Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 01 31. Drakoniškos pagirios
Algirdas Pilvelis
Kinai sausio 22 dieną atšventė Drakono metus. Jų kalendorius senesnis už Vakarų pasaulio kalendorių. Kinams prasidėjo 4709-ieji metai. Šiuo metu kinai yra pasklidę po visą pasaulį. Pastarieji save įsivaizduoja kaip drakonus. Mao Dzedungo ir Kinijos komunistų partijos ekonomika buvo suformuota po Antrojo pasaulinio karo. Vyresnio amžiaus žmonės mena 1949-uosius metus. Mao Dzedungas trenkia kumščiu į Raudonąją aikštę ir pradeda savaip kurti komunizmą - su kapitalizmo priemaišom. Kinijos komunistų partija atsisako sovietinio modelio, tuo tarpu Stalinas savo šlovės viršūnėje atkuria sugriautą SSRS ekonomiką, bet nenutuokia, neįžvelgia, kaip kinta Mao Dzedungo samprata ir kaip drakoniškai kuriamas, renčiamas kiniškasis komunizmas (drąsiai dedami visai nauji pamatai už Didžiosios kinų sienos).
Dabar rezultatas visam pasauliui pamokantis: per 62-jus metus iš badaujančios Kinijos iškilo ekonomiškai tvirta valstybė. Tai gausiausia pasaulio šalis, turinti fantastišką interneto vartotojų skaičių: 420 mln. kinų naudoja internetinę savo svetainę. Kinai anksčiau negu kiti sukūrė išmaniuosius telefonus, dabar leidžia internetines knygas. Pasaulyje popieriaus gaminama vis mažiau dėl objektyvių priežasčių. Celiuliozė yra popieriaus gamybos pagrindas. Be gailesčio kertami miškai, didėja deguonies stygius...
Žemėje modernioji ekonomika nejaučia, negaili, nebepaiso, neprognozuoja, kas bus rytoj. Gyvenama tik šia diena. Jokie įstatymai ta prasme pasaulyje neveikia. Jei šiandien ko nors neapsimoka daryti, apie rytojų negalvojama, nematoma, kad daug kas kabo ant plauko. Drakonas alsuoja į apykaklę. Kiniškų prekių begalės. Jos užplūdusios visą pasaulį. Viso pasaulio vadybininkai darbštūs, geba parduoti daugybę prekių, nesvarbu, kokios kokybės jos bebūtų. Kartais parduodama net keturis kartus pigiau negu vietinės prekės. Lietuvoje garsių firmų batų parduotuvių yra vos ne kiekvienoje gatvėje, bet beveik visa avalynė gaminama Kinijoje ir vežama į Lietuvą kaip firminė (italų ir pan.), visa tai padirbiniai. Taigi geriausias verslas yra prekyba avalyne. Gedimino prospekte net dvi ,,Danija” parduotuvės. Užėjau pasiteirauti pardavėjų. Jos priverstos sakyti, jog avalynė kokybiška. Toks drakonizmas kvepia kinišku kvapu ne tik avalynės parduotuvėse. Tai pakvimpa ir iš 2012 m. spalio 19 d. (rinkimų). Ką 2012-aisiais veiks Drakonas? Sužinosime tik gruodžio 31-ąją.
Gedimino prospekte girdėjau Drakono metų atgarsius: kinai būriais traukė į Katedros aikštę. Ne vienas iš jų kalbėjo lietuviškai. Maždaug 15 proc. Vilniuje gyvenančių kinų yra sukūrę šeimas su lenkų, lietuvių, rusų ir kitų tautybių moterimis. Drakono komandoro ordiną LR Seimas dar įsteigs. 2013 m. sausio 22 d. reikės sukviesti į Prezidentūrą ir apdovanoti mišrūnus. Lietuvių pažiūros, dievai, pradmenys su kito pasaulio atstovais, ypač azijiečiais, kol kas nepagautas zuikis. Tuo tarpu tokių perbėgėlių tuo tarpu dar nedaug.
Prisimenu dailininką Vytautą Kazimierą Jonyną, pirmąsyk viešėjusį po karo Kaune. Kalbėdamasis su dailininku Liudu Truikiu, su kuriuo prieš karą buvo studijavęs Paryžiuje, sakė: ,,Žinai, Liudai, Čikagoje mane pasivijo negriukas ir lietuviškai prašė saldainių.” Su nuostaba dailininkas paaiškino, kad lietuvės tekančios tenorėdamos turėti tik naudos. Nesvarbu, ar negras jis, ar azijietis, ar rusas - išteka ir gimdo mulatus. Lietuvių tauta brenda į vandenį be triukšmo, tyliai iki pažastų, kol praras pagrindą po kojomis. O kur reikės plaukti? Nesvarbu, kaip kinta palikuonių oda... Dievas gal pateisins – miegamasis svarbiau už charakterį. Čikaga marga. Čikagoje lenkų bendruomenė stipresnė nei lietuvių. Jų ten gyvena per milijoną. Negrai į lenkiškus rajonus neateis. Juodaodžiui į lenkiškus rajonus nevalia, ir Lenkija, matyt, nelabai daug susilaukia mulatų.
„Kodėl lietuviai serga nepilnavertiškumu? Prieš karą, kai mokiausi Paryžiuje, lietuviai buvo atsparesni, pasižymėjo stipria valia, sąmoningumu, energija. Prieškario lietuvių tauta buvo drąsesnė. Liudai, nejaugi Stalinas sunaikino lietuvio sielą ir savo žiaurumo operacijomis?“ Prieš karą lietuvis padėdavo lietuviui nelaimėje. Tada ir ateitis nestrigo abejonėse. Žmogui švietė kitokia erdvė. Tyliai, ramiai, galvotai, širdingai šeimose buvo auginami, auklėjami vaikai.
Vargo Lietuvoje būta ne mažesnio negu dabar. Tačiau šeimos buvo gana darnios, skyrybos būdavo labai retos. Čikagos lietuviai, kurdami šeimas, suka klystkeliais, visai negalvoja apie tautos ateitį. Per daugelį metų jau juntama svetimtaučių įtaka.
Kokia drakonizmo reikšmė mažoms tautoms? Drakonizmas - tai globalizmas. Šiandien kiniškomis prekėmis užversti uždarinėjame savo gamyklas, sėkmingai gaminusias lietuviškus gaminius. Kita vertus, esama keistos nostalgijos - tarybinei dešrai, degtinei ir net siaubingam buities tarybiškumui. Kam dėkoti? Sau?! Tai tartum mūsų gyvenimo piktžolės, kurios gožia žydinčius kultūrinius augalus.
Drakonizmas plinta, drakonų gausėja, jie peržengia Kinų sieną, stiprina savo įtaką. Kinijos ekonomikos siurbimą ima justi doleris, euras.
Tame globalizmo žemėlapyje - Lietuva tik menkas kampelis, kuriam, be to, iškilę daugybė kitokių grėsmių, pavyzdžiui, atominių elektrinių apsuptis, radiacijos vėjai - tik už 20 km Baltarusijoje statoma AE. Beje, Lukašenka – uolus Mao Dzedungo mokinys, jis irgi kuria panašų ekonomikos modelį. Ar ims klestėti Baltarusija kaip ir Kinija?
Ekonomika sudėtingesnis žaidimas negu šachmatų ėjimai. Lukašenka teturi tik 9 milijonus gyventojų. Diktatoriaus ekonomistai, finansininkai Venesueloje 2010 metais pasirašė 10 mln. naftos tiekimo sutartį. Nafta tanklaiviais atplukdoma ir iš Klaipėdos geležinkeliu 60 t cisternomis nugabenama į Baltarusiją ir ten perdirbama. Naftos produktai (benzinas, dyzelinas, žibalas ir kt.) dvigubai pigesni negu Lietuvoje pagaminti Mažeikių naftos įmonės, kurią pusvelčiui Lietuvos Vyriausybė pardavė lenkų kompanijai PK Orlean. Tai buvo lyg kerštas. Tokius mūsų valstybės vadovų ekonomikos vaisius lietuvių tauta turi skinti ir nesiraukydama kramtyti. Kuo ne trigalviai mūsų politikos drakonai... Būtų smagu, kad būtų galvojama visomis trimis galvomis. Vertėtų mokytis iš senosios Kinijos civilizacijos, kultūros, taip pat dabarties ekonomikos išminties, kad atsigautų vargstanti mūsų šalis ir jos darbštūs žmonės.
Tauta išreiškia save ir atskleisdama savo siekius, rūpesčius, būgštavimus ir džiaugsmą.
