Vyr. redaktoriaus straipsniai
2013 02 19. Kiekvienas esame kūrėjas
Algirdas Pilvelis
Kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus prisimena Popiežiaus Jono Pauliaus II kreipimąsi į Jo Eminenciją Kauno arkivyskupą kardinolą Vincentą Sladkevičių 1991 m. sausio 13 d.: „Tuo metu, kai mane pasiekė žinios apie naujus sunkumus, norėčiau dar kartą pareikšti Jūsų Eminencijai savo solidarumą su brangiąja lietuvių tauta. Reiškiu karštą troškimą, kad praeities patirtis taptų išeities iš dabartinės įtemptos padėties kantraus ieškojimo laikotarpiu. Patikėdamas Gailestingajai Motinai šį karštą troškimą, kuris plaukia iš mano sukrėstos širdies gelmių, prašau kilniai lietuvių tautai ir jos dvasininkams Dievo palaiminimo.“
Remiuosi ne tik Popiežiaus mintimis, bet ir savo išgyvenimais, susijusiais su brangiąja lietuvių tauta. Ar pakeliui Lietuvos piliečiams su Seimo partijomis ir jų kandidatais? Ir atsiprašau Lietuvos žmonių, skaitytojų, kad vyliausi ir tikėjausi, pasiūlęs 2012 metų spalio 14 dienos rinkimams į Seimą suteikti lemiamų rinkimų vardą. Kitaip tariant, tikėjausi lūžio, kviečiau Seimo daugumą priimti įstatymą, kad kiekvienas Lietuvos pilietis ateitų į rinkimus ir spręstų Lietuvos likimą kitaip, nes kaip tik per maža dalis žmonių ateina prie balsadėžių balsuoti. Tad kokie čia rinkimai, jei ¾ turi teisę būti pasyvūs, iš viso boikotuoti rinkimus? Tačiau Seimo dauguma nei žodžiu, nei raštu neatsakė į tokį svarbų Algirdo Pilvelio kreipimąsi, vadinasi, rimčiausias ir širdingiausias siūlymas atmestas. Vietoj lemiamų rinkimų Seimo dauguma sukūrė beprecedentinį masalą, drumstė žmonėms galvas, kad jie neapsispręstų nulemti savo likimo rinkimų metu. Apgailestauju, kad vietoj lemiamų Seimo rinkimų įpiršta - masalo rinkimai. Prikergiamas neva referendumas dėl būsimos AE. Esą jis atsieisiąs pigiau (Vyriausybė skirs papildomai tik 4 milijonus litų iš biudžeto). „Su brangiąja lietuvių tauta“ atsisveikina valdžia. Ko verti tokios apgavystės autoriai „projektuotojai”?
Padarytas blogis nusveria atliktus ir gerus darbus. Antai Arvydas Anušauskas parašė valstybės laikraščiui „Lietuvos Aidas“ 2003 m. sausio 7 d., kai Antanui Sniečkui suėjo 100 metų. Koks šio žmogaus nuopelnas tikintiesiems, kai A.Sniečkus fanatiškai nekentė Bažnyčios, dvasininkų ir tikinčiųjų.
Ne kartą drįsau valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“ kritikuoti Andriaus Kubiliaus Vyriausybę. Pateikiu klausimą sau: kodėl profesorius Vytautas Landsbergis taip pasitikėjo A.Kubiliumi? Galbūt įtakos turėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasiūliusi A.Kubiliui sudaryti Vyriausybę. Deja, viskas baigėsi visišku fiasko.
Prieš 95 metus Vilniuje susirinkę dvidešimt šviesiausių tautos vyrų pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo paskelbė pasauliui, kad Lietuva gyva ir yra čia. "Ir dabar turime patvirtinti šią valią - būti ir būti čia, gyventi ir gyventi čia! Yra tokių dalykų, kuriuos turime padaryti, esame čia tam, kad būtų padaryta ir kad liktų", - pabrėžė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną tradiciškai kalbėdamas iš Signatarų namų balkono.
„Minime šiandien 95 metus atkurtai naujųjų laikų Lietuvos valstybei. Su tuo jus visus sveikinu. O iš tūkstančio metu tai juk mažas gabalėlis, tačiau koks svarbus - būti ar nebūti jau beveik šimtą metų! Susimąstykime apie daug ką. Dar penkeri metai ir bus šimtas. Ko būsim pasiekę?", - klausė prof. V.Landsbergis.
Jis siūlė artėjant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui parvežti iš užjūrio pirmojo Lietuvos Prezidento, Vasario 16-osios Akto signataro Antano Smetonos palaikus ir palaidoti juos Vilniaus arkikatedroje. „Iš tiesų kartais su mūsų vangumu ir delsimais tai labai nebedaug iki Lietuvos atkūrimo šimtmečio. Nejau būsim tokie veršiai, kad neatsiras čia kur nors Basanavičiaus paminklas? Kur jis dar turėtų būti? O Laisvės paminklas Lukiškių aikštėje stumdomas ir stumdomas... Užsibrėžkim - daugių daugiausia šimtmečiui turi būt!", - ragino gausiai susirinkusiuosius prie Signatarų namų prof. V. Landsbergis, kreipdamasis į visus kaip į Vasario 16-osios broliją.
Kiekvienas esame kūrėjas. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius nesurado valandėlės ateiti prie Signatarų namų, kartu su prof. V.Landsbergiu atsistoti ir Vasario 16-osios brolijai nubrėžti keletą strateginių šios partijos išlikimo kelių. Kodėl buvęs premjeras neišdrįso prisijungti prie Vasario 16-osios brolijos? Juk ketverius metus A.Kubiliumi pasitikėjo prof. V.Landsbergis ir Prezidentė D.Grybauskaitė, o kas iš to išėjo? Ar A.Kubilius išdrįs toliau vadovauti partijai? Esminis klausimas buvusiam Lietuvos premjerui. Tautos pasitikėjimas juo kelia nelabai geras emocijas. Ar Irena Degutienė gebės išgelbėti šią vieną didžiausių Lietuvos partijų? Kiekvienas esame kūrėjas. Padrąsinčiau buvusią Seimo Pirmininkę I.Degutienę, bet vargu ar galima sugrąžinti praeities šlovę, kai nuo TS-LKD partijos nusisuko daugiau nei pusė lietuvių tautos žmonių – jie nebalsavo vien todėl, kad A.Kubiliaus „reformos“ tebuvo tik konservatorių valdžios algų didinimas. O ar pats buvęs premjeras turėjo siekį, strategiją, kaip pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą? Ir tai ne paslaptis. Žmonės, palikę šeimas, mažamečius vaikus, paskubomis vykdavo užsidirbti duonos svetur. O kiek jų abejoja, nesiruošia grįžti, nes A.Kubilius daugeliui sugriovė pasitikėjimą Lietuvos valdžia, valstybe.
Artėja TS-LKD partijos suvažiavimas. Ką siūlyčiau? Raimundas Alekna nekandidatavo į 2012 metų Seimą ir ėmėsi psichiatro darbo. Prieš keletą dienų jis užsuko į vieną galeriją ir nupirko savo kabinetui keletą žymių Lietuvos dailininkų tapybos darbų. Sumokėjo nemažą sumą grynaisiais. Visi banknotai - po 500 Lt. Valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ žiniomis, jis buvo TS-LKD partijos finansininkas, atsakingas už partijos finansus rinkimų kampanijos metu. Dešimtis tūkstančių litų susidariusi skola už reklaminius straipsnius valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“. Kai apsilankiau jų būstinėje, buhalterė pasiskundė, jog „nėra pinigų, krizė... Žinome, kad esame skolingi Jums už straipsnius, bet R.Alekna kol kas neleidžia sumokėti skolos.“ Geriausia esą kreiptis į teismą.
Kiekvienas esame kūrėjas. Bet vargu, ar tokiu kūrėju buvo galima pasitikėti, juk R.Alekna - panevėžietis ir nuolat visapusiškai rėmė panevėžietį Vitą Matuzą, kai kiekvienam jau buvo aišku, jog šis politikas neturi jokios savigarbos kelti savo kandidatūrą Panevėžyje. Rezultatas buvo aiškus, bet kodėl taip primygtinai R.Alekna propagavo V.Matuzo kandidatūrą ir kartu vykdavo į Panevėžį. O ko ten reikėjo, jei viskas kiekvienam Lietuvos žmogui buvo aišku...
Jeigu A.Kubilius neatsistatydins iš TS-LKD partijos pirmininko pareigų, tai manau, kad konservatoriai niekada nepakils ir neatsigaus. Ar konservatoriai ir toliau susilauks Prezidentės paramos?..
Balandžio mėnesio viduryje vyks TS-LKD partijos suvažiavimas. Daugiau kaip 14 tūkstančių narių turinti partija galės apsispręsti ir tikriausiai išsirinks kūrybišką išmintingą savo partijos vadovą, kuriuo bus galima labiau pasikliauti. Juk dabar socialdemokratų premjeras ne be reikalo žada sugrąžinti žmonėms pasitikėjimą valdžia. To laukia ir signatarų artimieji. Antano Smetonos vaikaičiui negrąžintas palikimas Ukmergės rajone, Donatui Malinauskui – turtas Vilkaviškio rajone, Jono Vailokaičio dukroms – jo pastatytas bankas Kaune, Donelaičio/Maironio g., ir kitas turtas, Jono Vileišio palikuonims – turtas Vilniuje.
Europos Tarybai tuoj pirmininkaus Lietuva, o kol kas šalyje 1940 metais nacionalizuotas turtas iki šiol ne visiems grąžintas. Negali kilti tokių klausimų. Juk Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, pripažino Nepriklausomybę, o turtas savininkams vis negrąžintas.
Turime Nepriklausomybę, Laisvę, atkurtą savo Valstybę. Visi tautiečiai, Lietuvos piliečiai privalome tai puoselėti, branginti ir sąžiningai kūrybiškai dirbti Tėvynės labui.
Atgal
