas, akomponavo Lija Neugasimova: „Dengia miškus šarma“, „Žuvėdra baltoji“.
Leopoldas Stanevičius papasakojo, kaip gyvenime teko lankytis Baltarusijoje ir, užėjus nakčiai ir lietui, teko ieškotis trims draugams nakvynės. Juos sutiko priimti baltarusių šeima, kuri „ir pamaitino, sušildė ir leido gerai išsimiegoti bei visada kvietė apsilankyti. Toks nuoširdumas ir dėmesys buvo suteiktas mums“, - sakė Leopoldas Stanevičius.
Gražiai buvo pasveikinti ir mokytojai – mūsų būrelio nariai, skaitomi eilėraščiai apie rudenį.
Paminėti ir žydų Gaono metai Vilniuje. Nuskambėjo Pulmano harmonizuota žydų daina „Piemenėlis“. Ramanauskienė ir K. Daniūnas padainavo dvi dainas.
Renginio metu dėmesys krypo į „Vingis10“ jubiliejinį almanachą. Pabendravę, pasidžiaugę , visi išskubėjome į namus.
Kiek gražių rudens spalvų aplink, bet negalime atsipalaiduoti dėl šiuo metu plintančio koronaviruso.
Iki „Vingis10“ pristatymo!
Atgal
.jpg)
