Valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ garbingai atstovauja Lietuvos Respublikai, jos aukščiausio lygmens politikai. TS-LKD tęsia dr. Jono Basanavičiaus, „Lietuvos Aido“ steigėjo ir Lietuvos Nepriklausomybės svarbiausio signataro, strategiją.

Jūsų „Lietuvos Aidas“ geras, nes drąsus ir mėgsta tiesą. Visai mūsų netikusiai valdžiai – skaudi rakštis. Jūs matote ir rašote apie nedorumą, rietenas, regis, valdžia privalėtų matyti savo negarbę, savo  godumą, plėšrumą, savanaudiškumą.

Lietuvos reformų partija (LRP) įregistruota 1996 m. birželio 24 d. rengiasi dalyvauti Seimo rinkimuose 2012 metais. Partijos Taryba kviečia tapti LRP nariais. Nauji nariai bus priimami nuo šiandien iki 2012 m. kovo 15 d. Reikia pateikti pareiškimą, nurodant pavardę, vardą, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, išsilavinimą. Pareiškimą, jį pasirašius, siųsti adresu Barboros Radvilaitės g. 9, Vilnius, Lietuvos reformų partijos vykdomajam sekretoriui.

1935 metų vasario 16-ąją švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 17-ąją sukaktį, Nepriklausomybės šventės proga valstybės Prezidentas, pasirėmęs Lietuvos valstybės organų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų už nuopelnus Lietuvai įstatymu, apdovanojo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu šiuos asmenis: krašto apsaugos ministerio teikimu: 3-iojo laipsnio  štabo pulkininką leitenantą Bronių Gertų, pulk. ltn. Genriką Visbarą-Paškevičių, plk. ltn. Bronių Vincą Aleksandravičių ir dar daugiau kaip dešimtį kariškių. Finansų ministerio teikimu 5-ojo laipsnio - Balį Vasiliauską ir Juozą Vencių, susisiekimo ministerio teikimu: 3-iojo laipsnio - inžinierių Aleksandrą Stankevičių, 4-ojo laipsnio - inžinierių Alfonsą Barauską ir kitus.

Valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ vyr. redaktorius Algirdas Pilvelis kalbina ekonomistą, politinį bei visuomenės veikėją Algimantą Matulevičių.

Valstybės laikraščio vyr. redaktorius Algirdas Pilvelis kalbina Seimo narį, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininką Konstantą Ramelį.

Kinai sausio 22 dieną atšventė Drakono metus. Jų kalendorius senesnis už Vakarų pasaulio kalendorių. Kinams prasidėjo 4709-ieji metai. Šiuo metu kinai yra pasklidę po visą pasaulį.

Drąsa brandina laisvę. Šakėmis iškąstas dangaus skliautas. Nusikaltimai žmoniškumui. Sąmoningai iš pasalų naikinama laisvė. Sunkūs kaltinimai OMONUI. Neskaidrus „stabilumas“ valdžioje. Dėl netikusios valdžios politikos kaltinami žmonės, kurie iš tikro apgaudinėjami partijų. Klastojama teisybė. Pakertamas pasitikėjimas, prarandama viltis. Valdžios sluoksniai pūliuoja.

Lietuva tebeklaidžioja klystkeliais, silpsta valstybė. Tai rodo atsakingų rinktų ir skirtų valdžios pareigūnų nenumaldomas didžiulis noras atsitverti nuo visuomenės, pasislėpti uždarame grupuotės rate ir rūpintis tik  grupuotės, savo bei savo artimųjų gerove, siekimas pralobti. Kaip Seime nusprendžiama, taip ir būna, dažnai nepaisoma visuomenės interesų, įstatymuose paliekama įvairių landų, daroma abejotinų pataisų.

Valdžia be sąžinės graužimo yra pasiskyrusi sau didžiules biudžetines algas (ir net sunkmečio laikais nesigėdija jų įvairiais būdais pasididinti), o skurde skęstantys žmonės – didelė jų dalis darbingiausi, gabūs, jauno amžiaus - bėga iš Lietuvos stengdamiesi gelbėti savo šeimas nuo bado.

Rengiant  1991 m. sausio 4 d. „Lietuvos Aido“ numerį, buvo gautos 6 užuojautos dėl Irenos Ozolienės ir Romualdo Ozolo sūnaus Džiugo žūties. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama Kazimiros Prunskienės, irgi pareiškė užuojautą Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojui Romualdui Ozolui dėl skaudžios nelaimės – sūnaus netekimo. Po šio jaunuolio mirties manyta, kad vienas Lietuvos Atgimimo sąjūdžio steigėjų Romualdas Ozolas dėl 18-mečio sūnaus Džiugo netekties palūš. Iki šiol dar neištirta, kas galėjo užsakyti tokią žiaurią piktadarystę.

Valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ įsteigtas 1917 metų vasario 28  d. daktaro Jono Basanavičiaus.  1917 metų  rugsėjo 6 d. Antanas Smetona išleido pirmąjį „Lietuvos Aido“ numerį,  eidamas redaktoriaus pareigas. Sunku įsivaizduoti, kokių pastangų ir drąsos reikėjo laikraštį pavadinti „Lietuvos Aidu“.

Mieli “Lietuvos Aido” skaitytojai! Nuoširdžiai sveikindamas su Naujaisiais metais, linkiu Jums visų Dievo malonių, Jūsų vilčių išsipildymo. Linkiu, kad, kovodami dėl gražesnės Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos ateities, niekada neprarastumėte stiprybės ir atkaklumo.

Kiekvienas žmogus yra stebuklingasis Dievo įsikūnijimas. Kas gi išdrįsta siųsti žiaurumus ir nelaimes savo žemės žmonėms, kokia malda iš lūpų tampa geležimi ir ugnimi, kokia nemeilė triumfuoja, kai Viešpats  girdi kiekvieną širdies virptelėjimą.

Karmėlavos tarptautinis oro uostas netupdys Boing transportinių lėktuvų, kurie gabena iš Vakarų Europos į Kiniją ir iš Kinijos į Europą, nuostoliai Lietuvai politiniai ir ekonominiai . Kas Lietuvai smūgiavo žemiau juosmens, paaiškės negreitai – Snoro afera rėžė sunkiai šiandien suvokiamą smūgį Lietuvos tarptautiniam prestižui.

Iš karto po Antrojo pasaulinio karo atsivėrė skaudžiausias gyvenimas: apie meilę savo gimtinei kalbėti lietuviui draudė jau ir antrasis okupacinis sovietų režimas.

Tarp politikų užsiplieskiančios diskusijos dažnai būna tokios karštos, kad kitaip jų kaip užsiplieskimu ir nepavadintum. Bet ir karščiausioje ir emocingiausioje diskusijoje turi būti bent kokie argumentai ir logika.

Vilniaus Senamiestis, apspistas judančių savivarčių, bildesiais kurtina visus. Šventos Onos bažnyčios kryžius neseniai krito. Graudulingas ženklas Bernardinams. Čionai jie irgi dejuoja. Adomo Mickevičiaus paminklo akmuo šnypščia.

Ar Rusija iki šiol kelia grėsmę Lietuvai? Šiandieną daugeliui tokia mintis jau pradeda atrodyti „nerimta“, esą Rusija taip nusilpo po SSRS žlugimo ir nesėkmingų „demokratijos eksperimentų“ Boriso Jelcino laikais, kad „pasaulis į ją rimtai nežiūri“.

Gyvenimą, politiką, žmogaus nuopelnus vertiname tik iš istorinės perspektyvos. O šiandien vertindami daugelį dalykų ar įvykių, įsipainiojame į elementarias buitiškas detales, skiriame joms per daug dėmesio ir taip pametame kelią dėl takelio. Ir kai pernelyg toli nuklystame, tai jau vertiname visai ne tai,  - vienadieniai dalykai ima keisti amžinus.