Šventos Velykos, didis Prisikėlimas, - brangios visų mūsų vertybės. „Mes turime išeiti ... į priemiesčius, kur yra kenčiančių, kraujo liejimo, aklųjų, laukiančių praregėjimo, ir kalinių, kuriuos užvaldė blogio mokytojai“, - sakė 76 metų argentinietis per šv. Mišias Šv. Petro bazilikoje.

Audros, kurios kyla dėl pasaulinės finansų krizės, įpareigoja mus bendrauti artimiau. Saulius Karosas nesiliauja kūręs finansų ir  pamažu eina į priekį. Tanklaivių statyba nuolat reikalauja didelių investicijų. Prieš penketą metų UAB „Medicinos banke“ mačiau eksponuojamą vieno tanklaivio projektą, kurį sukūrė S.Karosas, gyvendamas su šeima Šveicarijoje. Neseniai jis pasiliko vienas su sūnumi.

Kreipiuosi į turtingiausią Lietuvos žmogų Saulių Karosą. Gerai pažinojau jo tėvą  kompozitorių Juozą Karosą. Įdomiai susiklostė mano gyvenimas, o ir visos Lietuvos turtingiausio žmogaus gyvenimas. Jis – pianistas. Kokia garbė būti  turtingiausiu Lietuvos žmogumi, kartu ir intelektualiausiu šalies verslininku. Tačiau turiu šiek tiek jam, didžiai gerbiamam žmogui, pasakyti, kad per kitus asmenis jam esu siūlęs investuoti į Trakų regioninį parką. Ir jokiu būdu nestatyti vilos prie Nemenčinės. 80 mln. litų kainavusį pastatą Sauliui Karosui  patarė statyti vietiniai. Šio garbingo verslininko aplinkos žmonės jam padarė meškos paslaugą.

2013 metų vasario 6 d. straipsnyje „Ar  mylime savo tėvynę rašiau: „Premjeras Algirdas Butkevičius, viešėdamas Briuselyje, susilaukė didelio dėmesio. Juk Lietuva 2013 metais pirmininkaus ES Tarybai. Reikia iš arčiau susipažinti su tais, nuo kurių ir priklauso tavo valstybės likimas. Būtina atsakingiau numatyti Lietuvos valstybės santykius su Europos Sąjunga, gyvybinius mūsų šalies interesus. Ankstesnės Lietuvos vyriausybės čia yra palikusios nemalonių mūsų šaliai spragų, nuodugniai neapsvarsčiusios įvairių problemų sprendimų, dabar neigiamai atsiliepiančių Lietuvos valstybei.”

Pavasaris blyksi. Lietuva laukia euro. Rožės širdyje, ir laikas atneša viltį. Vis artėja Lietuvos  Prezidento rinkimai.

Gyvename viltimi, tikėjimu pilietiškumo, tautinio patriotizmo galia siekiant idealų, už kuriuos tiek daug kovota, sudėta aukų. Esame įsitikinę, jog tie idealai bus įgyvendinti Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai nuo šių metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. Kito kelio atgal nėra – upės neplauks atgalios.

Plieninis Kremliaus stulpas griuvo 1953 m. kovo 5 d. Stebulių septynmetės mokyklos (Lazdijų r.) mokytoja Birutė Stolytė įžengė į klasę pro duris garsiai raudodama... Pasukusi atgal galvą į virš durų kabantį Stalino portretą, ima kūkčioti...

Kam dvi įtakingos partijos susijungė? Suvažiavimas nuspręs, ar Viktoras Uspaskichas taps Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku nuo 2013 metų birželio vidurio.  Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai esama daugiau vilties, juk V.Uspaskichas Europos Parlamente dirba kelerius metus.

Didelis lyg mažas siekia meilės rankų.  Pavasaris  veriasi šviesa, paliečia kiekvieną širdį. Turime būti amžinai ištikimi savo mylimai Tėvynei ir valstybei, skirti visas jėgas, kūrybiškumą, kad  kuo greičiau būtų matyti gyvenimo gerėjimas mūsų šalyje.

Kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus prisimena Popiežiaus Jono Pauliaus II kreipimąsi į Jo Eminenciją Kauno arkivyskupą kardinolą Vincentą Sladkevičių 1991 m. sausio 13 d.: „Tuo metu, kai mane pasiekė žinios apie naujus sunkumus, norėčiau dar kartą pareikšti Jūsų Eminencijai savo solidarumą su brangiąja lietuvių tauta. Reiškiu karštą troškimą, kad praeities patirtis taptų išeities iš dabartinės įtemptos padėties kantraus ieškojimo laikotarpiu. Patikėdamas Gailestingajai Motinai šį karštą troškimą, kuris plaukia iš mano sukrėstos širdies gelmių, prašau kilniai lietuvių tautai ir jos dvasininkams Dievo palaiminimo.“

Jau net 40 metų buvo eita per dykumas. Raudona, kruvina styga – toks ir dabarties ženklas brėžiasi. Mano Tėvynė Lietuva neturi virsti grėsminga dykuma – sunkiai kurtas lietuvių turtas atsidūrė naujos valdžios rankose. Naujas greito maisto japonų restoranas Vilniuje; antrame reklaminio savaitraščio  „Balsas.lt“ puslapyje Gedimino Vagnoriaus portretas. Krikščionių partijos lyderis teigia: „Nuotaikos partijoje geros.“

Ar yra toks Tėvynės jausmas, ar tai vien abstrakti sąvoka ir pareiga mylėti? Tačiau meilė iš pareigos daugiau primena meilę iš išskaičiavimo. Ar Tėvynę privalome mylėti dėl kažkokių priežasčių, ir čia neišvengiamas išskaičiavimas, kuris kažkodėl turi būti „su minusu“, ar tai natūralus žmogiškas prigimtinis jausmas, kurio vis dėlto smarkiai stokojame, todėl ir bandome jį įdėti į abstrakcijos rėmus?

Toks antras klausimas režisieriui, negerų dalykų ir Kruonio hidroelektrinės griovimo iniciatoriui Zigmui Vaišvilai valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ straipsnyje „Režisierius ieško... Priešų paieškos ar neviltis...“ klaustam, kodėl pliekiama Prezidentė. Klausimas  svarbus, juk ji atsakingai parinko geriausius Seimo narius, kad Lietuvos pirmininkavimas ES Taryboje būtų sėkmingas ir įsimintas. Lietuvos Ministras Pirmininkas turi būti ryški šviesi asmenybė, o ministrai  veiks remdami vieni kitus, ir, žinoma,  socialdemokratų frakcija pasirengusi tokiai atsakingai misijai. Viltingos  natos.  Kiekvienas žmogus turi vilties, jog Lietuva išlips  iš demografinės duobės. Su nauju  moters statusu tautoje nemažės gimstamumas. Migracija ir mirtingumas šalyje susilygins.

Londone nebuvęs matau kraujo apytakos nepakankamumo kreivę nubrėžtą „Snoro“ savininkų sielose. Teismo nutarties laukimas... Nejaugi jie nejautė, kad „Snore“ šmėkščioja neaiškių jaunų vyrų su baltomis apykaklėmis... Tačiau banko plėtra buvo  ženklai – viskas ten tvarkinga. Vilniaus Centriniame pašte atidaromas „Snoro“ skyrius, paskui Gedimino pr.2 sušvito „Snoras“ . Toliau „Snoro“ ženklas ryškėjo, gausėjo jo kioskų visoje Lietuvoje. Gal nereikėjo taip įsirėžti į kitų silpnesnių banknotų konvertavimą į amžinąjį dolerį. Šio banko steigimo sutartyje nebuvo numatyta rizikos momento atsarga, jeigu nepavyktų piniginės operacijos. Turėjo būtinai būti tokių atvejų garantas.

Rusų rašytojo Ivano Krylovo pasakėčioje pasakojama, kaip kartą vedžiojamą po miestą dramblį užpuolė šuo mopsiukas ir pradėjo loti. Istorija tokia žinoma, kad nesinorėtų ir kartoti, bet pasaulio istorijoje ji nuolat kartojasi. Įvairiu metu ir įvairiose vietose. Suprantama, mopsiukas yra nedidelis padarėlis, ir jo beveik niekas nepastebi, o štai šalia dramblio gal kažkas ir atkreips į jį dėmesį, žinoma, jeigu tik labai garsiai los, iki užkimimo. 

Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Yra tik du begaliniai dalykai – tai Visata ir kvailumas. Dėl pirmojo nesu visai užtikrintas.“ Ir tai reiškia, kad kvailystė galima bet kurioje Visatos vietoje, bet kuriame jo kampelyje.

Teisingumas Lietuvoje... Kodėl šita frazė daugeliui lietuvių kelia juoką? Ar dėl to, kad netiki teisingumu apskritai, ar dėl to, kad susidūrė su neteisingumu? Žmogus negali tikėti neteisingumu, nes tai priklauso prie pačių elementariausių žmogiškumo ir logikos, kurią vėlgi galime vadinti teisingumu, sąvokų. Negana to, mokslininkai tyrimais įrodė, kad gyvuliai taip pat supranta teisingumą. Ar žmogus gali būti kvailesnis už beždžionę? Ir jei žmogus suabejoja ar nustoja tikėti teisingumu, tai reiškia, jog jis susidūrė su melu, apgaule ir neteisybe. Todėl bet koks skeptikas žino, kad teisingumas egzistuoja „teoriškai“, kitaip apskritai nesuprastų, apie ką čia kalbama, bet „praktiškai“ to nėra. Taigi ir didžiausias skeptikas nėra kvailesnis už beždžionę.

Didžiausiuose Lietuvos žiniasklaidos  leidiniuose ir televizijose paskleistą melą bandžiau sutalpinti į rėmus. Vėl užsimota prieš valstybės laikraštį „Lietuvos Aidas“. Pirmadienį, sausio 14 dieną, antstoliai Daiva ir Vitalis Milevičiai leidinyje „15 min.lt“  paskelbė Lietuvai ir visam pasauliui sveiku protu nesuvokiamą  dezinformaciją:

Kankinių drąsa, krikščionių branda. Tautos laisvės šviesos siekdamas paduoki pagalbos ranką, - prašau Viešpaties vardu.

Įsigali visagalė galia apgintos Lietuvos laikais. Laikas plevena kartu su Trispalve.