Tautodailės metams skirtus renginius iškilmingai pradėjo liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės. Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbiausias šalies tautodailininkų, iškilių liaudies dailės kūrinių autorių, įvertinimas.

Pieštinis humoras, satyra, grafinės istorijos – visų laikų periodinės spaudos palydovai. Jau keli šimtmečiai, kaip nuolatiniai laikraščių skaitytojai kasdienį šiugždančių puslapių tyrinėjimą pradeda nuo linksmų „paveikslėlių“ – šaržuose švyti, raukosi politikai ir sporto žvaigždės, pasaulio naujienoms skirtuose plotuose dailininkai karikatūristai aktualijas perteikia grotesko štrichais, kultūros, meno skiltys marga šmaikščiomis iliustracijomis, o atsivertus paskutinį leidinio puslapį laukia pamėgtų komiksų herojai.

Į Vilnių grįžta tik kalėdiniu laikotarpiu rodomas reginys - kalėdinė 3D pasaka ant Vilniaus katedros didžiosios sienos. Šįmet - Hanso Kristiano Anderseno „Sniego karalienė". Nuo Šv. Kalėdų vakaro iki gruodžio 29-osios pasaka bus rodoma po 4 kartus kas vakarą. Naujoji 3D pasaka - tai galingų vaizdo projektorių ryškių šviesų ir jausmingos muzikos reginys, kuris truks 15 minučių. „Ilgų kūrybinių paieškų metu gimė užburianti trimatė erdvė. Personažai bei juos supanti aplinka unikalūs - kiekviena detalė animuota rankomis. Šiai pasakai sukūrėme daugiausiai personažų, gyvūnų per savo karjerą - net 15. Veikėjų charakteriai ryškūs, pozityvūs, kartais šmaikštūs", - pasakoja 8 žmonių kūrybinės grupės „Video architects" vadovas Linartas Urniežis.

Jau tradiciją turinčioje kasmetinėje ambasadų  labdaros Dublino mugėje (RDS Arenoje) 2019 lapkričio 17 d. greta kitų pasaulio valstybių veikė ir Lietuvos respublikos ambasados Airijoje stendas. Tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse metų pabaigoje gausėja šventinių, labdaringų renginių kviečiančių prisiminti sergančius vaikus ir suaugusius, socialiai remtinus gyventojus.

Poetė Dalia Milukaitė – Buragienė, maksimaliai susikoncentravusi lyrikos baruose, pristato savo credo: „Eilėraštis – mano gyvenimas, ir viskas“ (eil. „Poezija, mano poezija“, p. 244). Ir suabejoti netenka – ant stalo padėta 487 puslapių jubiliejinė poezijos rinktinė „Skamba devynbalsė mūza“ – net 467 kūriniai: lyriniai eilėraščiai, dedikacijos, sonetai, trioletai, akrostichai. Nejučia atklysta mintis - dera šį poezijos fenomeną pavadinti, kaip jau būta lietuvių literatūrologijoje, skambiai -

Visi laukiame gražiausios metų šventės – Šv. Kalėdų, dovanų po eglute, ir būtinai, dar vienos nedidelės smulkmenos – atviruko su artimų žmonių palinkėjimais – „Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų!“ Bėga metai, išaušo ir kompiuterinė epocha, akimirksniu skraido elektroniniai laiškai, bet tradicija siųsti paštu kalėdinius atvirukus – vis dar gyvuoja! Atrodo, kartu su sveikinimo atviruku, pašto ženklu ant jo, su palinkėjimų laiškeliu, atkeliauja ir meili gerumo, draugingumo šiluma. Gal kada nors-kas nors, pasakys – paštas išliko, nes visada buvo Šv. Kalėdos!

Iškilmingame renginyje Vilniaus miesto rotušėje kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. M. Kvietkauskas dėkojo laureatams už pasišventimą kalbai, raštijos istorijai, tradicinės ir etninės kultūros puoselėjimui. Taip pat kultūros centrų darbuotojams, muziejininkams, restauratoriams, bibliotekininkams, kultūros edukatoriams, talentingiems jauniesiems kūrėjams. „Tai didžiulis mūsų kultūrinio gyvenimo spektras. Man šiemetines premijas norėtųsi pavadinti taip:  nuo Martyno Mažvydo katekizmo iki slemo“, – sakė kultūros ministras.

Šviesus optimistinis požiūris į pasaulį žavi ir antrame knygos skyriuje, kurį įvardija žodžiai: Tik praeitis neleidžia/ mums pamiršti praeities. Poetė savo apmąstymus perkelia į jau artimu miestu tapusį Vilnių, žavintį pavasarinio lietaus nuplautu senamiesčio gatvynu, kylant saulei nuraustančiais bažnyčių skliautais, sekmadienio varpais ar sniego blizgesiu.

Šiandien man tenka garbė pasidalinti mintimis apie kultūrinę diplomatiją bei jos svarbą Lietuvai, nepamirštant sudėtingos, netgi lemtingos užduoties, tenkančios mūsų tautai ir valstybei – išlikti savimi ir nenuskęsti audringuose globalizacijos vandenyse.

Lapkričio 22 d. Siclijoje, istoriniame  Kaltagirone mieste, garsėjančiame  savo įspūdinga keramika jau nuo Senosios Graikijos laikų, įvyko Sauliaus Šaltenio knygos "Žydų karalaitės dienoraštis"  pristatymas. Šis kūrinys - tai pirmoji  rašytojo knyga išleista Italijoje. 

2019-12-10 Kaune MRU Viešojo saugumo akademijos salėje vyko   politologo Vytauto Sinicos  knygos „Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?“ pristatymas.  Knyga analizuoja demokratijos, vertybinių karų ir pačios tautos būklę Lietuvoje. Kiekvienoje jos dalyje keliami vis kiti saviti klausimai, galiausiai neišvengiantys susiliejantys į pagrindinį: Ar mums dar reikalinga Lietuva? Ar norime valdyti patys save?

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, nusipelniusių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą. Įvertinusi daugiau kaip 40-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, komisija, vadovaujama prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje surengta iškilminga Lietuvos kultūros sostinės atidarymo ceremonija. Joje dalyvavo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Šiuo renginiu Trakai pradėjo Lietuvos kultūros sostinės metus.

Mažeikių krašto muziejuje veikia įdomi paroda, skirta Lietuvos žurnalistų sąjungos garbės nario, ilgamečio “Dirvos” (JAV, Klyvlendas) laikraščio redaktoriaus Vytauto Gedgaudo (1912-1999) atminimui. Šis tikrai neeilinio likimo žmogus Lietuvos žurnalistikos istorijoje, JAV lietuvių išeivių spaudoje paliko ryškius pėdsakus kaip gabus žurnalistas, politikos apžvalgininkas, aktyvus Lietuvos laisvės gynėjas.

Kalba yra kiekvieno žmogaus šaknys ir gyvybės syvai, maitinantys ir gaivinantys sielas, kai jos išsausta nuo svetimo vėjo pustomo smėlio, kai akis kaip plėnys užpila svetimos žemės vaizdai. 

Lapkričio 7 d. Kauno kultūros centre buvo atidaryta Gito Markučio (g. 1953 m.) tapybos paroda „Minčių skrydis“. Menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės žodžiais, „Tapytojo kūryba išsiskiria jautrumu gamtai, aplinkai, istorinei architektūros detalei. Iš subjektyviai svarbių smulkmenų susideda jo meninis pasaulis, kuriame dominuoja ekspresyvi tapybos maniera, kompozicijos dinamika. 

Jau praeityje tuometinio Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos skaityklos Lituanistikos centro kūrimo akcentai.  Vizija pasiteisino. Čia alsuoja reti leidiniai, lankosi įžymūs žmonės, čia gimnazistų kasdieninė buveinė, čia gyvena leidinių su autografais kolekcijos.

Lapkričio 19 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje Vilniuje (Jono Basanavičiaus g. 6) neformalioje aplinkoje bendraujant prie puodelio kavos pristatyta muziejaus įkūrėjo, filosofijos mokslų daktaro Justino Stonio knyga „Senovinės technikos muziejus Smalininkuose. 15 metų“. Autorius renginio dalyviams prof. Jonui Jasaičiui, prof. Libertui Klimkai, doc. dr. Jūratei Sužiedelytei-Visockienei, Algiui Petrui Mikšai, Vitaliui Stepuliui, prof. Alvydui Baleženčiui, doc. dr. Martynui Purvinui ir straipsnio autoriui įteikė savo knygą bei paskelbė asmenų, kuriems suteiktas muziejaus kūrėjo vardas, pavardes.

 Dienos šviesą  išvydo poezijos, prozos ir meno leidinys „Vingis 9“. Džiugina, kad tai, mano nuomone, brandžiausias kūrybos vaisius. Nors jame skelbiami daugiausia eilėraščiai, bet jie nuteikia labai pakiliai. 

Kaune Lietuvos švietimo istorijos muziejuje    Lietuvos fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas prof. dr. Libertas Klimka skaite paskaitą "Lietuvių liaudies kultūra ir tradicijos šiuolaikinėje visuomenėje: Kokia mūsų etninės kultūros ateitis?"