Vyr. redaktoriaus straipsniai
2013 03 22. Kas sustabdys valstybės ir piliečių turto grobstymą?
Algirdas Pilvelis
Kreipiuosi į turtingiausią Lietuvos žmogų Saulių Karosą. Gerai pažinojau jo tėvą kompozitorių Juozą Karosą. Įdomiai susiklostė mano gyvenimas, o ir visos Lietuvos turtingiausio žmogaus gyvenimas. Jis – pianistas. Kokia garbė būti turtingiausiu Lietuvos žmogumi, kartu ir intelektualiausiu šalies verslininku. Tačiau turiu šiek tiek jam, didžiai gerbiamam žmogui, pasakyti, kad per kitus asmenis jam esu siūlęs investuoti į Trakų regioninį parką. Ir jokiu būdu nestatyti vilos prie Nemenčinės. 80 mln. litų kainavusį pastatą Sauliui Karosui patarė statyti vietiniai. Šio garbingo verslininko aplinkos žmonės jam padarė meškos paslaugą.
Didelė S. Karoso, Šveicarijoje gyvenančio verslininko, turto dalis sukaupta užsienyje, tačiau jis nemažai investuoja ir Lietuvoje. S.Karosas tik pernai galutinai pasitraukė iš naftos verslo – 2012 metų vasarį Ženevoje veikusi bendrovė „Western Petroleum“ likviduota. Pasak paties S. Karoso, prieš likvidavimo pradžią „Western Petroleum“ pajamos siekė 6 mlrd. dolerių (dabar – apie 16 mlrd. litų). Dalį turto S. Karosas investavo į tanklaivių verslą, kurį sėkmingai pardavė. S. Karosui Lietuvoje priklauso 88 proc. „Medicinos banko“ akcijų, verslininkas vienas arba su partneriais taip pat valdo „SK Impex“ įmonių grupę, „BEG International“, Sugiharos grožio ir chirurgijos kliniką, bendrovę „Turto garantas“.
Žinau, kad buvęs UAB „Medicinos bankas“ valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas irgi siūlė atsisakyti rizikos investuojant į brangiausią Lietuvoje asmeninį pastatą. Aš siūliau S.Karosui nupirkti Trakuose švietimo skyriaus pastatą, esantį ant Totoriškių ežero kranto labai ramioje vietoje, taip pat įsigyti greta esantį pastatą, esantį Kudirkos g.12A. Tačiau, matyt, tokio rimto pasiūlymo S.Karosas negavo iš savo aplinkos žmonių. Manau, kad jei S.Karosas būtų laiku gavęs ir daugiau vertingų patarimų, tai šiandien jo turtas galėtų viršyti 4 milijardus litų. Pavyzdžiui, Dmitrijus Buriakas, garsus ledo ritulininkas, pasikliovė geriausiais patarėjais, ir šiandien „BS Holding“ turtas yra vertinamas beveik 3 milijardais litų. Jis taip pat investuoja į Rusijos, Austrijos, Šveicarijos, Ukrainos, Kipro ir Lietuvos bendroves.
Lietuva šiandien viena neturtingiausių Europos Sąjungos šalių. Kodėl? Per 23 metus padaryta daug, bet ar viskas padaryta, ką buvo galima nuveikti? Visada reikia siekti daugiau, bet tam reikia ir proto jėgos. Dividendai reikalingi ne tik lyderiams, bet ir paprastiems piliečiams.
Prezidentas Antanas Smetona brangino kiekvieną žmogų ir dirbo kiekvienam lietuviui. Pirmojo pasaulinio karo nualinta Lietuva pakilo, ekonomiškai stiprėjo, valstybės pamatus tvirtino tikėjimas savo tauta ir tautos pasitikėjimas patriotiška valdžia. Kiekvienais metais Lietuva augo. Nepriklausomos Lietuvos projektas, sukurtas Lietuvos signatarų ir Atgimimo veikėjų protu, visus vienijo bendram tikslui, laisvos šalies gerovei siekti.
Spaudos draudimas buvo neseniai pasibaigęs, lietuviškas žodis, ištrūkęs į laisvę, sutraukęs kirilicos pančius, švietė Lietuvos žmonėms kelią. Lietuviai kovojo už savo spaudą, protestavo ir pasiekė šviesą.
Lietuva - vilties šalis. Vincas Kudirka dirbo iš visų jėgų, aiškiai suvokdamas savo darbo prasmę, naudodamasis vietą, stengdavosi pasakyti viską, remdamasis pirmiausia savo patirtimi, pasaulio protų išmintimi. Dabar lyg koks užkeikimas... tartum užburti principai. Tai, kas tautą vienija, šviesūs tikslai nublokšta į šalį. Mus nugali savanaudiškumas, plikas pragmatizmas, pinigai. Ir visa tai prasideda nuo aukščiausių visuomenės sluoksnių, nuo valdžios instituto. Pinigai - vienintelis teisingas kelias,- galvoja vergo būsenon patekęs lietuviškas veidas.
Prisimenu sovietinių laikų jaunimą, nes augau dar anuo metu ir turėjau galimybę stebėti iš arti raudonas žvaigždes prisisegusius kareivius, kurie tada buvo prisaikdinti - „Tarnauju Tarybų sąjungai“, tiesiog politinė prievarta, laisvos asmenybės dvasios turėjo atsisakyti. Tave mokė ir žiaurumo. Tu šaudai į taikinius iš PPŠ automatų, tu Raudonosios armijos kareivis, traiškantis Berlyno gynėjus, net ir moteris. Dvilypis suvokimas: viena, tu tarnauji armijoje Sovietų Sąjungai ir sėji mirtį Berlyne, bet Maskvoje tu sutinkamas kaip didvyris. Beprasmiškas žiaurumas, o pasaulis ir toliau žudo, Kiek dar laiko tai truks? Negi bus sulaukta žiauriausio karo?!
Man neteko įsisegti nei pionieriaus, nei komjaunuolio ženklelio. Mano Motinos ir Tėvynės Lietuvos kančia ir širdies randai yra tapatūs. Aš gimiau pažymėtas tų baisių laikų ženklais. Pavergta tauta turėjo teisę ir privalėjo priešintis ir kovoti. Pergalė buvo pasiekta ir paskelbta 1990 metų kovo 11 dieną. Kiek aukų sudėta ant šito pergalės aukuro! Tačiau yra didysis meilės principas „Mylėk savo artimą“. Laikai pasikeitę, esama daug pažangos, tačiau dabartinėje Lietuvoje skursta kas penktas žmogus. Kaltų nėra! Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai nemėgina prisipažinti klydę. Buvusi A. Kubiliaus vyriausybė kažką slėpė nuo tautos, nes valstybės skola išauginta iki nesuvokiamo dydžio. Kas sustabdys valstybės ir piliečių turto grobstymą? Kovo 11-osios Aktas, deja, nesustabdė. Politinės partijos pešasi kaip gaidžiukai, nepaisydamos naujų tautos skaudulių. Paskelbtas 2013 metų turtuolių sąrašas, kai mano Lietuvai numetama duonos žiauberė, o dirbti vis tiek reikia. Ar tokios visuomenės pažangos laukta net dvidešimt trejus metus po 1990-ųjų Kovo 11-osios?! Negi eisime atžangos šunkeliais, kai Lietuva rengiasi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai? Kuo gali padėti Lietuvai turtingiausias tautietis Saulius Karosas? Negi turtingiausias Lietuvos žmogus pasimetė skaičiuodamas ne tik savo pinigus?
Atgal
