Vyr. redaktoriaus straipsniai
2013 02 26. Šviesos gilumos
Algirdas Pilvelis
Kam dvi įtakingos partijos susijungė? Suvažiavimas nuspręs, ar Viktoras Uspaskichas taps Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku nuo 2013 metų birželio vidurio. Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai esama daugiau vilties, juk V.Uspaskichas Europos Parlamente dirba kelerius metus. Šį politiką pažįsta beveik visi Europos parlamentarai. Kiekvienas Europos parlamentaras turi išsamią videomedžiagą apie Lietuvą. Be to, V.Uspaskichas komunikabilus politikas: pabendravęs su šiuo įtakingu Lietuvos multimilijonieriumi nesiryžti pateiki klausimo: kodėl Kėdainius valdantis stačiatikis gebėjo taip greit išpopuliarėti ne tik Lietuvoje. Viena iš Darbo partijos steigėjų Ona Juknevičienė kartu su V.Uspaskichu sukūrė strateginį UAB „Vikondos“ planą, kaip plėsti mėsos gamybą Lietuvoje ir kaip kuo brangiau realizuoti gaminius Rusijoje. „Krekenavos“ agrofirma nespėja prigaminti populiarių mėsos gaminių. Prieš kurį laiką mėsos vartotojas pastebėjo, kad „Krekenavos“ agrofirma įsiveža labai didelį kiekį daniškos mėsos. Rusijos rinkoje milijonai „Krekenavos“ agrofirmos produktų vartotojų juos perka, nes ir kaina truputį mažesnė negu kitose pasaulio šalyse pagamintų mėsos produktų.
Valdant buvusiai Andriaus Kubiliaus valdžiai V.Uspaskichas ne kartą kritikavo TS-LKD daugumą ir primygtinai reikalavo, kad Ministras Pirmininkas A.Kubilius nedelsiant užleistų vietą V.Uspaskichui, nes A.Kubilius visiškai nieko nenutuokiąs apie valstybės valdymą. Galbūt toks į V.Uspaskicho širdį įstrigęs troškimas tebetūno ten iki šiol, kai naujai Vyriausybei jau vadovauja premjeras socialdemokratas. Laiko liko nedaug – viskas netrukus ims aiškėti. Nauji būsimi sprendimai kirbina kiekvieno Lietuvos piliečio širdį. Gausiausia žemaičių bendruomenė savivaldybių rinkimuose, ko gero, atiduos balsus naujai susijungusiai Darbo – Tvarka ir teisingumas partijai (ar gal kaip kitaip pasivadinsiančiai). Ar V.Uspaskichas su R.Paksu sieks suformuoti naują Vyriausybę?
Visada buvo protingų žmonių ir partijos gali atsinaujinti priimdamos pasižymėjusius Lietuvoje veikėjus. Tačiau yra trukdžių. Niekas nenori įsileisti naujokų, kurie paveiktų vienokią ar kitokią partijos viršūnėse susiklosčiusią nuostatą. Ar ne todėl per dešimt metų nė viena Lietuvos Respublikoje įregistruota partija lieka beveik nepakitusi. Pats gyvenimas diktuoja visiškai naujas programas.
Per pirmuosius dešimt metų laimėjusios ir pralaimėjusios Antrąjį pasaulinį karą valstybės gebėjo atstatyti beveik viską. Kaip atrodė Vilnius, Kaunas, Klaipėda 1955-aisiais? Ką jau kalbėti apie Maskvą, Berlyną. Kiekvieno žmogaus širdyje tuomet buvo karštas noras kuo daugiau atiduoti savęs savo kraštui. „Lietuvos Aido“ pastatas atstatytas 1949 metais. Iki šiol išliko beveik nepakitęs. Tuometis „Tiesos“ redaktorius Genrikas Zimanas pasirašydavo dienraštį „Tiesa“, kuris buvo platinamas visoje Lietuvoje. Niekada net nesapnavau, kad prabėgus penkiasdešimčiai metų susiklostys ypatingai palankios sąlygos ir man teks garbė nukabinti didelę varinę Lenino galvą nuo G.Zimano asmeninio kambarėlio sienos. Visus buvusios „Tiesos“ rakandus perėmiau iš tuomečio valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ vyriausiojo redaktoriaus Rimanto Varnausko. Iki šiol neaišku, kodėl buvę „Lietuvos Aido“ redaktoriai Saulius Stoma, Saulius Šaltenis, Roma Grinbergienė, Rimantas Varnauskas, Jonas Vailionis G.Zimano poilsio kambarėlyje nepadarė tvarkos, gal bijojo, kad gali grįžti sovietiniai laikai, ir vėl bus pradėtas garbinti revoliucijos vadas.
Trylika metų dirbta. Sunkiausias metas dabar, kai plėšiama be skrupulų. Nuo Kovo 11-osios biurokratams galvų neskauda. Vis kurpiami planai, ką dar būtų galima apiplėšti. Neapsakomas godumas, nieko nepaisoma. Ką čia bekalbėti apie paprasčiausią moralę... Jei tiktai pasitaiko proga ir neįstatymišku būdu be skrupulų čiumpama už gerklės. Žmogus neturi kur ir kam pasiskųsti. Norima tik atimti ir atimti. Sistema gerai, suktai apgalvota, teismai gina biurokratus bei sukčius, jų šimtai.
Žmonės jau metų metus prašo seimūnų, vykdomosios valdžios liautis stūmus Lietuvą į vis didesnį skurdą. Mūsų šalis kitų Europos Sąjungos šalių būryje virsta lyg kokiu pašaipos objektu.
Balandžio 15-ąją bus išjungta šiluma butuose. Tikėtina, šį pavasarį sulauksime naujos bėgančių iš Lietuvos bangos. Skubiai susikraus lagaminus ir niekas nebesulaikys bėgančiųjų iš savo tėvynės visam laikui.
Keletą dienų kalbinau vilniečius Vilniaus centre, klausdamas: „Kuriam kitam lietuviškam bankui gresia „Snoro“ ir „Ūkio banko“ likimas?“ Kalbintiems žmonėms sakiau, jog valstybės laikraštis neskelbs jų nuomonės, juk taip redakcija gali susilaukti ir bėdų, net grasinimų teismais. Galima pasigėrėti pašnekovais. Jie buvo atviri ir laikėsi išmintingai. Trintis tarp žiniasklaidos ir Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko akivaizdi. Teisės mokslus baigęs šis vadovas niekam neprasitars apie ketinimus, neatviraus. Nespėliosime, nors viskas lyg ir aišku. Aukų likę nedaug. Dabartiniam Lietuvos banko vadovui gali būti iškelta užsienyje, Londone, ne viena byla. Prie „Snoro“ tikriausiai jungsis „Ūkio banko“ įsteigėjas Vladimiras Romanovas, nes „Ūkio bankas“ išskaidytas į du bankus – į gerą ir blogą. Blogajam bankui rengiamasi iškelti bankroto bylą. Manoma, kad banko administratoriumi bus paskirtas advokatas Adomas Audickas. Prieš reguliuotoją – Lietuvos banką irgi gali būti bylų. „Ūkio banko“ akcininko V.Romanovo sesuo Olga Gončaruk kreipėsi į Darbo partijos lyderį V.Uspaskichą ir prašė sukurti parlamentinę tyrimo grupę. Ji esą turėtų aiškintis, ar Lietuvos bankas teisėtai perskyrė „Ūkio banką“ į gerąją ir blogąją dalis. Tačiau Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas mano, kad pirmąkart Lietuvos istorijoje tokiu būdu išspręsta banko krizė. Tačiau ar iš tikrųjų jau krizės atsikratyta?
Yra Lietuvoje ne viena firma, kurios jau seniai savo pinigų Lietuvos komerciniams bankams nepatiki saugoti. Patikimiau, pavyzdžiui, laikyti Šveicarijoje. Tenai įsitvirtinusios senos geros sąžiningumo tradicijos. Tos šalies bankuose dar prieš karus padėti pinigai atgaunami su procentais.
Atgal
